Prognozė 2004–2006 metams

Didžiajai daliai ūkių labiausiai prieinamos yra tiesioginės išmokos (TI), kompensacinė parama ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (MPŪV) ir pusiau natūriniams ūkiams. Žemės ūkio augalams 2004–2006 m. TI padidės 28 proc., kaupiamosioms kultūroms, sodams ir uogynams – 57 proc., linams bus mokamos 100 proc. ES TI lygio. Tiesioginės išmokos už skerdžiamus suaugusius galvijus 2006 m. numatomos mažesnės. Tačiau už juos augintojai gaus didesnę paramą per žolinius pašarus, taigi jiems skiriama parama vidutiniškai išaugs apie 26 proc.

Didesnė bus parama ir pieno ūkiui. Skaičiuojant su parama žoliniams pašarams, pernai už melžiamą karvę buvo mokama 58 proc., o 2006 m. bus mokama 2,7 karto daugiau negu 2003 m. Augalininkystės sektorius gauna daug didesnę paramą negu iki įstojimo į ES. TI schema 2004–2006 m. išlaiko ankstesniųjų metų paramos kryptį – labiausiai remiami mėsinių ir kitų veislių galvijų auginimo bei pienininkystės ir galvijų ūkiai.

TI dydžiai skirtingo ūkininkavimo tipo ūkiams skiriasi apie 2 kartus. Vieno tipo ūkiai už 2004 m. gaus apie 239 Lt/ha, kiti – apie 529 Lt /ha. Toks pat skirtumas prognozuojamas ir 2006 m. – nuo 321 iki 644 Lt /ha. Žemdirbiai 2004 m. MPŪV pagal ūkininkavimo tipą gaus nuo 0,4 iki 2 kartų, o labai nepalankiose ūkininkauti vietovėse – nuo 0,5 iki 2,4 kartų didesnes išmokas negu žemdirbiai vidutiniškai palankiose ūkininkauti vietovėse.

Didėjant TI, 2006 m. (65 proc. ES TI lygio) paramos skirtumas tarp vidutiniškai palankių, mažiau nepalankių ir labai nepalankių ūkininkauti vietovių mažėja ir sudaro atitinkamai 47 ir 60 proc.

Kompensacinės paramos nauda

Kompensacinėmis išmokomis mažiau palankių ūkininkauti vietovių (MPŪV) regionui siekiama mažinti pajamų skirtumus, išsaugoti gyvybingas bendruomenes, mažinti socialinę atskirtį tarp atskirų gyventojų grupių.

Gamybinės veiklos prognozės rodo, kad MPŪV labiausiai apsimokės plėtoti specializuotus galvijų ūkius. Smulkūs ūkiai MPŪV gaus ne tik TI ir kompensacinę paramą. Jei dalį ūkyje pagamintos produkcijos jie parduos rinkoje ir pajėgs įrodyti savo veiklos ekonominį gyvybingumą, tai penkerius metus galės gauti paramą po 3500 Lt kasmet. Ši parama sudarys palankias sąlygas palaipsniui tapti konkurencingais ūkiais.

Numatoma TI ir kompensacinės paramos 2004–2006 m. nauda, apskaičiuota įvairios specializacijos ūkiams, rodo, kad jų pajamos žymiai padidės, palyginti su 2003 m. Tais metais daugiausiai grynųjų pajamų (su TI) gavo pienininkystės ir mišrios gamybos ūkiai. TI dalis juose atitinkamai sudarė 27 ir 16 proc. Specializuoti galvijų penėjimo ir karvių žindenių ūkiai nors ir gavo didelę paramą, bet dėl mažų jautienos rinkos kainų pelnas jų buvo labai mažas. Javų, rapsų augintojai ir be paramos pagal gautą pelną prilygo pienininkystės ir mišrios gamybos ūkiams, gavusiems išmokas.

Prognozės iki 2006 metų

Pelnas iš ž. ū. veiklos dėl didesnių pieno ir galvijų kainų 2004 m. prognozuotas iki 2 kartų didesnis, palyginti su 2003 m. Tuo tarpu javų ūkiuose dėl mažėjančių kainų ir brangstančių gamybos išteklių pelnas buvo prognozuojamas mažesnis.

Siauros specializacijos karvių žindenių ūkiuose 2006 m. gamyba gali išlikti nuostolinga. Darbo sąnaudos, auginant žindenes, nėra didelės, tad reikėtų verstis ir kita, pelningesne veikla.

Visų ūkininkavimo tipų ūkių pajamose TI dalis didėja ir sudaro nuo 35 iki 86 proc.

Lyginant įvairios specializacijos ūkių pelną, matyti, kad šalies ūkiams iki 2006 m. pagrindinė ir patikimiausia veikla išlieka pienininkystė. Mišrios gamybos ūkiuose didžioji pelno dalis taip pat gaunama parduodant pieną ir daržoves.

Iki įstojimo į ES bendrąją rinką labiausiai remiama šaka buvo galvijininkystė. Daug galvijų mėsai išauginama pieninių galvijų bandose, tačiau jų mėsa yra prastesnės kokybės, tad už ją ir mokama mažiau, ir paklausa rinkoje ribota.

Parama mėsinių veislių karvėms bei buliams, nors ir ne taip sparčiai, kaip norėta, vis dėlto paskatino žemdirbius auginti daugiau šių galvijų, juo labiau, kad ir šalies sąlygos tam yra palankios. Lietuvoje dideli pievų ir ganyklų plotai, apie pusę ž. ū. naudmenų sudaro MPŪV, kuriose tinkamiausia auginti galvijus ar avis. Tai buvo lemiamas veiksnys, renkantis TI schemą 2004–2006 m., ji skirta gyvulininkystės plėtrai.

Šalyje vyrauja pienininkystės, galvijų ir mišrūs, vyraujant galvijams, ūkiai, tad didesnioji žemdirbių dalis, gavę tiesiogines išmokas, galės pelningai ūkininkauti. Prognozuojamas kviečių kainos sumažėjimas ir materialinių bei darbo išteklių pabrangimas turės neigiamą įtaką augalininkystės ūkių pajamoms. TI kompensuos gamybos išlaidas, tad javų, rapsų ūkiai galės vidutiniškai gauti 300–320 Lt/ha pelno.

Kompensacinė parama MPŪV išlygins didelius pajamų skirtumus dėl nepalankių sąlygų, taigi ir šių regionų žemdirbiai galės rinkoje prilygti tiems, kurie ūkininkauja vidutinėse ir net gerose žemėse. Šio regiono žemdirbiams palankiausia plėtoti mėsinę galvijininkystę.

Bendrasis pelnas be TI skirtingos specializacijos ūkiuose MPŪV 2004–2006 m. būtų 1,6–2,4 karto mažesnis negu ūkininkaujančiųjų vidutinėmis sąlygomis, tačiau kompensacinė parama – 195 Lt/ha – šį skirtumą sumažina ir jis neviršija 20 proc. Karvių žindenių ūkiuose nuostolingą veiklą padengia kompensacinė parama, tad MPŪV ūkiai grynųjų pinigų gauna daugiau negu ūkininkaujantieji vidutinio palankumo žemėse. Pienininkystės-galvijininkystės, galvijų penėjimo, karvių žindenių ir mišrios gamybos ūkių veiklos analizė rodo, kad TI ir kompensacinė parama palankiose ir mažiau nepalankiose ūkininkauti vietovėse įsikūrusiems ūkio subjektams leidžia tapti beveik lygiaverčiais gamybos ir rinkos dalyviais. ES TI ir kompensacinė parama palankesnes sąlygas ūkiui plėtoti sudaro stambesniems negu 5 ha ūkiams.

Smulkiuose ūkiuose perspektyvu verstis daugiau rankų darbo reikalaujančia veikla: auginti sunkiuosius kalakutus, triušius, kailinius žvėrelius, vaistinius bei prieskoninius augalus, uogas, miškingose vietovėse – elnius. Auginant netradicinius augalus, darbo sąnaudos hektarui išauga nuo 614 iki 2 300 val., iš jų apie 90 proc. tenka rankų darbams.

Mišrios gamybos ūkiuose Lietuvos žemdirbiai pagamina tik apie 18 proc. ES-15 bendrosios ž. ū. produkcijos vertės 1 ha dirbamos žemės. Žemą gamybos lygį Lietuvoje lemia nepakankamas darbo našumas. Lietuvoje 100 ha dirbamos žemės tenka 73 proc. daugiau darbuotojų (perskaičiuotų į dirbančius visą darbo dieną), negu vidutiniškai ES-15, o vieno šalies darbuotojo sukuriama grynoji pridėtinė vertė tesiekia 11 proc. ES-15 darbuotojo sukuriamos vertės.