Išauginti aukštos kokybės kviečius ekologiniame ūkyje yra gana sudėtinga, ypač lengvesnėse ir sausesnėse dirvose. Vienas iš būdų pasiekti pageidaujamos kokybės gali būti sumažinta kviečių sėklos norma ir sėja platesniais tarpueiliais.

Nuo 1996 m. Vokietijoje tiriama, kaip išauginti kokybiškus kviečius ekologiniuose ūkiuose. Ir anksčiau, ir dabar kokybiškų kviečių auginimas yra ekologinės žemdirbystės „Achilo kulnas“. Minimalūs reikalavimai, kuriuos kelia perdirbimo įmonės ir kepyklos, yra aukšti: 11,5 proc. baltymų, 25 proc. glitimo ir per 30 ml sedimentacija.

Kokybės reikalavimai aukšti

Vokietijos didmeninės grūdų prekybos įmonės skirsto kviečius į kategorijas pagal jų grūdų baltymingumą. I kategorijai priskiriami kviečiai, turintys sausoje masėje mažiausiai 11 proc. baltymų. II kategorijos kviečiai turi turėti ne mažiau kaip 10 proc. baltymų. Paskutinei kategorijai priskiriami pašariniai kviečiai. Kas sugeba išauginti geros kokybės kviečius, paprastai neturi problemų juos realizuodami.

Naujausi tyrimai rodo, kad beveik pusė parduodamų kviečių neatitinka keliamų kokybės reikalavimų. Lengviau išauginti kokybiškus kviečius tuose ūkiuose, kur laikomi gyvuliai: ten sėjomainoje daugiau auginama dirvą gerinančių pašarinių augalų bei pasėliai tręšiami organinėmis trąšomis.

Ūkiuose, kur neauginami gyvuliai, dėl menkesnio augalų aprūpinimo maisto medžiagomis kokybiškų kviečių auginimo problemos yra visuomet sudėtingesnės. Čia net žaliasis pūdymas ar ankštiniai augalai, kurie praturtina dirvą azotu, ne visada padeda. Dar didesni sunkumai iškyla sausesnėse dirvose, kur tarpiniai pasėliai, sukaupiantys tam tikrą kiekį organinių medžiagų, ne visuomet duoda laukiamų rezultatų.

Platesnių tarpueilių privalumai ir trūkumai

Platesnių tarpueilių privalumai: padidėja augalų maitinamasis plotas, todėl jie gali pasisavinti daugiau vandens ir maisto medžiagų, ypač azoto, gauna daugiau šviesos fotosintezės procesams vykti, daug mažesnė galimybė išplisti pavojingoms augalų ligoms. Tarpueiliuose, kurių plotis viršija 40 cm, galima įsėti dobilus ar kitas ankštines žoles. Be to, platesniuose tarpueiliuose lengviau mechaniškai naikinti piktžoles.

Trūkumas – sumažėjęs kviečių derlius. Daugelio bandymų stočių gauti rezultatai parodė, kad vis dėlto, pasėjus platesniais tarpueiliais, grūdų derlius turi tendenciją mažėti.

Tačiau visuose bandymuose akivaizdžiai išsiskyrė tendencija, kad kuo platesni tarpueiliai, tuo geresnė grūdų kokybė. Pasėjus kviečius 40 cm pločio tarpueiliais, grūdų baltymingumas padidėja 0,5 procentinio vieneto, lyginant su įprastais tarpueiliais augintų.

Padidinus tarpueilių plotį iki 50 cm, grūdų baltymingumas pakyla net 1 procentiniu vienetu. Grūdų baltymingumui mažesnę įtaką turi ankštinių žolių įsėlis arba tarpueilių mulčiavimas.

Sausesnėse dirvose ir specializuotuose augalininkystės krypties ekologiniuose ūkiuose platesniais tarpueiliais auginami augalai randa ne tik daugiau maisto medžiagų, bet ir drėgmės.

Tarpueilių plotį padidinus nuo 13,5 iki 37,5 cm, atitinkamai sumažėja augalų skaičius kiekviename kvadratiniame metre ir dėl to grūdų baltymingumas padidėja nuo 11,5 iki 12,4–12,8 procento. Tačiau dėl sumažėjusio pasėlio tankumo, derlius sumažėja nuo 7,64 iki 7,45 t/ha (nors grūdų skaičius kiekvienoje varpoje padidėja). Grūdų stambumui skirtingas tarpueilių plotis esminės įtakos neturi.

Nuo kviečių veislės pasirinkimo taip pat priklauso, ar sumažinta sėklų norma bus kompensuojama didesniu grūdų derliumi. Pavyzdžiui, žieminių kviečių veislės Renan augalai, pasėti mažesne sėklų norma, derėjo geriau negu Alidos veislės. Abiejų veislių kviečiai, pasėti platesniais tarpueiliais, turėjo daugiau mitybinio ploto, todėl gausiau krūmijosi ir išaugino daugiau varpų ir grūdų.

Daugiau grūdų varpose

Nustatyta, kad kiekvienoje varpoje grūdų skaičiui padaugėjus vienu grūdu, derlius padidėja tiek pat, kiek ir tuomet, jei viename kvadratiniame pasėlio metre išaugtų dešimčia varpų daugiau.

Kadangi dėl platesnių tarpueilių iš visų derliaus rodiklių labiausiai didėja grūdų skaičius varpoje, galima manyti, kad dėl mažesnio augalų skaičiaus sumažėjusį grūdų derlių gali kompensuoti kaip tik šis faktorius.

Kito bandymo rezultatai rodo, kad, sumažinus sėklos normą vienu trečdaliu, derlius gali būti kompensuojamas labai padidėjusiu augalų krūmijimusi.

Platesniais tarpueiliais augintų kviečių grūdų baltymingumas buvo 0,4 procentinio vieneto didesnis, negu siaurais. Tačiau bendras baltymų derlius buvo šiek tiek mažesnis dėl mažesnio grūdų derliaus.

Sumažinta sėjos norma

Galima teigti, kad ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai, kurie kviečius augina įprastais siaurais tarpueiliais, sėja per didelę sėklos normą. Bandymų rezultatai rodo, kad sėklos normą be jokios neigiamos įtakos grūdų derliui galima sumažinti bent vienu trečdaliu.

Esant azoto trūkumui, aukštesnės kokybės kviečius ekologiniame ūkyje galima išauginti, sėjant juos nuo 30 iki 40 cm pločio tarpueiliais. Taip sėjant, sėklos normą galima mažinti iki 30 procentų. Tuo pačiu susidaro palankesnės sąlygos piktžolėms naikinti mechaninėmis priemonėmis.

Tinkamai parinkta veislė

Ekologiškai auginant kviečius ir sėjant juos platesniais tarpueiliais, labai svarbu tinkamai pasirinkti veislę. Ne visos kviečių veislės vienodai reaguoja į padidintą tarpueilių plotį. Pirmenybę reikėtų teikti veislėms, kurios turi didesnį krūmijimosi potencialą. Taip pat ir pasirinktų veislių grūdai turi būti baltymingesni.

Užsienio šalių mokslininkų ir praktikų duomenimis, iš visų Lietuvoje registruotų žieminių kviečių veislių, geriausius rezultatus parodo Bussard veislė. Šią veislę galima būtų rekomenduoti auginti plačiais tarpueiliais ekologiniuose ūkiuose.

Vokietijoje, Šveicarijoje bei Austrijoje ekologiškai auginti yra sukurtos specialios žieminių kviečių veislės, kurios atsparios ligoms bei išaugina didesnio baltymingumo grūdus, net jei augalai menkiau aprūpinami azoto junginiais. Viena tokių veislių, registruota Vokietijoje, yra Ökostar. Šios veislės kviečiai ekologinės žemdirbystės sąlygomis išaugina gerus grūdų derlius, o baltymingumu bei glitimo kiekiu lenkia daugelį kitų veislių.

Tenka tik apgailestauti, kad Lietuvoje ekologiniam kviečių auginimui skiriama labai mažai dėmesio, netyrinėjamos tinkamiausios augalų veislės, jų auginimo technologijos. Todėl šiais klausimais daugiau tenka remtis Vakarų Europos šalių patyrimu, jų bandymų duomenimis. Reikia tikėtis, kad didėjant ekologiškų produktų poreikiui rinkoje, žieminių kviečių auginimas turės plėstis. Juolab, kad kiekvienais metais steigiasi vis daugiau ekologiškai ūkininkaujančių ūkių derlingesnių dirvų regionuose, kur kviečių auginimas labai padidintų žemdirbių pajamas ir pelną.

Pagal užsienio spaudą parengė

dr. Algirdas ALEKSYNAS, ŽŪR