23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2005/02
Kad obuoliai išsilaikytų iki pavasario
  • Dr. Nomeda KVIKLIENĖ, LSDI
  • Mano ūkis

Lietuvos versliniuose soduose vyrauja obelys. Obuolių kasmet priskinama apie 20–30 tūkst. tonų. Stambiausiuose sodininkystės ūkiuose įrengtos naujos modernios saugyklos, kurias eksploatuoti yra brangiau negu paprastas. Todėl rentabilumo galima pasiekti laikant tik aukščiausios kokybės vaisius.

Tinkamos laikymo sąlygos – tai tik vienas iš faktorių, lemiančių gerą vaisių laikymąsi. Laikymosi trukmei įtakos turi veislės savybės, augimo bei meteorologinės sąlygos augimo metu, taikytos agrotechnikos priemonės bei kiti faktoriai.

Nei per anksti, nei per vėlai

Vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių vaisių kokybę ir gerą jų laikymąsi, yra optimaliai nustatyta skynimo branda. Obuoliai negali būti nuskinti nei per anksti, nei per vėlai. Per anksti nuskinti vaisiai yra smulkesni, prasčiau nusispalvinę, prasto skonio – dėl netinkamo cukrų ir rūgščių santykio. Laikymo metu tokie vaisiai jautresni fiziologiniams susirgimams: poodinei dėmėtligei, apdegimams, minkštimo ir sėklalizdžių parudavimui. Dėl nepakankamai susiformavusio vaškinio sluoksnio būna net iki 30 proc. didesni natūralūs masės nuostoliai.

Vėliau nuskinti obuoliai greičiau minkštėja ir pernoksta. Laikymo metu tokie vaisiai jautresni žemų temperatūrų pažeidimams, grybiniams puviniams. Dėl vaisiuose intensyviau vykstančių fiziologinių procesų, natūralūs masės nuostoliai taip pat net iki 30 proc. gali būti didesni negu optimaliu laiku nuskintų vaisių.

Tyrimų duomenys akivaizdūs

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atliktų tyrimų duomenimis, masės nuostoliai laikymo metu tiesiogiai priklauso nuo vaisių sunokimo lygio. Obuoliai buvo skinti kas savaitę penkis kartus, apskaičiuotas sunokimo indeksas ir palygintas jų išsilaikymas. Nustatyta, kad dviem savaitėmis anksčiau nuskintų obuolių natūralūs masės nuostoliai, priklausomai nuo veislės, buvo 5–30 proc. didesni negu optimaliu laiku nuskintų vaisių.

Ypač daug svorio praranda per anksti nuskinti Auksio veislės vaisiai. Vėliau nuskintų obuolių natūralūs masės nuostoliai taip pat iki 30 proc. buvo didesni, palyginus su optimaliai sunokusių. Nuostoliai dėl grybinių ligų taip pat tiesiogiai priklausė nuo vaisių skynimo laiko. Auksio veislės obuolius nuskynus tik viena savaite vėliau, buvo gauti iki 15 proc. didesni masės nuostoliai.

Suvėlinus skynimą dviem savaitėmis, nuostoliai dėl puvinių buvo iki 50 proc. didesni, negu optimaliu laiku nuskintų vaisių. Lobo ir Norio veislių obuoliai labiau puvo ir paankstinus, ir suvėlinus jų skynimą. Ypač svarbu nesuvėlinti Lobo vaisių skynimo, nes laikomi jie ne tik labiau pūna, bet ir labai greitai tręšta.

Nustatyti optimalų obuolių skynimo laiką yra nelengva. Remtis vien tik daugiamete patirtimi negalima, būtina skynimo laiką tikslinti pagal vaisių kokybės analizes nokimo metu. Planuojant vienos ar kitos veislės skynimą, būtina atkreipti dėmesį į vaismedžių amžių (jauname sode vaisiai sunoksta anksčiau), dirvos ypatumus (anksčiau galima skinti lengvose dirvose), augimo sąlygas augimo ir nokimo metu (vaisiams augti ir sunokti reikia tam tikros teigiamos temperatūrų sumos) bei poskiepio augumą.

Laikas priklauso ir nuo poskiepių

Ant vaismedžių su silpnai augančiais poskiepiais obuoliai sunoksta anksčiau. Pvz., Jonagold veislės obuoliai ant M9 poskiepio sunoksta 3–5 dienomis anksčiau negu ant M26 poskiepio. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute buvo tirta Melrose veislės obuolių, išaugintų ant šešių skirtingų poskiepių, kokybė skynimo ir laikymo metu. Vaisiai nuo visų poskiepių buvo nuskinti tą pačią dieną ir paskaičiuotas sunokimo indeksas. Po šešių mėnesių laikymo nustatyta, kad, neatsižvelgus į poskiepio savybes laikymo metu, galimi iki 23–64 proc. didesni masės nuostoliai.

Optimalų skynimo laiką nustatyti labai sunku ir dėl to, kad dažnai vaisiai ant medžio nevienodai sunoksta. Tai atsitinka tuomet, kai dėl užsitęsusio žydėjimo vaisiai užmezgami skirtingu laiku. Nevienodas sunokimas gali priklausyti ir nuo lapų bei vaisių santykio. Išorinėje vainiko pusėje fotosintezė vyksta intensyviau, obuoliai užauga didesni ir spalvingesni.

Gilesniuose vainiko sluoksniuose lapų plotas nedidelis, vaisiai prastai spalvinasi, nes spalvos pigmentas gaminasi tik šviesoje ir tik tuomet, kai augalai gerai aprūpinami maisto medžiagomis. Tai pagrindinė priežastis, dėl ko reikia rūpintis, kad lapai būtų gerai išsivystę ir sveiki, o šviesa patektų į vainiko vidų (tinkamai ir laiku vaismedžius genėti, retinti užuomazgas).

Dėl nevienodo obuolių sunokimo, patariama juos skinti per 2–3 kartus. Pirmąjį kartą – tik didžiausius ir spalvingiausius, antrąjį – po dienos ar kelių visus nusispalvinusius, o po 10–12 dienų – visus likusius obuolius. Paskutinio skynimo vaisius reikėtų laikyti atskirai ir anksčiau realizuoti, nes jie fiziologiškai labiau subrendę ir išskiria daugiau etileno.

Taigi vaisių kokybė ir vaisių laikymasis tarpusavyje labai susiję dalykai. Optimaliai subrendę vaisiai laikysis ilgai, bus mažesni masės nuostoliai. Vaismedžiais reikia rūpintis ištisus metus, nes visos agrotechnikos priemonės turi įtakos vaisių kokybei.