ES struktūrinės paramos sistema kiek kitokia negu SAPARD. Bendrasis programavimo dokumentas numato paramą ne tik žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, bet ir kitoms veiklos sritims (socialinei ir ekonominei, žmogiškųjų išteklių, gamybos sektoriaus, techninės paramos plėtrai). Todėl atsirado tam tikrų bendrų reikalavimų, skirtų visoms sritims. Piramidės viršūnėje stovi Finansų ministerija, kuri ir rūpinasi tais bendraisiais reikalavimais, laipteliu žemiau – Žemės ūkio ministerija, už jos – NMA, kuri paraiškas surenka, įvertina ir teikia ministerijos sudarytam Projektų atrankos komitetui (toliau – Komitetas). Šis dar išklauso socialinių ir ekonominių partnerių nuomonės, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Komitetas siekia bendro sutarimo, tačiau jei sutarti nepasiseka, sprendimai priimami balsuojant paprasta balsų dauguma. Patį sprendimą, ar projektą finansuoti, priima ministerija pagal Komiteto rekomendacijas; sprendimas įteisinamas ministro įsakymu. SAPARD programoje pati NMA ir vertino, ir tvirtino, dabar ši grandinė pasipildė naujais nariais – Komitetu ir ministerija. Taigi procedūros tapo sudėtingesnės ir tikriausiai užtruks ilgiau, tačiau sunku pasakyti, kiek tam prireiks papildomo laiko – dar neturime tokios patirties. Manoma, kad tam prireiks ne mažiau kaip 3 mėnesių.

Finansų ministerija yra parengusi bendrą administravimo tvarką, vieningą visoms veiklos sritims, ir tai kelia tam tikrų problemų. Laikytis tų pačių reikalavimų žemės ūkio ir kaimo plėtros, žmogiškųjų išteklių, socialinės ir ekonominės ar gamybos sektoriaus plėtros projektams yra sudėtinga. Papildomų reikalavimų, palyginti su SAPARD, atsirado ir dėl to, kad jau esame ES nariai, todėl turime laikytis tų pačių reglamentų, kokie yra privalomi visoms šalims narėms. Turime pasiekti tų pačių privalomų standartų, ypač aplinkosaugos, higienos, veterinarijos srityse.

Taigi bendruosius visiems privalomus reikalavimus numato Finansų ministerija, o Žemės ūkio ministerija parengia Gaires ES paramos pareiškėjams, kurios tvirtinamos ministro įsakymu. Rengiant Gaires, dalyvauja visos žemdirbių organizacijos, socialiniai partneriai, jie visi gali išsakyti savo nuomonę. Daug diskusijų kėlė paraiškos A dalis, tačiau ją patvirtino Finansų ministerija ir ji privaloma visiems. Tos dalies informacija yra reikalinga visiems BPD projektams (visų sričių, ne tik žemės ūkio ir kaimo plėtros) prižiūrėti ir vertinti.

Paraiškos buvo pradėtos rinkti nepatogiu laiku – metų viduryje, tačiau kol nebuvo parengti Lietuvos teisės aktai, tol negalėjome šio darbo pradėti. Atrodė, kad trūko laiko pakankamai plačiai informuoti apie ES paramą, kad reikalavimai tikrai sudėtingi, tačiau paraiškų skaičius viršijo bet kokias prognozes – gauta beveik 900 paraiškų bendrai 337 mln. Lt sumai. Tad galima manyti, kad viskas įveikiama. Tik labai svarbu, kad tas pats pareiškėjas nesiektų gauti ES paramos pagal kelias priemones, tai griežtai draudžiama, išskyrus jaunuosius ūkininkus, kurie gali teikti paraiškas ir „Investicijų į žemės ūkio valdas“ priemonei.

Daugiausiai paraiškų (apie 400) pateikta „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ priemonei, kur reikalavimai gana paprasti. Manau, kad tas paraiškas galėjo parengti patys ūkininkai be pašalinės pagalbos. Apskritai daugiausia paraiškų, kaip parodė ir SAPARD patirtis, atmetama dėl to, kad neįrodomas ūkio ekonominis gyvybingumas. Apie 15–20 proc. SAPARD programos paraiškų buvo atmesta būtent dėl tos priežasties. Tai labai svarbus kriterijus ir „Investicijų į žemės ūkio valdas“ programoje (gauta 300 paraiškų 150 mln. Lt sumai), kur norima įsigyti technikos ar atstatyti pastatus. Šios priemonės pareiškėjų sąraše nemažai tokių, kurie jau naudojosi SAPARD parama.

Garantijos tai nesuteikia, ir tie pareiškėjai, kaip ir visi kiti, turi įrodyti, kad jų ūkiai yra ekonomiškai gyvybingi, tačiau mums su tais projektais dirbti bus lengviau, nes galime pasitikslinti, kaip buvo įgyvendinamas SAPARD projektas, ar visi etapai buvo vykdomi pagal numatytą planą. Ekonominio gyvybingumo rodikliai paliudija, kad pareiškėjas nesubankrutuos bent 5 metus.

Patikrinti gyvybingumo kriterijus nėra sudėtinga, žiūrima tam tikrų veiklos rodiklių, numatytų kainų, derlingumo, prognozių, ar jos yra pagrįstos, ar pareiškėjas yra paėmęs paskolų, kada turi jas grąžinti, ar jos grąžinamos laiku ir pan. Visi tie rodikliai suvedami į tam tikras lenteles ir patikrinama, ar jie atitinka minimalias reikšmes, numatytas žemės ūkio ministro įsakymu. Jau peržiūrėta apie 200 projektų, jie visi atitiko ekonominio gyvybingumo kriterijus.

Problemų kyla ir dėl finansavimo šaltinių, jie būna nepagrįsti, pasitaiko, kad iš banko gautoje pažymoje rašoma, jog klientui paskola nebus teikiama. Kartais paraišką tenka atmesti tik todėl, kad žmogus negauna kokios nors būtinos pažymos ar leidimo numatytoms statyboms.

Pasitaiko ir didelio aplaidumo, kai dokumentai yra suklastojami ar sumetami be jokios tvarkos. Dirbti su tokiais pareiškėjais tikras vargas. Tarkime, jei žmogus renka tris komercinius pasiūlymus, tai viskas turi vykti pagal tam tikrą loginę seką – pirmiausia pasiūlymai, paskui sprendimai ir protokolai, o pasitaiko, kad pirma priimamas sprendimas, tik paskui vykdomas pats konkursas. Valstybės kontrolė, aptikusi tokių pažeidimų, reaguoja labai rimai, tenka minusuoti investicijas. Europos Komisija tikrina, kad tai, kas yra perkama, būtų įsigyjama už pačią mažiausią, efektyviausią kainą.

Tokia atsakomybė vienokiu ar kitokiu pavidalu turėtų būti įtraukta į kliento ir projektą rengiančios įstaigos sutartį. Labai nesunku nustatyti, dėl kokių priežasčių projektas buvo atmestas. Jei tai atsitinka dėl projektų rengėjų kaltės, tuomet klientas galėtų išsireikalauti iš jų bent minimalią kompensaciją.

Jas leidžiama taisyti. Paprastai NMA teritoriniai skyriai vykdo tik administracinę paraiškos patikrą, t. y. žiūri, ar pateikti visi būtini dokumentai. Jei kokio nors dokumento trūksta, rašomas užklausimas, jeigu per 5 darbo dienas atsakymo negaunama, rašomas antras užklausimas. Jeigu ir tuomet jokio atsakymo nesulaukiama, paraiška atmetama. Teritoriniai skyriai į dokumentų turinį nesigilina, tą daro NMA vertinimo skyrius.

Su kiekviena remiama priemone bus vis kitaip. Jau minėjau, kad kai priimamas sprendimas skirti lėšų pareiškėjui, išleidžiamas ministro įsakymas ir su pareiškėju sudaroma sutartis. Tuomet žmogus jau gali pradėti planuotus darbus pagal numatytus etapus. Pareiškėjas, baigęs vieną etapą, rašo NMA mokėjimo prašymą. Atlikti darbai tikrinami vietoje, NMA vertina mokėjimo prašymą, ir jei jį įvertina kaip tinkamą, mokėjimo paraiška teikiama ministerijai, ši ją teikia iždui, ir iždas išmoka pinigus. Tai gali užtrukti apie 3 mėnesius. Viskas vyks lėčiau negu SAPARD programoje, nes daugiau kontrolės, daugiau ir laiko tam bus sugaištama. Paprastesnė tvarka su „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ priemone, nes jie patys nieko neinvestuoja, tik atlieka projekte numatytus darbus ar įsigyja techniką, pateikia NMA mokėjimo prašymą su neapmokėtomis sąskaitomis, NMA jį ivertina ir perveda lėšas, o jaunasis ūkininkas pats atsiskaito už darbus ar įsigytą techniką per 5 darbo dienas.

Įvertinus SAPARD patirtį, Valstybės kontrolės ataskaitas, NMA buvo įkurtas Rizikų vertinimo ir valdymo skyrius. Jis surenka visus papildomų duomenų klausimynus, kuriuos reikia pateikti kartu su paraiška. Šie klausimynai į skyrių patenka atskirai nuo paraiškų, jų nemato netgi projektų vertintojai, kad nebūtų daroma įtaka projektų vertinimui.

Rizikų vertinimo ir valdymo skyrius tikrina klausimyne pateiktus duomenis pagal visas įmanomas duomenų bazes – Vidaus reikalų, Mokesčių inspekcijos ir kitus informacijos bankus. ES parama yra kompensacinė (išskyrus „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“), tad yra pakankamai laiko visus duomenis patikrinti. Galutinė išvada padaroma prieš išmokant lėšas.

STT vykdo antikorupcinį vertinimą, rūpinasi, kad ministerija ar pati NMA neturėtų galimybių nusikalsti, kad ministro ar direktoriaus įsakymai nesudarytų sąlygų korupcijai. STT peržiūrėjo visus reikalavimus pareiškėjams. Į jų nuomonę teko atsižvelgti, rengiant viešųjų pirkimų taisykles, nors jos liko kiek švelnesnės negu siūlė STT.

Su FNTT esame sudarę bendradarbiavimo sutartį, jiems prieinama ir visa mūsų turima informacija. Mes nusikaltėlių negaudome, nesulaikome, o jie, remdamiesi operatyvinę veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, gali patikrinti subjektų buhalterinius dokumentus, iškelti bylą ir pan. Visus dokumentus gali tikrinti ir Mokesčių inspekcija, ir Ekonominė policija, taigi būdų apsisaugoti, kad ES parama būtų paskirta netinkamai ar panaudota neskaidriai, yra pakankamai.

Agentūros sprendimą atmesti paraišką galima apskųsti Žemės ūkio ministerijai raštu per 10 dienų po to, kai klientas gauna raštą apie atmetimą. ŽŪM privalo išnagrinėti skundą per 20 darbo dienų. Jei projektas atmetamas kitame etape – jau pačios Žemės ūkio ministerijos, kuri nusprendžia neskirti paramos pareiškėjui, tuomet šis gali apskųsti ŽŪM Finansų ministerijai. Dėl Agentūros, Žemės ūkio ir Finansų ministerijos sprendimų pareiškėjas gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Dabar yra keičiama visos FM bendroji tvarka. Buvo suprasta, kad neįmanoma kelti vienodų reikalavimų visiškai skirtingoms veiklos sritims, kad kiekvienai ministerijai reikia leisti atitinkamai reikalavimus pakoreguoti. Tad bendrieji kriterijai bus aptakesni, o konkretumo jiems suteiks kiekviena ministerija savo nuožiūra. Kol vėl visi reikalavimai nebus peržiūrėti, negalėsime rinkti paraiškų (išskyrus „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ kryptį, pagal kurią paraiškos pakartotinai pradėtos rinkti sausio 17 dieną). Iš esmės reikalavimai panašūs, tik tam tikrų dalykų bus atsisakyta, kiek paprastesnė taps paraiškos forma. Tad tie, kurie ketina teikti paraiškas, gali remtis Gairėmis, nes tvarka tikrai nebus sudėtingesnė, tik paprastesnė.

Jokių juodųjų sąrašų mes nedarome, tad tie, kuriems dabar nepasiseks, ar tiesiog nespėjo dabar visko susitvarkyti, galės teikti paraiškas ateityje, kadangi numatoma skelbti dar ne vieną kvietimą paraiškoms pateikti.