- Kastytis PATIEJŪNAS, Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacija
- Mano ūkis
Europos Komisija 2004 m. liepos 14 d. pateikė pasiūlymą dėl ES cukraus sektoriaus reformos. Pasiūlymas sukėlė prieštaravimų ne tik tarp ES šalių, bet ir tarp paprastai visuomet vieningų Europos cukraus gamintojų ir cukrinių runkelių augintojų.
Europos cukraus gamintojų konfederacija (CEFS) ir Tarptautinė Europos cukrinių runkelių augintojų konfederacija (CIBE) taip ir nesugebėjo suformuluoti bendrų savo organizacijų pozicijų. Pagrindinė kliūtis buvo Prancūzijos cukrininkai, reformoje įžvelgę tam tikros naudos sau (mišri A+B+C runkelių kaina ir šiandien Prancūzijoje panaši į tikėtiną poreforminę, o prarastą kvotą, pagal EK siūlomą scenarijų, prancūzai galėtų pigiai nusipirkti šalyse, kurios ateityje nustotų auginti runkelius).
Tarp ES šalių kilę prieštaravimai yra dvejopi: prieštaravimai tarp senbuvių ir naujųjų ES šalių bei prieštaravimai tarp pačių ES senbuvių.
Siūloma EK reforma diskriminuotų ES naujokes, kurios stodamos gavo kvotas, atitinkančias jų vidinį suvartojimą. Sujungus A ir B kvotas, po to bendrąją kvotą sumažinus, naujokių cukraus gamybos mastai nebepatenkintų savo šalies vidaus poreikio, o senbuvėse išliktų cukraus perprodukcija. EK valdininkai (ypač prancūzai) pagrindžia kvotų suliejimo būtinybę sakydami, kad senoji Europa leido naujokėms nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą dienos 100 proc. pasinaudoti ES cukraus režimo pranašumais (ne taip, kaip tiesioginių išmokų atveju), ir dėl to šios turėtų prisidėti prie reformos, paaukodamos dalį savosios A kvotos. Taip pagal EK pasiūlymą po vienerių (dabar, atidėjus reformą – po dvejų) metų ES šalys naujokės turėtų atsisakyti didelės savo A kvotos dalies, o tuo tarpu kai kurių senbuvių sujungtoji ir po to sumažintoji A+B kvota tebebūtų didesnė už turėtąją A kvotą.
Prieštaravimų kyla ir tarp ES senbuvių, kurioms pirmosioms gresia cukraus pramonės išnykimas (Graikija, Portugalija, Italija, Ispanija, Airija, Suomija), ir likusių šalių, pvz., už visišką cukraus rinkos liberalizavimą pasisakančių Danijos, Švedijos, Anglijos ir Olandijos bei dalinį, daug nuosaikesnį, cukraus rinkos liberalizavimą palaikančių likusių ES senųjų narių.
Italijos iniciatyva 10 ES šalių (tarp jų visos naujokės, išskyrus Lenkiją, ir senbuvės – Graikija, Italija, Portugalija, Suomija) pasirašė kreipimąsi į EK, kuris iš esmės atitinka Lietuvos poziciją reformos atžvilgiu. Lenkija šio kreipimosi nepasirašė ne dėl to, kad jam nepritartų, bet dėl to, kad jo iniciatorė buvo Italija, su kuria lenkai turėjo tam tikrų nesutarimų pieno sektoriuje.
Taip Europos žemės ūkio ministrų taryboje susidarė kvalifikuotos mažumos grupė, galinti blokuoti EK siūlomą drastišką reformą. Praėjusių metų lapkričio 22 d. šios grupės spaudžiama EK dėl reformos negalėjo priimti jokio sprendimo, todėl nusprendė artimiausiu laiku siųsti į nepaklusniąsias šalis savo emisarą, kuris „botagu ir pyragu“ bandytų užsitikrinti „atsiskyrėlių“ palaikymą. Portugalijoje šis pasiuntinys jau patyrė visišką nesėkmę. Panašu, kad ir kitose „dešimtuko“ šalyse ir Lenkijoje jo lauks tas pats likimas.
Įdomiausia tai, kad labiausiai atsilikusios (vadinamosios LDC) ir Afrikos-Karibų (AKP) šalys, kurios pagal reformos sumanytojų idėją dėl rinkos liberalizavimo turėjo sulaukti didžiausios naudos, pradėjo ryžtingai protestuoti prieš EK siūlymą. LDC šalių delegacija, siekdama sulėtinti numatomus reformos tempus bei sumažinti jos mastą, lankosi ES šalyse.
Nerimsta ir ES naujųjų šalių cukrinių runkelių augintojai. Pernai lapkričio 12 d. Slovakijoje, Trnove, slovakų, vengrų ir lietuvių iniciatyva visų 7 ES naujokių cukrinių runkelių augintojų organizacijų atstovai pasirašė kreipimąsi į ES valdžios organus, kuris iš esmės atkartoja „dešimtuko“ pareiškimą. 2004 m. gruodžio 7 d. Nuolatinės cukraus darbo grupės prie EK posėdžio metu šių eilučių autorius naujųjų ES šalių kolegų įgaliotas pareiškimą su komentarais įteikė EK atstovams. Vasario viduryje septynių ES naujokių runkelių augintojų organizacijų vadovai ketina susitikti Vengrijoje ir svarstyti, kokių teisinių žingsnių būtina imtis, kad reforma nediskriminuotų naujųjų ES šalių cukrininkų.
Prancūzijos kolegos bandė įsteigti Fondą kvotoms iš vienos šalies į kitą perkelti. Tačiau „dešimtuko“ ir beveik visų likusių šalių cukrinių runkelių augintojų atstovai griežtai pasisakė prieš ir į prancūzų rengtą susitikimą neatvyko.
Ką nuo liepos 14 d. pavyko nuveikti Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijai?
Su Žemės ūkio ministerija pavyko suderinti mūsų cukraus sektoriui palankią Lietuvos poziciją. Rengiant šią poziciją, vyko nuolatiniai informacijos mainai ir konsultacijos su Latvijos ir Lenkijos kolegomis. Asociacija Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui teikė visą pozicijai suformuoti reikalingą informaciją. Dalyvauta visuose konsultaciniuose ir parengiamuosiuose posėdžiuose. Mūsų valdininkai, vykdami į ES renginius cukraus gamybos klausimais, būdavo aprūpinami aktualiausia informacija (dažniausiai gauta CIBE kanalais) apie šalių narių pozicijos pasikeitimus, apie tarptautinius įvykius, galinčius turėti reikšmės reformos ateičiai.
Stengiantis pagerinti cukraus sektoriaus įvaizdį, pernai rugpjūtį Žemės ūkio rūmuose įvyko spaudos konferencija, kurioje žurnalistams buvo pateikta nemažai informacijos cukraus sektoriaus ir jo reformos klausimais. Pagrindinis renginio tikslas buvo parodyti, kad problema yra kompleksiškesnė, negu atrodo žiūrint tik cukraus vartotojo akimis.
Šių eilučių autoriui pavyko gauti akreditaciją Nuolatinėje cukraus darbo grupėje prie EK ir tapti šios grupės ekspertu (iš septynių šalių naujokių tokius ekspertus turi Vengrija, Slovakija, Lietuva ir Latvija; jų ekspertai atstovavimą yra pavedę Lietuvai). Darbo grupėje dalyvauja įvairių nevalstybinių (visuomeninių) organizacijų (augintojų, gamintojų, profsąjungų, vartotojų, prekybininkų, gamtosaugininkų ir kt.) atstovai, kurių tikslas – išsakyti savo argumentus ir dalyvauti formuojant EK nuomonę ir sprendimus dėl ES cukraus reformos.
Artima perspektyva
-
„Dešimtuko“ ir augintojų bei gamintojų pastangomis pavyko nukelti reformos pradžią į 2006 m. liepos 1 d., t.y. šiemet visos cukraus sektoriaus sąlygos išlieka tokios pat, kokios buvo pernai. Kol kas dar neaišku, ar reforma tikrai prasidės 2006 m., ar vėliau.
-
Europos Komisija nusprendė paduoti apeliaciją dėl Pasaulinės prekybos organizacijos Arbitražo teismo sprendimo (palankaus Brazilijai, Australijai ir Tailandui). Šiam sprendimui įsigaliojus, ES negalėtų eksportuoti C cukraus – visą C cukrų tektų kelti į kitus metus, atitinkamai mažinant kitų metų kvotą. Šiek tiek pasikeitė ir EK požiūris į arbitražo rezultatus: anksčiau arbitražo kaštus apmokėdavo CIBE ir CEFS per pusę, o dabar tai daryti pasirengusi pati EK. PPO arbitražui praplėtus ž. ū. produkcijos eksporto subsidijų sąvoką, netikėtai iškilo pavojus ir kitam ES eksportui.
-
Naujoji Europos ž. ū. komisarė Mariann Fischer Boel 2005 m. balandžio–gegužės mėnesiais tikisi pateikti naują EK pasiūlymą, suderintą su PPO apeliacijos rezultatais. Galutinį teisinį pavidalą reformai ketinama suteikti 2005 m. rudenį.
-
Jau dabar akivaizdu, kad reforma nebus tokia drastiška, kaip pirminis EK siūlymas. Bet aišku, kad sąlygos cukraus sektoriuje blogės.
Esminiai cukraus reformos momentai
1.
Pradėti reformą nuo 2005 m. liepos mėn.Lietuvos pozicija
Siūloma pradėti reformą ne anksčiau kaip 2006 m. liepos 1 d.
2.
Dviem etapais iki 2007–2008 m. panaikinti intervencinę cukraus kainą 632 EUR/t (2 182 Lt/t) ir įvesti referencinę cukraus kainą, kuri:a) per pirmąjį etapą 2005–2006 ir 2006–2007 m. būtų apie 506 EUR/t (1 747 Lt/t);
b) per antrąjį etapą 2007–2008 m. – 421 EUR/t (1 453 Lt/t).
Lietuvos pozicija
Kainos mažėjimo lygis turi būti susietas su kompensavimu. Tuo atveju, jei cukrinių runkelių augintojams būtų 100 proc. kompensuojamos prarastos pajamos, galima būtų sutikti, kad cukraus kaina sumažėtų iki antrojo etapo lygio. Pagal esamą projektą galutinė referencinė cukraus kaina negali būti žemesnė negu 506 EUR/t, nepriklausomai nuo reformos etapų skaičiaus. Kainos lygis turėtų būti pasiektas laipsniškai, ne greičiau kaip per 5 metus.
Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos komentaras:
sumažinus cukraus ir runkelių kainas, kaip siūlo ES, augintojų dalis cukraus referencinėje kainoje sumažėtų nuo šiandieninių 58 iki 50 procentų. EK raštuose dažnai kalbama ne tik atskirai apie fabrikų ir augintojų poreforminį konkurencingumą, dažnai minimas kompleksinis konkurencingumas (augintojai senojoje ES valdo daugiau negu 60 proc. cukraus pramonės). Šalių naujokių augintojai, nebeturėdami didesnės įtakos cukraus fabrikų valdymui, kompleksinės konkurencijos požiūriu yra silpnesni už savo vakariečius kolegas.3.1
Dviem etapais iki 2007–2008 m. 37 proc. sumažinti minimalią cukrinių runkelių kainą 43,6 EUR/t (151 Lt/t):a) per pirmąjį etapą 2005–2006 ir 2006–2007 m. iki 32,8 EUR/t (113,25 Lt/t);
b) per antrąjį etapą 2007–2008 m. iki 27,4 EUR/t (94,61 Lt/t).
Lietuvos pozicija
Kainos mažėjimo lygis turi būti susietas su kompensavimu. Tuo atveju, jei cukrinių runkelių augintojams būtų 100 proc. kompensuojamos prarastos pajamos, galima būtų sutikti su cukrinių runkelių kainos sumažėjimu iki antrojo etapo lygio. Pagal esamą projektą cukrinių runkelių kaina neturi kristi žemiau 32,8 EUR/t ir pasiekti šį lygį laipsniškai, ne greičiau kaip per 5 metus.
Asociacijos komentaras
: mažėjimas skaičiuojamas nuo A+B kainos svertinio vidurkio (43,6 EUR/t), kuris įsigaliotų sujungus A ir B kvotas.3.2
Įdiegti tiesioginių išmokų mechanizmą cukrinių runkelių augintojams ir įtraukti jį į Bendrųjų išmokų schemą; kompensacijos cukrinių runkelių augintojams sudarytų 60 proc. prarastų pajamų.Lietuvai siūloma:
a) per pirmąjį etapą 2005–2006 ir 2006–2007 m. skirti 7 mln. EUR (24,16 mln. Lt).
Asociacijos komentaras:
jei visi šie pinigai būtų skirti pagal paskutinių priešreforminių metų runkelių plotus (apie 24 000 ha) ir tiesiogiai atitektų cukrinių runkelių augintojamas, išmoka sudarytų apie 1 000 Lt/ha plius dabartinė išmoka už hektarą.b) per antrąjį etapą 2007–2008 m. – 9 mln. EUR (31,07 mln. Lt).
Asociacijos komentaras
: išmoka už antrąjį reformos etapą sudarytų apie 1 290 Lt/ha plius dabartinė hektarinė išmoka.Lietuvos pozicija
Nepriimtinas siūlymas cukrinių runkelių augintojams kompensuoti tik 60 proc. prarastų pajamų. Išmokos už prarastas pajamas turėtų būti skiriamos tiesiogiai augintojams, o prarastos pajamos turėtų būti kompensuojamos 100 proc.
Asociacijos komentaras
: kompensuoti 60 proc. siūloma, atsižvelgus į visų iki šiol buvusių reformų kompensavimo lygį: javai – 88, jautiena - 89, pienas – 58 proc. Be to, pagal Komisijos skaičiavimus, toks kompensavimo lygis ES biudžetui papildomai nieko nekainuotų. Kompensacijos išmoka ateityje būtų siejama su visų 18 kryžminių atitikties (gamtosaugos, gyvulių gerovės ir t.t.) reikalavimų vykdymu.c) Referencinis laikotarpis išmokoms apskaičiuoti siūlomas 1999/2000–2001/2002 m.
Asociacijos komentaras:
siūlymas Lietuvai problemiškas tuo, kad teisę į kompensacijas galėtų gauti šiandien jau runkelių nebeauginantys ūkiai. O ūkiai, per laikotarpį nuo 2001/2002 ūkinių metų pirkę kvotas, daliai kvotų kompensacijų galėtų nebegauti. Visų ES šalių augintojai reikalauja, kad teisę į kompensacijas gautų tik paskutiniaisiais metais prieš reformą runkelius auginę ūkiai. Problemiškai atrodo ir siūlomas kompensacijų išmokėjimo būdas, jas atsiejant nuo istorinės gamybos (kiekių ar plotų). Dėl to išmokos (pagal blogiausią scenarijų) būtų skirstomos visai Lietuvos dirbamai žemei (maždaug po 10 Lt/ha). Siūlomas „atsietų“ išmokų variantas pavojingas ir tuo, kad žemdirbys, gaudamas vienkartinę išmoką, po truputį „užmirštų“, kiek ir už ką jis gauna. Vis mažėjant „grynajai“ runkelių kainai, anksčiau ar vėliau daugeliui augintojų iškiltų klausimas – o kam tuos „nuostolingus“ runkelius beauginti. Toks išmokų „atsiejimas“ palengvintų kitą galimą reformos žingsnį.4.1
Sujungti A ir B cukraus gamybos kvotas ir visoms šalims sumažinti (16 proc.) cukraus gamybos kvotą.Lietuvos pozicija
Valstybių kvotą galima mažinti tik B kvotos sąskaita ir atsižvelgus į regionų specifinę situaciją
.Asociacijos komentaras
: panaikinus visą ES B kvotą (apie 2,7 mln. t), gamyba kaip tik būtų sumažinta iki tokio lygio, kokį po antrojo reformos etapo pageidauja pasiekti EK (16 proc. bendras kvotos sumažinimo lygis). Pati EK pripažįsta, kad naujokėms paskirtoji kvota yra 11 proc. mažesnė negu buvo jų bendra cukraus gamyba 1995–2000 m. 2004 ūkinių metų ES cukraus balanse naujųjų šalių suvartojimas buvo lygus gamybai – taigi ir išsiplėtusioje Europoje perteklius ateina iš ES senbuvių.4.2
Panaikinti deklasifikavimo mechanizmą.Lietuvos pozicija
Šis mechanizmas turėtų išlikti
.Asociacijos komentaras
: Lietuvoje dar nepanaudotas mechanizmas leidžia (šiek tiek mažinant einamųjų metų kvotą) suderinti ES įsipareigojimus PPO (ribotas perteklinio cukraus eksportas su ribotomis eksporto subsidijomis) su lengvatiniu būdu į ES (iš Balkanų bei LDC bei AKP šalių) patekusiu cukraus kiekiu ir pasauline cukraus rinkos kaina. Kadangi šiais metais ES cukraus rinka gerai subalansuota, deklasifikavimo nebus.5.1
Leisti vienos šalies cukraus fabrikui pirkti kitos šalies fabriko cukraus gamybos kvotą.Lietuvos pozicija
Nepritariama nuostatai leisti skirtingų šalių fabrikams prekiauti cukraus gamybos kvotomis. Turėtų būti numatyta valstybių įtaka prekiaujant kvotomis ir sukurti apribojimai privačioms kompanijoms savo kvotą perleisti kitos šalies kompanijai, t. y., šalyje esant kelioms cukrų gaminančioms kompanijoms, kvota turėtų būti pasiūlyta pirmiausia joms
.Asociacijos komentaras
: šiame kontekste vėl iškilo klausimas apie tikrąjį kvotos savininką – nors fabrikams kvotas iki šiol skirstydavo valstybė, šiuo siūlymu EK lyg ir atima iš šalių narių (juo labiau – iš augintojų) teisę turėti įtaką gamybos kvotų prekybai.5.2
Tuo atveju, jeigu dėl kainos sumažėjimo cukraus gamintojui bus ekonomiškai nenaudinga gaminti cukrų ir kiti operatoriai neperims šios gamybos kvotos iš fabriko, bus mokama kompensacija iš ES biudžeto, sumokant, Lietuvos atveju, 75 proc. 250 EUR/t (863 Lt/t) sumos. Kitą dalį mokės valstybė, o kvota bus panaikinama.Lietuvos pozicija
Nepritariama siūlymui mokėti 250 EUR/t cukraus kvotos, mokant 50 proc. (75 proc.) iš ES biudžeto. Visa kompensacija turėtų būti mokama iš ES biudžeto, be to, numatytas kompensavimo mechanizmas cukrinių runkelių augintojams, susietas, pavyzdžiui, su referenciniu laikotarpiu augintų cukrinių runkelių plotais.
Asociacijos komentaras
: šiuo atveju valstybei narei (o taip pat augintojams) atimama teisė daryti įtaką fabriko sprendimui, o runkelių augintojai, jei jie nėra fabrikų savininkai, paliekami visiškai „ant ledo“.6.
Įdiegti privataus cukraus saugojimo mechanizmą.Lietuvos pozicija
Neutrali.
Asociacijos komentaras
: Privatus saugojimas atitinka nekvotinio cukraus pavertimą kitų metų kvotiniu cukrumi ir taip tikimasi papildomai subalansuoti rinką (atsisakant deklasifikacijos modelio). Tačiau nuolat perkeliant C cukrų į kitus metus (o ne kaip iki šiol – iki metų pabaigos jį išvežant iš ES), turės sumažėti ES baltojo cukraus gamybos kvota.7.
Panaikinti specifines priemones (cukraus gamybos subsidijas) chemijos ir farmacijos pramonėje.Lietuvos pozicija
Neutrali.
Asociacijos komentaras
: iki šiol dalis ES chemijos ir farmacijos pramonėje naudoto cukraus buvo dotuojama. Panaikinus šią dotaciją, dar šiek tiek mažinamas cukraus suvartojimas vidaus rinkoje.8.
Trejus metus kasmet po 100 tūkst. t didinti ES izogliukozės (cukraus pakaitalas, gaminamas iš kukurūzų – aut. pastaba) gamybos kvotą.Lietuvos pozicija
Lietuvai tai nepriimtina. EK nepagrindžia, kodėl reikėtų didinti izogliukozės gamybos kvotą
.9.
Laipsniškai didinti preferencinį cukraus importą ir mažinti cukraus eksporto subsidijas.Lietuvos pozicija
Iš mažiausiai išsivysčiusių šalių cukrus turi būti eksportuojamas per kvotas, atsižvelgiant į šio cukraus importo įtaką valstybėms narėms
.Asociacijos komentaras:
EK jau patyrė sukčiavimo atvejų, kuomet nebuvo ribojamas cukraus importas iš Balkanų šalių: 2002 m. į ES importuoto „serbiško“ cukraus kiekis, viršijo visą tų metų Serbijos gamybą. Tad nėra jokių garantijų, kad, kvotomis neapribojus cukraus importo iš labiausiai atsilikusių (LDC) šalių, tuo nepasinaudos Brazilija. Šiuo metu bandoma įtikinti EK, kad ši pradėtų derybas su atskiromis LDC šalimis dėl importo kvotų, susietų, pvz., su šių šalių pagaminamo perteklinio cukraus kiekiu. Šnekama ir apie griežtas cukraus kilmės nustatymo metodikas.
