„Bulvės, kaip ir bitės, mėgsta ramybę, tad jos be reikalo nėra judinamos ir trikdomos“, - su meile apie savo „gyventojus“ pasakojo kooperatyvo „Bulvių namai“ vadovas Vytautas Valaitis.

Pernai rudenį buvo supirkta apie 8 tūkst. tonų bulvių, apie 2 tūkst. tonų jau parduota. Dabar sandėliuose sukaupta per 7 tūkst. tonų bulvių ir 1 tūkst. tonų svogūnų. Kas mėnesį Lietuvos prekybos tinklams parduodama po 1 tūkst. tonų bulvių. Tai vienintelis kooperatyvas, pernai išlaikęs kokybiškas bulves iki pat šviežio derliaus. Išsilaikyti rinkoje „nuo bulvių iki bulvių“ siekiama ir šiemet. Šviežios bulvės parduodamos iškart, į sandėlius net nepatenka.

Bulvės rūšiuojamos į dvi frakcijas: vidutinės (35–50 mm) ir didelės (50–70 mm). Už nefasuotos vidutinės frakcijos gumbus kooperatyvas gauna 35 ct/kg, už nefasuotos didelės frakcijos – 45 ct/kg, už fasuotas atitinkamai – 43 ir 53 ct/kg. Kooperatyvas be bulvių dar parduoda ir svogūnus, kuriems rūšiuoti ir fasuoti visiškai tinka ta pati įranga. Pradedama prekiauti ir burokėliais bei juodaisiais ridikais, nes įvairesnis asortimentas labiau patraukia prekybininkus.

Įsiveržė į rinką

Šis kooperatyvas įsikūrė 2003 m., kai Lietuvos rinka jau buvo pakankamai užpildyta, tad susirasti nišą ir užimti joje tvirtą poziciją nebuvo lengva. Kooperatyvo nariai ne naujokai – patyrę, stiprūs bulvių augintojai žinojo, nuo ko pradėti ir kaip dirbti. Jie ir anksčiau augino bulves ir tiekė jas traškučių fabrikui, kuris augintojams darė didelį spaudimą dėl kainų. Todėl augintojai ir sumanė įsteigti savo kooperatyvą, kur jaustųsi šeimininkai ir patys galėtų bent iš dalies savarankiškai spręsti, kam ir už kiek parduoti produkciją.

Kooperatyvo nariai „išsimėtę“ per visą Lietuvą, jie augina ne tik maistines, bet ir sėklines bulves. Tai sėklininkystės ūkis – UAB „Šaka“ ir skirtingų rajonų ūkininkai: Petras Vasiliauskas iš Klaipėdos, Valentinas Kamaitis iš Šakių, Rimantas Žebrauskas ir Saulius Dambrauskas iš Kėdainių, Gintautas Dominas (kooperatyvo valdybos pirmininkas) ir Saulius Račkauskas iš Panevėžio, tiekiantis kooperatyvui ne tik bulves, bet ir svogūnus.

„Situacija rinkoje yra gana sudėtinga, kainos augintojų visiškai netenkina, antkainių disproporcija labai nesąžininga, – vardijo problemas V. Valaitis. – Mes, kaip kooperatyvas, dirbame nuliniu tarifu, kad bulves per mus parduodantys ūkininkai gautų visą kainą. Prekybos tinklai uždeda necivilizuotus, didesnius kaip 100 proc. antkainius. Tai mažina žmonių perkamąją galią ir mūsų galimybes parduoti kuo daugiau produkcijos“. Nors kooperatyvas bendradarbiauja su visais Lietuvos prekybos tinklais, visų jų kainų politika yra labai panaši. Pasak V. Valaičio, prekybininkai yra galingi monopolistai, kurie diktuoja sąlygas augintojams, tad jei naujoji ministrė Kazimiera Prunskienė imtųsi keisti šiuos santykius, kaip ketino, ūkininkai tuo tik džiaugtųsi.

Pradiniai įnašai

Kiekvienas narys kooperatyve yra išsipirkęs bulvių pardavimo kvotą, už kurią moka nustatytą pajinį įnašą. Jei nori parduoti 500 t bulvių, tenka sumokėti 25 tūkst. Lt įnašą. Kvotą galima didinti arba mažinti pagal poreikį. Taip buvo surinktos lėšos startiniam kapitalui.

Kooperatyvas įsikūrė buvusioje karinėje bazėje Rūdaičiuose, kurią yra įsigijusi UAB „Šaka“ ir kaip pajininkas nuomoja visą šią teritoriją savo kooperatyvui. V. Valaitis pasakoja, kad buvo aptiktas unikalus objektas – buvusi požeminė karinė bazė, kuri be didesnių pakeitimų pasirodė labai tinkama bulvėms saugoti. Itin vertingi požeminiai sandėliai užima apie 1 ha plotą, tad kol kas vietos pakanka. Ši vieta „Bulvių namams“ strategiškai labai tinkama. Nuo Rūdaičių iki Vilniaus tik 30 km, viskas arti, patogu susisiekti.

Rūšiavimo ir fasavimo įranga įsigyta iš Vokietijos už pajinius įnašus. Dalį lėšų „Bulvių namams“ kompensavo valstybė pagal kooperatyvų paramos programą. Tad kooperatyvas dirba šiuolaikiškai – bulvės rūšiuojamos pagal dydį, fasuojamos ir ženklinamos pagal visus kokybės reikalavimus. Kad nesidubliuotų darbai, jau galvojama ir apie antrąją liniją.

Pirmoji įranga buvo pirkta tiesiai iš Vokietijos, tačiau dabar jau viską stengiamasi pirkti per Lietuvoje įsikūrusias firmas, kad nereikėtų patiems rūpintis atsarginėmis detalėmis ir remonto darbais, kurie yra labai brangūs, jei specialistus reikia kviestis iš Vokietijos.

Fasavimo medžiagų įsigyjama čia pat, Lietuvoje, tik paskutiniu metu dėl naftos brangimo labai išaugo jų kainos. Tai didina ir bulvių savikainą, tačiau kainos pakelti nėra kaip, nes prekybininkai gali pradėti pirkti labai pigias vakarietiškas bulves ir savuosius tiekėjus išstumti iš rinkos.

Bulvių laikymo sąlygos

Bulvės sandėlyje suskirstytos pagal veisles ir pagal ūkius, iš kurių čia atkeliauja. Bulvių saugykloje palaikoma pastovi temperatūra ir drėgmė. Optimali laikymo temperatūra – 4oC. Ten, kur bulvės rūšiuojamos, temperatūra siekia 8–10oC. Iš ūkių jos atvežamos ir laikomos orui pralaidžiuose didmaišiuose po 1 tūkst. kg. Profesionalūs bulvių augintojai bulves pristato švarias ir sveikas. Iš maišų jos išpilamos tik tuomet, kai ruošiamasi parduoti, t.y. rūšiuojamos ir fasuojamos.

Kooperatyvo vadovas pasakoja, kad nors patirtis ir nėra didelė, tačiau stengiamasi labai lanksčiai reaguoti į rinkos signalus. Pirmaisiais metais buvo prekiaujama net 14 veislių bulvėmis, dabar iš jų liko tik 4. Vartotojai labiausiai mėgsta Laura, Nora, Vineta, Solana bulves. „Mėgstantiems gaminti maistą iš tarkuotų bulvių, patartina pirkti Vineta ar Solana, o mėgėjams bulves virti ar kepti geriau rinktis veislę Laura“, – pataria V. Valaitis, pats savo virtuvėje išbandęs visas bulvių veisles ir įvertinęs jų skonį.

Kooperatyvų problemos

V. Valaitis mano, kad Lietuvoje kooperatyvai tebegyvena kūdikystės amžių, nes kiekvienas ūkininkas nori viską daryti pats, niekuo nepasitiki. Stambieji bulvininkai jau suprato, kad tik pasidalijimas darbais leidžia išlikti rinkoje – kas moka auginti, tą ir daro, o kitiems darbams samdo profesionalius darbuotojus. Darbų pasiskirstymas yra ekonomiškai pagrįstas ir labai naudingas visiems, tačiau didžioji dalis Lietuvos ūkininkų to vis dar nesupranta. Tarkime, tokios įrangos, kokią įsigijo „Bulvių namai“, joks pavienis ūkininkas įsigyti nepajėgtų.

V. Valaitis pastebi, kad, vos įstojus į ES, rinkoje buvo juntamas lenkų augintojų spaudimas. Jų bulvių kokybė gerokai prastesnė už mūsiškę, tačiau ir kaina mažesnė. Valstybinės augalų apsaugos tarnybos Augalų karantino skyriaus inspektoriai nesugebėjo užkirsti kelio prastoms, bet pigioms lenkų bulvėms, tad lietuviškąsias teko atpiginti. Kooperatyvo vadovas sako, kad Vokietija labai sėkmingai susitvarkė su šia problema ir užvėrė sienas lenkų bulvėms. Tuo tarpu Lietuvoje ilgą laiką vyravo visiškas chaosas, tik dabar padėtis pamažu ima keistis į gerąją pusę.

Dar viena skaudi problema, kad dėl žiedinio puvinio negalima išvežti bulvių į jokią ES šalį iki pat 2006 m. sausio 1 d. V. Valaitis mano, kad Valstybinė augalų apsaugos tarnyba nesugebėjo apginti Lietuvos interesų. Lietuvos bulves mielai pirktų latviai ir estai. Pavyzdžiui, Lenkijos tik atskiri regionai liko uždari, o iš visų kitų jie gali bulves eksportuoti.

Dar vienas, pasak „Bulvių namų“ vadovo, sudėtingas momentas yra tas, kad ūkininkai, auginantys daržoves, turi jas parduoti su 18 proc. PVM tarifu, kuris labai sumažina produkcijos konkurencingumą. Kitose šalyse tas tarifas yra mažesnis.

Darbo sąlygos

Kooperatyve 24 darbuotojai. Pasak V.Valaičio, kooperatyvas išsprendė Rūdaičių nedarbo problemas, nes visi priimti žmonės iki tol buvo bedarbiai. Žmonėms sudarytos geros darbo sąlygos. Jie dirba po 8 val. dviem pamainomis. Pietų metu technika yra sustabdoma, o pietauti žmonės eina namo, nes visi yra vietiniai gyventojai. Jų darbo užmokestis siekia 700 Lt į rankas. Administracijos atlyginimus ir darbo sąlygas nustato narių susirinkimas ir valdyba.

Ateities planai

Planuojama produkciją parduoti ir į Rytus. Rusija į savo rinką neįsileidžia Belgijos, Danijos, Olandijos, Vokietijos augalinės kilmės produkcijos, tačiau kontrabandai iš tų šalių kelias nėra užkirstas. Dėl to bulvių kainos ten yra smarkiai kritusios, ir įsiterpti su lietuviška produkcija labai sudėtinga. Vienintelė kooperatyvo viltis – Maskva, į kurią kooperatyvas artimiausiu metu ketina išvežti 2–2,5 tūkst. tonų produkcijos.

Ketinama pradėti pardavinėti ir skustas bulves. Jau yra gerų veislių, kurios ir nuskustos netamsėja. Iki šiol skustos bulvės buvo parduodamos tik viešojo maitinimo įstaigoms, o tas verslas yra susitelkęs aplink Kauną. Jų kaina gana didelė – 1 Lt/kg. Vilnius kol kas yra niša, kurią kooperatyvas galvoja užpildyti, jei tik prekybininkai nesukels antkainių tiek, kad vartotojas nebepajėgs tokio produkto įpirkti. Kooperatyvo skustų bulvių kaina galėtų siekti 70–80 centų už kilogramą.

„Ketiname stoti į Lietuvos daržovių augintojų asociaciją. Matome, kad reikia burtis ir ginti bendrus interesus, inicijuoti tam tikrus įstatymus, kito civilizuoto kelio nėra. Mūsų konkurentai Lietuvos rinkoje yra kooperatinė bendrovė „Daržovių centras“ ir UAB „Domeina“, bet jau galvojame, kad mums reikia susijungti. Pernai iš prekybos tinklų patyrėme didelį spaudimą ir pajutome jų norą mus suskaldyti, nuo to netgi nukentėjome, tad svarstome įvairias išeitis“, – kalbėjo V. Valaitis. Nors šiandien kooperatyvas įvairina asortimentą, tačiau direktorius sakė esąs įsitikinęs, kad ateitis priklauso specializuotiems ūkiams. Jų veiklą turėtų koordinuoti asociacija. Ten būtinai turi dirbti vadybininkas, kuris stebėtų procesus kaimyninių valstybių rinkose, kad perteklių būtų galima koordinuotai išvežti į Rytus ar Vakarus.

Planuojama pasinaudoti ES parama ir investuoti į naujas technologijas. Projektas siektų apie 900 tūkst. Lt. Kad bulvių sandėliavimas taptų modernus, į požeminius sandėlius reikėtų dar daug investuoti: įrengti drėkinimo, ventiliavimo sistemas, papildomas rūšiavimo ir fasavimo linijas. Tikimasi pajėgumus padidinti iki 20 tūkst. tonų bulvių, tik sandėliuojama bus nebe didmaišiuose, bet specialiuose konteineriuose, kuriuos galima sukrauti kompaktiškai keliais aukštais vieną ant kito.

Bulvininkystė, pasak V. Valaičio, yra perspektyvi ūkio šaka ir gyvuos kaip gyvavusi, o „Bulvių namai“ rūpinsis, kad bulvių, šio gardaus ir maistingo produkto, niekuomet nepristigtų ant vartotojų stalo.