Ekologinėje žemdirbystėje auginti javus yra vidutiniškai 2,1–2,6 karto brangiau, o kviečių derlius būna mažesnis vidutiniškai 2,2, rugių – 1,7, miežių – 2,1 karto, negu intensyviojoje žemdirbystėje.

Mažesnis derlius gaunamas, nes pasėliai labiau piktžolėti, trūksta maisto medžiagų, nesubalansuotai tręšiama, apninka ligos ir kenkėjai. Kai kuriuose miežių ar kviečių plotuose piktžolių būna nuo 600 iki 1 300 vnt./m2. Tokiuose laukuose grūdų derlius tesiekia tik apie 0,7–1,0 t/ha. Kitaip sakant, derlius būna net 5–7 kartus mažesnis, negu naudojant pesticidus ir mineralines trąšas.

Tokia situacija ekologiniame javų ūkyje verčia ieškoti naujų javų auginimo būdų su kitais naudingais augalais, kurie kartu augdami užimtų piktžolių vietą, t.y. jas stelbtų ir duotų papildomą derlių. Kartu turėtų nemažėti pagrindinių kultūrų, pavyzdžiui, vasarinių miežių, derlius.

Papildomi ekologinių javų pasėlio mišinyje auginami augalai turi būti nereiklūs dirvožemiui, klimato sąlygoms, atsparūs ligoms, gerai stelbti piktžoles, vienodu laiku bręsti ir būti naudingi energetiškai. Šiuos reikalavimus geriausiai atitinka alternatyvus aliejinis augalas – sėjamoji judra (Camelina Sativa).

Judros – vieni seniausių kultūrinių augalų, tačiau Lietuvoje kultūrinių judrų sėklų nėra. Augalai priklauso kryžmažiedžių šeimai, kaip ir rapsai, garstyčios, kopūstai. Judra Lietuvoje, priklausomai nuo dirvos derlingumo, būna 40–95 cm aukščio. Sėklos yra smulkios, 1 000 sėklų masė siekia apie 1,4 g, nors yra ir tokių judrų veislių, kurių 1 000 sėklų sveria nuo 0,8 iki 2,0 g.

Judrų sėklose yra 28–42 proc. labai kokybiško aliejaus, kuris gali būti naudojamas maisto produktų, kosmetikos, biodyzelino gamyboje.

Be visų teigiamų savybių, judrų derlius 2–3 kartus mažesnis, negu žieminių rapsų, dėl to energetinė šiaudų, sausųjų medžiagų ir aliejaus vertė 1,7–2,1 karto mažesnė. Beje, judrų energetinė vertė prilygsta garstyčių energetinei vertei.

Lietuvos žemės ūkio universiteto mokymo bazėje ir bandymų sklypeliuose Molėtų rajone ekologiškai augintas judrų ir vasarinių miežių Ula mišinys.

Prieš sėją (iš rudens arta) dirva ruošta dviem etapais – du kartus kultivatoriumi ir kombinuota tikslaus dirvos dirbimo mažina su dvigubais strypiniais volais. Įdirbto priemolio 0–5 cm sluoksnyje dirvos granuliometrinė sudėtis buvo tokia:

• mažesni kaip 10 mm grumstai – 70,4 proc.
• 10–25 mm grumstai – 11,3 proc.
• 25–50 mm grumstai – 8,3 proc.

Miežiai ir judros sėtos balandžio 23 dieną. Keliuose bandymų laukeliuose atskirai sėti miežiai, o po to tuose pačiuose laukeliuose skersai miežių pasėto lauko įterptos judros. Išsėjimo sėklos kiekis miežių buvo 120, 160, 180 kg/ha, o judrų – 8, 10 kg/ha. Judrų sėklos smulkios, todėl su pleištiniais noragėliais įterptos 1–3 cm gylyje.

Analizuojant atskiruose laukeliuose kartu augančių miežių ir judros augalų mišinį pastebėta, kad geriausiai blokuojamos piktžolės ir didžiausias miežių derlius gaunamas, kai miežių išsėjimo norma 160 kg/ha, o judrų – 8 kg/ha.

Kai miežių sėklų išsėjama 160 kg/ha, 1 m2 išdygsta vidutiniškai 260 vnt. augalų. Kai judrų sėklų pasėjama 8 kg/ha, 1 m2 išdygsta apie 360 augalų.

Pirminiai bandymai rodo, kad judrų ir miežių auginimo efektyvumas labai priklauso nuo sėjos būdo. Chaotiška sėja duoda neigiamų rezultatų. Pasėjus judras pakrikai, dalis augalų išdygsta prie pat miežių ir vienas kitą stelbia, dėl to mažėja abiejų kultūrų derlius.

Įvertinus bandymų rezultatus, galima teigti, kad geriausia aliejinius augalus įsėti į miežių pasėlį (vienu metu su miežiais) 5–8 cm pločio juostomis tarp miežių eilučių su specialiai paruoštais noragėliais. Iš dalies tinka sėjamosios, skirtos javams ir žolėms kartu sėti, tai FIONA ir SZT-3,6. Dirva turėtų būti paruošiama kombinuotai dviem etapais. Priklausomai nuo dirvos sunkumo ir piktžolių kiekio, su kultivatoriumi įdirbama 5–6 cm gyliu, po to prieš pat sėją – su kombinuota tikslaus dirvos dirbimo mašina su dviejų eilių strypiniais voleliais.

Taip dirbant, dirvos granuliometrinė sudėtis yra tinkama miežiams ir judroms įsėti. Ruošiant dirvą sėjai tik kultivatoriais, verta prieš sėją žemę privoluoti žiediniais, pentininiais ar kitais volais.

Judros visiškai subręsta per 90–110 dienų, kaip ir miežiai. Jos yra atsparios sėklų išbyrėjimui, todėl nuimti reikia tuomet, kai subręsta javai.

Pirminiai bandymai rodo, kad ekologiškai auginant miežių ir judrų mišinį, derlius yra beveik toks pat, kaip ir atskirai auginant šiuos augalus. Molėtų rajone miežių derlius buvo 1,6 t/ha, judrų – 0,6 t/ha; Kauno rajone miežių – 2,3 t/ha, judrų – 0,8 t/ha. Kartu auginant judras ir miežius ekologiniame ūkyje, gaunama papildomų pajamų.