23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2004/12
Veršelių sveikata svarbiau negu priesvoriai
  • Dr. Edmundas PAULAUSKAS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO KONSULTAVIMO TARNYBA
  • Mano ūkis

Gyvulių augintojai jau žino, kad karvės pieningumas labai priklauso nuo to, kaip ji buvo auginama nuo pat mažens. Yra įvairių veršelių auginimo technologijų, ūkininkas turi pasirinkti tinkamiausią.

Nepriklausomai nuo suaugusių galvijų paskirties (pieniniai, mėsiniai ar veisliniai), labai svarbu, kad girdymo pienu periodu (iki 3-4 mėn. amžiaus) jie nesusirgtų virškinimo trakto ir kvėpavimo takų ligomis. JAV ir Vakarų Europos šalyse iki 3-4 mėn. amžiaus veršeliai, persirgę minėtomis ligomis, yra brokuojami. Svarbu tai, jog per šį laikotarpį nebūtina, kad prieauglis priaugtų daug svorio, todėl veršelių nereikia peršerti. Svarbiausia yra sveikata. Pasibaigus girdymo pienu periodui, veršeliai būna atsparūs virškinimo trakto, kvėpavimo takų ir kitiems susirgimams. Tada jiems reikia sudaryti tinkamas šėrimo ir laikymo sąlygas, kad suaugę gyvuliai galėtų pasiekti genetinį produktyvumo lygį.

Gimę veršeliai neturi imuniteto. Jį įgauna tik gavę krekenų. Todėl gimusį veršelį per 0,5-1 val. po gimimo būtina pagirdyti krekenomis. Nereikia bijoti, kad veršelis gali per daug jų prigerti. Pavyzdžiui, Prancūzijos fermeriai stengiasi, kad gimęs veršelis per valandą išgertų apie 3 litrus krekenų.

Krekenos palyginti greitai netenka imunitetą suteikiančių savybių. Vakarų Europoje apsiveršiavusių karvių pienas perdirbimui nenaudojamas 4-5 dienas. Teigiama, kad praėjus 24 val. po apsiveršiavimo, karvė gamina ne krekenas, bet tarpinį pieną. Baigus girdyti krekenomis, 5 parų veršeliams pradedama duoti pieno arba pieno pakaitalų. Be to, nuo 4-5 amžiaus dienos jie šeriami koncentruotais startiniais pašarais. Pienu arba pieno pakaitalais jaunikliai girdomi 2 kartus per parą tokiu kiekiu, kuris sudarytų 4-5 proc. (per parą iš viso 8-10 proc.) veršelio svorio. Pirmą savaitę pienas arba pakaitalas turi būti pašildomas iki 39oC, vėliau iki 25-30oC temperatūros. Kaip buvo minėta, 4-5 dienų amžiaus veršeliams reikia duoti startinių pašarų. Jie būtini energijai gauti, kuri reikalinga didžiojo prieskrandžio sienelėms vystytis. Prieskrandžių sienelės vystymąsi lemia ne stambūs ar sultingieji pašarai, kaip buvo manoma, bet grūdiniai pašarai. Jeigu pakanka ląstelienos veršelių startiniuose pašaruose (ne daugiau kaip 25 proc. DNT), šiuo auginimo periodu šieno galima neduoti. Jeigu ląstelienos juose mažiau kaip 25 proc., nuo 14 d. amžiaus veršeliai turėtų gauti ir geros kokybės šieno, kurio santykis su koncentratais 1:1.

Kuo geriau girdyti veršelius: pienu ar pieno pakaitalais? Tai priklauso nuo pieno supirkimo kainos ir pieno pakaitalo kokybės. Girdomų pieno pakaitalais veršelių priesvoriai būna truputį mažesni, tačiau tuo periodu prieaugis nėra labai svarbus. Ekonominiais sumetimais veršelius geriau girdyti pieno pakaitalais. Atsižvelgiant į maisto medžiagų kiekį, 1 kg pieno pakaitalo prilygsta maždaug 7 kg pieno. Jeigu 7 kg pieno kaina yra didesnė negu 1 kg pieno pakaitalo, tada veršelius verčiau girdyti pieno pakaitalu. Girdytų pieno pakaitalais ir šeriamų startiniais pašarais veršelių auginimo kaštai apie 50 proc. mažesni negu auginamų tradiciškai. Analogiški duomenys pateikiami JAV ir Vakarų Europos šalyse.

Pasirenkant pieno pakaitalus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jo sausosiose medžiagose būtų daugiau kaip 50 proc. nuvandeninto ir nuriebalinto pieno. Žuvies, sojos miltai, žlaugtų filtratai pieno pakaitalui gaminti netinka. Veršeliai iki 4-5 savaičių amžiaus nevisiškai pasisavina krakmolą, todėl pieno pakaitaluose jo neturėtų būti. Didesnis krakmolo kiekis gali sukelti viduriavimą. Gero pieno pakaitalo sudėtyje turi būti apie 22 proc. baltymų, 15 proc. ir daugiau riebalų, apie 0,5 proc. ląstelienos.

Veršeliai girdomi pienu arba pieno pakaitalais ir šeriami startiniais pašarais maždaug iki 5-8 savaičių amžiaus. Pieno arba jo pakaitalo kiekis mažinamas palaipsniui, pradedant girdyti kartą per parą. Jeigu prieauglis gauna pieno arba pakaitalų tik iki 4 savaičių amžiaus, jaunikliai būna silpnesni, dažniau serga. Jeigu veršeliai girdomi ilgiau (per 8 savaites) – padidėja auginimo išlaidos. Pieno arba jo pakaitalo galima neduoti tuomet, kai veršeliai pradeda gromuliuoti, per parą suėda 1 proc. kūno svorio atitinkantį koncentratų kiekį, t.y. apie 700-800 g.

Išbandyta nauja technologija

Skuodo r. Adomo Statkaus ūkyje buvo atliktas veršelių šėrimo bandymas. Tyrimo metu palygintos dvi technologijos. Viena iš jų įprasta: baigus girdyti krekenomis, veršeliams buvo duodama pieno, lieso pieno miltelių ir vandens mišinio, traiškytų grūdų bei šieno. Taip buvo šeriamas kontrolinės grupės prieauglis. Tiriamosios grupės veršeliai gavo pieno ir jo priedo Calftona Fiber mišinio, startinių pašarų Mulli-Maikki 1E ir šieno.

Pieno priedo Calftona Fiber sudėtyje yra mineralinių medžiagų, vitaminų, gerai virškinamų baltymų, riebalų ir ląstelienos, kuri stimuliuoja ir stabilizuoja žarnyno veiklą, mažina pH ir teigiamai veikia žarnyno gleivinę. Tyrimais nustatyta, kad naudojant pieno priedą Calftona Fiber veršeliai anksčiau pradeda įsisavinti stambiuosius pašarus, dėl to sumažėja veršelių išauginimo kaštai. Pieno priedas buvo naudojamas pagal gamintojo rekomendaciją.

Startinis pašaras veršeliams Mulli-Maikki 1E pagamintas iš kvietrugių, traiškytų ir garintų miežių, lukštentų garintų avižų, cukrinių runkelių griežinių su melasa, sojų rupinių, rapsų išspaudų, augalinio aliejaus, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Gamintojo instrukcijoje nurodoma, kad kilograme šio pašaro yra 18,5 proc. baltymų, 4,8 proc. žalių riebalų, 6,4 proc. žalios ląstelienos, 0,5 mg mikroelemento seleno bei kitų medžiagų.

Bandymo metu buvo stebima veršelių sveikata, apetitas, žvalumas, kartą per mėnesį jie buvo sveriami, o 3 mėn. amžiaus prieauglio eksterjeras įvertintas pagal Vattio (JAV) metodiką. Tiriamuoju laikotarpiu kontrolinės grupės veršeliai susirgo diarėja, todėl augo prasčiau. Bandomosios grupės prieauglis buvo sveikas, žvalus, turėjo gerą apetitą. Tiriamųjų veršelių išsivystymas ir eksterjeras atitiko standarto reikalavimus. Jie vidutiniškai per parą priaugo po 110 g daugiau negu kontroliniai ir suvartojo mažiau pašarų. Tiriamuoju laikotarpiu vienam šios grupės veršeliui sušertų pašarų kaina buvo 20,5 Lt mažesnė negu kontrolinių.

Bandymo laikotarpiu pienas buvo superkamas 0,70-0,80 Lt/kg, todėl veršelių, girdytų pieno pakaitalais ir šeriamų startiniais pašarais, auginimo kaštai buvo apie 50 proc. mažesni negu auginamų tradiciškai.

Bandymo rezultatai

Kontrolinei grupei buvo priskirta 10 buliukų, o tiriamajai – 10 telyčaičių. Bandymas truko beveik tris mėnesius (nuo septintos veršelių amžiaus dienos). Tiriamosios grupės prieauglis buvo šeriamas pagal pažangesnę technologiją. Vienam veršeliui vidutiniškai buvo sušerta 18 kg pieno priedo Calftona Fiber ir 37 kg startinio pašaro Mulli-Maikki 1E. Pieno ir jo priedo mišinys vienam girdymui buvo ruošiamas sumaišius 1,5 l pieno, 1 l vandens ir 170 g pieno priedo Calftona Fiber miltelių. Mišinys pirmą bandymo savaitę buvo pašildomas iki 40°C, vėliau – iki 30-35°C.

Startiniu pašaru veršeliai buvo šeriami du kartus per parą tokia norma, kurios pakakdavo iki kito šėrimo. Veršeliams augant, startinio pašaro kiekis buvo didinamas iki 1,5 kg per parą. Be to, veršeliai iki soties gavo geros kokybės šieno ir vandens.

Kai bandomosios grupės veršeliai paaugo, pieno ir jo priedo mišinio norma pradėta palaipsniui mažinti, o kai jie suėsdavo po 0,8 kg startinio pašaro, pieno pakaitalų iš viso nebegaudavo. Vėliau ūkininkas veršelius šėrė žoliniais ir ūkyje paruoštais koncentruotais pašarais (traiškytais grūdais ir premiksu Selenium Hertta Muro). Remiantis bandymo rezultatais, vienam veršeliui iki 3 mėn. amžiaus pakanka 15-17 kg pieno priedo Calftona Fiber, 35-60 kg startinio Mulli-Maikki 1E ir apie 150 litrų pieno.

Ūkininko pageidavimu bandymas su telyčiomis tęsiamas. Jos auginamos pagal didelio produktyvumo telyčių auginimo schemą. Veislinių gyvulių auginimas yra brangi, negreitai atsiperkanti investicija, todėl jų priežiūrai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Svarbu, kad telyčios lytiškai subręstų 9-11 mėn. amžiaus ir pasiektų 40 proc. suaugusio gyvulio svorio, o veršiuotųsi 24 mėn. amžiaus. Telyčias reikėtų sėklinti tada, kai jų svoris pasiekia 60 proc. suaugusio gyvulio svorio (maždaug 14-16 mėn. amžiaus). Pirmaveršių karvių svoris turi siekti 85-90 proc. suaugusio gyvulio svorio. Siekiant gerų rezultatų, telyčių auginimą reikėtų suskirstyti į periodus: w girdymo – iki 3 mėn. amžiaus; w lytinio subrendimo – iki 9-11 mėn. amžiaus; w nuo lytinio subrendimo iki apsėklinimo – 14-16 mėn. amžiaus; w veršingumo. Kiekvienu periodu reikėtų taikyti skirtingas šėrimo technologijas.