Zurnalui - A1-BASF + prenumerata 2024 11 19 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2004/12
Reikalavimai šiuolaikinei organinių trąšų paskleidimo technikai
  • Dr. Remigijus ZINKEVIČIUS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS
  • Mano ūkis

Organinių trąšų, ypač skystų, paskleidimas Europos Sąjungoje yra gana griežtai reglamentuotas. Ir Lietuvoje nuo 2003 metų rugpjūčio 2 d. galioja ES reikalavimus atitinkantis standartas LST EN 13406:2003, kuriame numatyti tikslaus srutų išlaistymo ir srutvežių bei laistymo įtaisų bandymo metodai ir reikalavimai.

Vertinant šiuolaikinę organinių trąšų paskleidimo techniką, labai svarbu, kiek ji sumažina amoniako arba kvapiųjų medžiagų emisiją. Deja, minėtame standarte tai nėra įvertinta. Būtent, paskleidžiant ir laikant organines trąšas, oro užteršimo amoniaku pavojus ir yra didžiausias.

Žemės ūkio augalams, visų pirma, kenkia per didelės tręšimo normos ir netolygiai paskleidžiamos organinės trąšos. Be to, tręšiant skystomis organinėmis trąšomis, dažnai užteršiamas augalų asimiliacijos plotas, jie nudeginami, dėl to sulėtėja jų vystymasis. Visa tai lemia derliaus dydį ir kokybę. Labai svarbu organines trąšas greitai įterpti į dirvą, nes azotas intensyviai garuoja ir teršia orą.

Trąšų paskleidimo mašinos

Šiuolaikinės organinių trąšų paskleidimo mašinos yra gana tobulos. Pasirinkti tinkamą mašiną yra svarbu ne tik dėl aplinkosaugos ir tręšimo reikalavimų. Nuo to priklauso ir žemės ūkio įmonės ar ūkininko ūkio pelnas.Reikalavimai organinių trąšų paskleidimo technikai

  • tolygiai paskirstyti trąšas išilgai ir skersai viso ploto;
  • kuo mažesni maisto medžiagų nuostoliai;
  • dirvą saugančios padangos (ypač svarbu srutvežiams);
  • kuo didesnė mėšlakračių kėbulo talpa, kad būtų galima nuolat mėšlu tręšti ir toliau esančius laukus;
  • kuo didesnis užgriebio plotis.

Mėšlo kratytuvai

Šiuolaikinėse mėšlakratėse organinių trąšų sklaidymo būgnai palenkiami nuo vertikalės agregato važiavimo kryptimi. Tokios konstrukcijos mašinų privalumai:

  • didesnis trąšų nusviedimo atstumas (18-20 m);
  • mažesnė tikimybė, kad pašaliniai daiktai bus sviedžiami į traktoriaus pusę;
  • gerai išdraskomas šviežias mėšlas ir špagatas.

Didžiausias mėšlakračių užgriebio plotis (iki 22 m) pasiekiamas, naudojant diskinius skleistuvus.

Mėšlakratėse su V formos trąšų paskleidimo stalu ir keturiomis besisukančiomis mentėmis, reguliuojant jų sūkių dažnį, galima keisti mėšlo gumulėlių stambumą. Kai menčių sūkiai mažesni, gumulėliai būna stambesni, o mašinos užgriebio plotis siekia 10 m. Padidinus menčių sūkius, gumulėliai esti smulkesni (tinka pievoms ir ganykloms tręšti), o užgriebio plotis padidėja iki 16 m.

Skystų trąšų laistymo technika

Skystos organinės trąšos paskleidžiamos prikabinamais srutvežiais arba savaeigėmis mašinomis. Tobulinant srutų paskleidimo techniką, siekiama apriboti dirvos suslėgimą ir pasiekti tikslų trąšų dozavimą. Svarbiausios čia yra paskleidimo sistemos, nuo kurių paprastai ir priklauso, ar paskleidžiant srutas bus teršiama aplinka. Greta srutvežių, kurie gali ir transportuoti, ir paskleisti srutas, vis svarbesni tampa ir kiti būdai, pvz., atskirtiniai būdai ir vamzdynų arba žarnų sistemos.Reikalavimai šiuolaikiniams srutvežiams

  • mažas slėgis į dirvą;
  • tikslus trąšų dozavimas;
  • kuo mažesni maisto medžiagų nuostoliai;
  • stabili konstrukcija;
  • atsparumas korozijai;
  • nesudėtingas remontas ir paprasta priežiūra.

Renkantis srutvežį, reikia atsižvelgti į jo tipą, talpą, važiuoklę ir srutų dozavimo bei paskleidimo įtaisus. Srutvežiai su siurbliu gali sudaryti labai didelį slėgį. Skleistuvai neužsikemša, nes yra smulkinamos kietosios trąšų dalelės. Jie tolygiai paskleidžia srutas išilgine kryptimi ir gali patys prisipildyti bei perpumpuoti srutas. Tačiau šio tipo srutvežiai yra brangesni ir labai jautrūs pašaliniams daiktams bei darbui tuščiomis.

Srutvežiai su oro siurbliu (kompresoriumi) yra mažai jautrūs pašaliniams daiktams, tolygiai paskleidžia srutas išilgine kryptimi ir gali patys prisipildyti. Jie geriausiai tinka ūkiams, kuriuose srutos saugomos fermose po grindimis. Tačiau šiuose srutvežiuose beveik nesmulkinamos kietosios trąšų dalelės, be to, pripildant jie kelia didelį triukšmą.Skystų organinių trąšų paskleidimo būdai

  • Paprastas išlaistymas, kai srutos plačiai paskleidžiamos ant augalų arba dirvos paviršiaus.
  • Paskleidimas laistomosiomis žarnomis, t.y. kai srutos ruožais paskleidžiamos ant augalų apatinės dalies arba ant dirvos paviršiaus.
  • Įterpimas laistomosiomis žarnomis su pleištiniais noragėliais, kuomet srutos įterpiamos po augalais viršutiniame armens sluoksnyje.
  • Įterpimas (dirbamoje žemėje inžektoriais, pievose ir ganyklose plyšintuvais), kai srutos įterpiamos į vidurinį armens sluoksnį.

Labai populiarūs yra skleistuvai su laistomosiomis žarnomis. Tai ypač paplitusi sistema, kurioje srutų srautas per skirstytuvą arba pneumatiškai valdomus vožtuvus paskirstomas į laistomąsias žarnas. Atstumas tarp žarnų dažniausiai būna nuo 20 iki 40 cm. Srutos impulsyviai išteka iš žarnų ir pasklinda 5-10 cm ruožuose. Svarbiausia, kad srutos paskleidžiamos tolygiai, mažiau (30-50 proc.) išsiskiria amoniako bei kvapiųjų medžiagų.

Naudojant srutų skleistuvus su laistomosiomis žarnomis, prie kurių pritvirtinti noragėliai, amoniako emisija sumažėja net 60-80 proc. Noragėliai gali būti kelių modifikacijų (pleištiniai, pavažiniai arba diskiniai), tinkami dirvai su augmenija (geriausiai dirba žalienose, kai žolė yra 8-15 cm aukščio) ir be jos.

Noragėliai perpjauna velėną ir slegia ją į šonus, srutos tolygiai paskleidžiamos viršutiniame armens sluoksnyje, neužteršiant augalų.

Plyšintuvai perpjauna velėną 5-10 cm gyliu ir srutas įterpia į plyšį. Plyšintuvai labiausiai tinka žalienoms tręšti. Srutos paskleidžiamos tolygiai, mažai užteršiamas pašaras, azoto ir kvapiųjų medžiagų išsiskiria 90 proc. mažiau.

Plyšintuvų trūkumai: 

  • sunku važinėti keliais; 
  • didelė kaina; 
  • didelis galios poreikis; 
  • mažas našumas (2,5 karto mažesnis negu srutas išlaistant paprastai).

Skystų organinių trąšų inžektoriai naudojami dirbamoje žemėje. Srutos gali būti paskleidžiamos dirvos paviršiuje ir kultivatoriumi tuoj pat įterpiamos į dirvą iki 15 cm gylio. Kitas galimas variantas, kai srutos iš skirstytuvo žarnomis nukreipiamos už kultivatoriaus noragėlių. Darbinis gylis šiuo atveju siekia iki 20 cm. Abiem atvejais kvapiosios medžiagos ir amoniakas beveik neišsiskiria. Patartina rinktis plačius noragėlius ir dirbti sekliau. Dėl didelio galios poreikio užgriebio plotis dažniausiai būna tik 3-4 m.

Gerosios praktikos reikalavimai, paskleidžiant organines trąšas

  • Gerai išmaišyti srutas (homogenizuoti), prieš jas paskleidžiant.
  • Ant dirbamos dirvos paskleistas srutas įterpti per vieną valandą.
  • Ant dirbamos dirvos iškratytą mėšlą įterpti tą pačią dieną arba vėliausiai per 24 valandas. 
  • Augalų vegetacijos metu organines trąšas skleisti lietingu ir vėsiu oru.
    • Alternatyvos:

  • tręšti vakare;
  • augalų vegetacijos metu skleidžiant kiaulių srutas, naudoti laistomąsias žarnas; 
  • jei galvijų srutas galima paskleisti greta ūkio esančiuose laukuose, atskiesti jas vandeniu.