23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2004/12
Cukrinių runkelių veislių cukringumas
  • Valerija BANISLAUSKIENĖ LIETUVOS VALSTYBINIS AUGALŲ VEISLIŲ TYRIMO CENTRAS
  • Mano ūkis

Cukraus fabrikams atsiskaitant su cukrinių runkelių augintojais, vienas iš pagrindinių faktorių yra cukrinių runkelių cukringumas, todėl, pasirenkant veisles, labai svarbu žinoti jų potencialias cukringumo galimybes.

Cukringumą lemia daug veiksnių: auginimo sąlygos, augalų vegetacijos trukmė ir kitos, tačiau pagrindinis veiksnys – veislės genetinės savybės. Tai matyti iš Kauno ir Pasvalio augalų veislių tyrimo stotyse gautų duomenų. Veislės bandymuose auginamos vienodomis sąlygomis, tik kasmet skiriasi agrometeorologinės sąlygos , o cukraus sukaupimo tendencija tarp veislių kasmet išlieka panaši.

Daugiau cukraus sukaupiančias runkelių veisles labiau apsimoka auginti, nes tą patį cukraus kiekį galima gauti iš mažiau šakniavaisių. Todėl, reikės ne tik mažesnio žemės ploto pasėliams, bet ir mažiau kainuos jų priežiūra, sumažės transporto išlaidos. Cukringesnė veislė yra ekonomiškesnė.

Šiais metais, iškilus realiam pavo-jingos cukrinių runkelių ligos (rizomanijos) pavojui, verta atkreipti dėmesį, kad du hibridai - Dorena ir Sofarizo - yra atsparūs minėtos ligos sukėlėjui (cukrinių runkelių nekrotinio gyslų pageltimo virusui). Rizomanijos pažeistų augalų cukringumas sumažėja 2–4 procentais, o derlius – iki 70 proc. Todėl aktualu, kol Lietuvoje liga neišplitusi, rinktis atsparias arba pakančias šiai ligai cukrinių runkelių veisles.