Cukrinių runkelių lapų ligotumas daug priklauso nuo veislės atsparumo. Kurdami naujas veisles, Europos selekcininkai skiria nemažai dėmesio runkelių savybei - atsparumui nuo lapų ligų. Deja, atsparumą ligoms yra gana sunku suderinti su dideliu cukrinių runkelių produktyvumu ir kokybe.

Cukrinių runkelių šakniavaisiuose esantis betainas lemia augalų atsparumą ligoms, bet labai didelis jo kiekis blogina šakniavaisių kokybę. Rudmargei atsparių cukrinių runkelių veislių pasėliuose ligos požymiai pasirodo 6 savaitėmis vėliau ir padaro mažiau žalos. Vokietijoje atliktų tyrimų (1997-2002 m.) duomenimis, paskutiniaisiais metais išvestos cukrinių runkelių veislės buvo atsparesnės ligoms. Ant cukrinių runkelių veislės Dorena lapų buvo 40 proc. mažiau baltulių dėmių, palyginus su veislėmis Anna ir Kasandra.

LŽI Rumokų bandymų stotyje 2003 m. buvo tirtas cukrinių runkelių veislių atsparumas ligoms. Bandyme fungicidai nebuvo naudoti. Ligų apskaita atlikta nuimant derlių. Nustatyta, kad rudmargė vidutiniškai pažeidė 98-100 proc., baltuliai – 68,7 proc. cukrinių runkelių lapų. Rudmargė labai vienodai buvo paplitusi tarp veislių, tik šiek tiek mažiau buvo pažeisti veislių Daniela (97,7 proc.), Silvana (97,7 proc.), 1S10 (97,7 proc.), Safarizo (98,0 proc.), Achat (98,0 proc.), Mars (98,0 proc.) runkeliai.

Daugiausiai baltulių pažeistų lapų rasta šių veislių pasėliuose: Juvena (100,0 proc.), Kassandra (100,0 proc.), Clovis (98,0 proc.), Figaro (96,5 proc.), Helsinki (81,5 proc.), o mažiausiai – Pilot (42,3 proc.), Dorena (45,3 proc.), Salut (48,7 proc.), Achat (50,0 proc.), Safarizo (56,3 proc.), Moldau (58,0 proc.), Lorenza (57,7 proc.).

Veislių bandyme vidutinis rudmargės intensyvumas buvo 33,5, baltulių – 13,3 proc. Apibendrinus tyrimų duomenis, nustatyta, kad mažiausiai cukrinių runkelių lapų ligos buvo paplitusios Dorena, Lorenza, Safarizo, Achat, Mars veislių runkeliuose. Mažiausias lapų ligų intensyvumas: Dorena, Helsinki, Lorenza, Achat, Safarizo, Juvena, Silvana. Jautrios lapų ligoms: Gala, Anna, Millenium, Ulrika, Moldau, Clovis, Kassandra, Ariana, Pirat, Daniela.

Atsparių arba mažiau jautrių lapų ligoms cukrinių runkelių veislių parinkimas yra viena iš ekonomiškiausių apsaugos priemonių nuo rudmargės ir baltulių. Į Tinkamiausių Lietuvos sąlygomis auginti augalų veislių sąrašą yra įrašytos kelios atsparesnės lapų ligoms cukrinių runkelių veislės: Medina (2001 m.), Lorenza (2002 m.), Dorena (2003 m.), Providence (2004 m.), Safarizo (2004 m.).

Fungicidų poveikis

Cukrinių runkelių pasėliuose rekomenduojama pradėti naudoti apsaugos priemones, kai ligos pažeidžia 5 proc. cukrinių runkelių lapų. Ligų pažeistuose lapuose silpnai vyksta fotosintezės ir asimiliacijos procesai, todėl šakniavaisių derlius ir cukringumas būna mažesnis. Apsaugos priemonės padidina baltojo cukraus kiekį šakniavaisiuose. 2003 metais LŽI Rumokų bandymų stotyje atsėliuotuose Anna veislės cukriniuose runkeliuose buvo įrengtas įvairių fungicidų palyginimo bandymas. Atsėliuotuose runkeliuose buvo palankesnės sąlygos ligoms plisti, negu pasėtuose po kitų priešsėlių. Dirvoje nuo 2002 metų buvo likę ligotų lapų, kurie buvo ligų infekcijos šaltinis. Daug reikšmės turėjo meteorologinės sąlygos.

Pirmosios rudmargės ir baltulių dėmelės ant runkelių lapų buvo pastebėtos labai anksti – birželio pabaigoje. Lapų ligos turi inkubacinį (slaptąjį) periodą, todėl lapų ligų paplitimas iki 30 proc. padidėjo liepos viduryje. Antroje vegetacijos pusėje senstantys cukrinių runkelių lapai lapų ligoms yra jautresni. Rudmargės ir baltulių intensyvumas prieš purškimą (liepos 25 dieną) buvo labai nedidelis, atitinkamai 0,4-1,0, ir 0,4-0,7 proc. Vadinasi, rudmargės ir baltulių kartu paėmus buvo pažeista mažiau kaip 2 proc. cukrinių runkelių lapų paviršiaus.

Liepos mėnesio pabaigoje buvo nupurkšti variantai, kuriuose buvo ruošiamasi panaudoti du kartus po pusę normos. Visi likusieji variantai buvo purškiami visa fungicidų norma rugpjūčio 8 dieną, t.y. praėjus dviem savaitėms po pirmojo purškimo. Lapų ligų paplitimas vidutiniškai padidėjo iki 80,0 proc. ant cukrinių runkelių lapų, o bendras ligų intensyvumas (pažeistas lapų paviršiaus plotas) buvo 16,5 proc.

Skirtingi fungicidai, purkšti visa norma vieną kartą, neturėjo didesnės įtakos rudmargei ir baltuliams plisti pirmosios ligų apskaitos po purškimo metu. Labai išsiskyrė variantai, kur fungicidai buvo panaudoti po pusę normos du kartus, ten ligų paplitimas buvo mažesnis. Praėjus 20 dienų po fungicidų naudojimo visa norma, visų tirtų fungicidų biologinis efektyvumas nuo rudmargės buvo 57,4-69,4 proc., nuo baltulių - 38,6-59,4 proc.

Spalio 7 d. apskaitos duomenimis, fungicidai rudmargės ligotumą sumažino nuo 36,7 (opera) iki 65,1 proc. (impaktas); baltulių - nuo 49,5 iki 72,4 proc. (artea). Efektyviausiai rudmargę naikino fungicidai impaktas, opus, artea, sfera, o baltulius – artea, sfera, opus. Tyrimų duomenimis, du kartus po pusę normos panaudoti fungicidai 18,7 proc. efektyviau naikino rudmargės ir 2,8 proc. baltulių dėmes ant cukrinių runkelių lapų. Fungicidų opus ir sfera, panaudotų po pusę normos du kartus, biologinis efektyvumas nuo rudmargės ir baltulių buvo didesnis kaip 65 procentai.

Rumokų bandymų stotyje įvairių fungicidų palyginimo bandyme cukriniai runkeliai buvo nukasti spalio 7 dieną. Kontroliniame (nepurkšta fungicidais) variante cukraus fabrike užskaitytas šakniavaisių derlius buvo 52,3 t ha-1 . Panaudojus fungicidą impaktą, fabrike užskaitomas cukrinių runkelių šakniavaisių derlius padidėjo 8,8 t ha-1, folikurą – 4,4 t ha-1, arteą – 9,7 t ha-1, tango super – 5,3 t ha-1, operą – 8,9 t ha-1, opus – 7,6 t ha-1 (panaudojus viena kartą visą normą) ir 17,9 t ha-1 (panaudojus du kartus po puse normos) bei sferą – atitinkamai 6,6 t ir 15,0 t ha-1. Fungicidus panaudojus vieną kartą per vegetaciją (rugpjūčio mėnesio pradžioje), jų vidutinis ūkinis efektyvumas pagal šakniavaisių derlių buvo 14,0 proc., o fungicidus panaudojus du kartus (liepos ir rugpjūčio pabaigoje), ūkinis efektyvumas vidutiniškai padidėjo 31,4 proc.