Lietuvoje žemės reforma prasidėjo 1991 m. rugsėjo mėnesį, Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai – Atkuriamajam Seimui priėmus Žemės reformos įstatymą. Viena iš pagrindinių šios reformos sudėtinių dalių yra piliečių nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, mišką ir vandens telkinius. Apie dabartinę žemės reformos eigą žurnalui „Mano ūkis“ pasakoja Nacionalinės žemės tarnybos generalinis direktorius Kazys MAKSVYTIS.

Dabartinė padėtis

Iki 2004 m. liepos 1 dienos 666 tūkst. piliečių atkurtos nuosavybės teisės į 3,66 mln. ha plotą kaimo vietovėse. Tai sudaro 89,9 proc. ploto, nurodyto piliečių prašymuose atkurti nuosavybės teises. Kitaip tariant, žemė grąžinta 9 piliečiams iš 10 jos prašiusių. Atskirose apskrityse padėtis yra skirtinga. Pvz., Telšių apskrityje nuosavybės teisės atkurtos 97,31 proc. prašymuose nurodyto ploto, Marijampolės – 96,18 proc., Šiaulių – 94,80 proc., Panevėžio – 94,19 proc. Mažiausiai nuosavybės teisių atkurta Vilniaus – į 75,30 proc. ir Utenos – į 83,61 proc. apskrityse piliečių prašymuose nurodyto ploto.

Apskričių viršininkų administracijų duomenimis, nuosavybės teisės į žemę, atlyginant pinigais, atkurtos 123 tūkst. piliečių. Nuo žemės reformos pradžios iki 2004 m. liepos 1 d. piliečiams išmokėta 283 mln. litų. Iš valstybės biudžeto 2004 m. skirta 90 mln. Lt, o 2005 m. – 85 mln. Lt atlyginti už žemę.

Norint visiškai atsiskaityti su piliečiais iki 2009 m. sausio 1 d., reikia 1 mlrd. 51 mln. Lt. Taigi kasmet tam reikėtų skirti daugiau kaip 200 mln. litų.

Lietuvoje iš viso yra 1 289 kadastro vietovės. Žemės reformos žemėtvarkos projektus jose rengia per 900 projekto autorių. Jų darbą priima ir tikrina specialistai, dirbantys apskričių viršininkų administracijų Žemės tvarkymo departamentų teritoriniuose žemėtvarkos skyriuose. NŽT iš viso yra 56 darbuotojai, iš jų 15 metodiškai vadovauja žemės reformos darbams ir juos kontroliuoja. Patikrai paprastai pasirenkamos tos vietovės, iš kurių daugiausiai gaunama skundų.

Darbai neatitiko planų

Įgyvendinant 1999 m. birželio 22 d. Seimo rezoliuciją ,,Dėl žemės reformos“, įpareigojusią užbaigti žemės reformą iki 2000 m. spalio 1 d., žemės reformos žemėtvarkos projektai 1999-2000 m. buvo rengiami skubotai, be kontrolės ir ekspertizės. Nors galimybė skirti ekspertizei lėšų (iki 3 proc. nuo projekto sąmatinės vertės) ir buvo numatyta, tačiau realiai šis darbas nebuvo vykdomas.

Spragos piktnaudžiavimams

Deja, nerealūs projektų parengimo terminai, teisinės bazės spragos dalį žemės reformos procese dalyvaujančių specialistų ir kitų asmenų paskatino savanaudiškais tikslais pasinaudoti turima informacija apie komerciniu ir rekreaciniu požiūriu vertingus žemės sklypus.

Prielaidas neigiamiems reiškiniams sudarė ir 1999 m. gegužės 13 d. priimta įstatymo nuostata, leidžianti nuosavybės teises perleisti ,,ir kitiems asmenims, jeigu šie yra Lietuvos Respublikos piliečiai“. Ši įstatymo nuostata nustojo galioti nuo 2002 m. sausio 18 d. Kitas momentas, neigiamai paveikęs žemės reformos darbų eigą, – dažna teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformą ir nuosavybės teisių atkūrimą, kaita. Žemės reformos įstatymas buvo keičiamas 18 kartų, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas – 30 kartų.

Darbų kontrolė

Nacionalinėje žemės tarnyboje reformos (NŽT) darbams kontroliuoti įsteigtas Žemės reformos kontrolės skyrius. Patikslinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika, atliekama žemės reformos žemėtvarkos projektų valstybinė ekspertizė. Taigi sukurta visa darbų kontrolės sistema.

Per 2003 ir šiuos metus teisėsaugos ir kitų institucijų pavedimu Tarnybai teko ištirti 900 žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimo (arba įsigijus kitais būdais) teisėtumą. Tarnybos specialistai pateikė išvadas, jog 22 atvejais valstybės tarnautojai galimai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus. Teisėsaugos institucijos, remdamosios Tarnybos išvadomis, tęs darbą pagal savo kompetenciją: pažeidus teisės aktų nuostatas, priimti sprendimai gali būti panaikinti teismuose; asmenims, pažeidusiems įstatymus, taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Vyriausybė buvo pateikusi Seimui Žemės reformos įstatymo pakeitimo projektą, kuriame buvo numatyta, kad žemėtvarkos projektuose projektuojamų žemės, miško sklypų ir vandens telkinių, esančių komerciniu ar rekreaciniu požiūriu vertingose teritorijose, vertė būtų nustatoma pagal žemės verčių žemėlapius. Svarstant šį įstatymo projektą Seimo komitetuose, buvo pasisakyta, kad šios nuostatos pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą piliečių lygiateisiškumo principą, juo labiau, kad nuosavybės teisės atkurtos daugiau kaip 89 proc. piliečių, pageidavusių gauti žemę.

Prašymai ir skundai

NŽT specialistai per 2003 m. išnagrinėjo 2 060 piliečių prašymų ir skundų. Per šių metų pirmąjį pusmetį išnagrinėta ir atsakyta beveik į 1,3 tūkst. piliečių prašymų ir skundų, susijusių su žemės reforma ir nuosavybės teisių atkūrimu. Piliečiai daugiausia skundėsi dėl: nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo kaimo vietovėje (325 prašymai ir skundai); pageidavo greičiau gauti kompensaciją už turėtą ir valstybės išperkamą žemę (142); dėl lėtai įgyvendinamų žemėtvarkos projektų ir dėl projektavimo klaidų (70); dėl nepatenkinamos žemėtvarkos tarnybų ir įmonių veiklos bei dėl žemėtvarkininkų veiksmų (30) ir pan.

Darbų sparta

Iš valstybės biudžeto ir specialiosios žemės reformos vykdymo programos 2004 m. žemės reformai vykdyti iš viso skirta 36,92 mln. litų.

Žemės reformos darbų spartą lemia ne tik pakankamas ir savalaikis darbų finansavimas, bet ir vykdančių institucijų – teritorinių žemėtvarkos skyrių – bent minimalus finansavimas, tinkama materialinė bazė, reikiamas specialistų skaičius.

Apskričių viršininkų administracijos rajonų žemėtvarkos skyriai dėl specialistų trūkumo yra nepajėgūs laiku parengti sprendimų projektų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nepažeisdami Vyriausybės nutarime nustatytų terminų (Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 111 punktas). Labai trūksta žemėtvarkininkų ir matininkų. Jauni specialistai dažnai palieka šį darbą dėl nepatyrimo ir darbų sudėtingumo.

Reformai einant į pabaigą, yra likę patys sunkiausi, sudėtingiausi darbai. Žemė tebėra negrąžinta tiems, kam to padaryti tam tikru metu neleido įstatymai, ar dėl to, kad tam tikru metu buvo dirbama aplaidžiai ar nesąžiningai. Visa tai tenka sutvarkyti dabartiniams žemėtvarkininkams. Žiniasklaida sukūrė tikrovės neatitinkantį jų įvaizdį, tad pritraukti į šį darbą žmones labai nelengva.

Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo darbų sparta sulėtėjo 2003 m. pavasarį dėl būtinybės vykdyti kitus žemės reformos darbus, t. y. rengti bei įgyvendinti valstybės nuomojamos žemės žemėtvarkos projektus, o šiais metais projektuotojai balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais padėjo piliečiams deklaruoti pasėlių plotus.

Netolygus ir nepakankamas žemės reformos darbų finansavimas 2000–2002 m. neskatino įmonių, vykdančių reformos darbus, papildomai ieškoti specialistų šiems darbams atlikti. Dėl lėšų stygiaus įmonėms buvo sudėtinga planuoti savo veiklą keleriems metams į priekį.

Šių metų darbai

Numatoma, kad šiemet bus sudaryta apie 11,5 tūkst. valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo sutarčių. Planuojama, kad nuosavybės teisės bus atkurtos į 220 tūkst. ha žemės ir miško plotą, 53 tūkst. piliečių, ją grąžinant natūra ar perduodant nuosavybėn neatlygintinai. Tai sudarytų 44 proc. piliečių (kuriems dar neatkurtos nuosavybės teisės) prašymuose nurodyto ploto.

Iš viso Lietuvoje nuosavybės teisės dar neatkurtos į 500 tūkst. ha žemės ar miško plotą. Šiais metais nuosavybės teisių atkūrimo ir kiti žemės reformos darbai iš esmės bus baigti 350 kadastro vietovių (27 proc. nuo visų kadastro vietovių). Šiose vietovėse bus galima pradėti kitą labai svarbų žemės tvarkymo darbų etapą: pertvarkyti žemėnaudas; konsoliduoti žemės sklypus; įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus; plėtoti kaimo infrastruktūrą, žemės rinką ir pan.

Svarbiausi šių metų darbai – asmeniniam ūkiui naudojamos žemės privatizavimas, kitų suprojektuotų žemės sklypų, į kuriuos atkuriamos nuosavybės teisės, ženklinimas ir dokumentacijos rengimas. Bus projektuojami žemės sklypai pardavimui ar nuomai tose kadastro vietovėse, kur nuosavybės teisių atkūrimas iš esmės yra baigtas. Daugiau kaip 2 000 asmenų yra pateikę prašymus pirkti apie 30 tūkst. ha žemės.

Šiais metais dėmesys ypač kreipiamas į asmeniniam ūkiui skirtos žemės privatizavimą. Tai labai daug darbo sąnaudų reikalaujantis darbas (asmeninio ūkio žemė yra 5-7 sklypuose ir įvairiose kaimo teritorijos vietose).

Iki 2004 m. liepos 1 d. nuosavybės teisės į asmeninio ūkio žemę atkurtos 119,3 tūkst. piliečių, valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo sutartys sudarytos su 27,3 tūkst. piliečių.

Dar neatkurtos nuosavybės teisės į asmeninio ūkio žemę 61,8 tūkst. piliečių, nesudarytos pirkimo ir pardavimo sutartys su 57,0 tūkst. piliečių. Nepageidauja privatizuoti asmeniniam ūkiui naudojamos žemės 73,2 tūkst. piliečių.

Valstybinė žemė

Lietuvoje valstybinės žemės yra apie 0,5 mln. ha. Asmenys, pageidaujantys pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, prašymus pateikia apskrities viršininko administracijos rajono žemėtvarkos skyriui pagal žemės buvimo vietą. Žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) asmenims parduodami, laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus bei kitus teritorijų planavimo dokumentus:

parduoti skirti žemės sklypai valstybės vardu suprojektuojami žemėtvarkos projektuose. Projekto rengimas, derinimas, viešas svarstymas ir tvirtinimas užtrunka iki vienerių metų;

parduoti skirti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ženklinami, dokumentacija rengiama iš žemės reformai skiriamų lėšų;

parduoti skirti žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruojami iš žemės reformai skiriamų lėšų.

Valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo sutartį pasirašo apskrities viršininkas arba jo įgaliotas apskrities viršininko administracijos atstovas. Ši sutartis tvirtinama notariškai. Kartu su pasirašyta sutartimi žemės sklypo pirkėjui įteikiamas žemės sklypo planas. Valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo sutartis per 3 mėnesius turi būti įregistruota Nekilnojamojo turto registre pirkėjo lėšomis.

Laisvą valstybinės žemės fondą daugiausia sudaro: žemės plotai, esantys toli nuo gyvenamųjų vietovių; apleisti, nedirbami žemės plotai, kai kur apaugę krūmais; žemės plotai, kuriuose neatlikta melioracija; žemės plotai, prie kurių sunku privažiuoti (nėra kelio); žemės plotai, kuriuose žemas žemės ūkio naudmenų našumo balas.

Juridiniai asmenys (žemės ūkio bendrovės, ūkininkai), įstatymų nustatyta tvarka turintys teisę pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, paprastai pageidauja įsigyti jų nuomojamą žemę.

Žemės sklypai pirmiausia projektuojami piliečiams, pageidaujantiems atkurti nuosavybės teises į žemę. Kiti asmenys yra 12-14 eilėse pagal Žemės reformos įstatymu nustatytą eiliškumą. Žemės sklypai fiziniams bei juridiniams asmenims išnuomojami, juos suprojektavus ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre.

Parengė Virginija KRIVICKIENĖ