Norint pagaminti geros kokybės pašarus, būtina ne tik laiku nupjauti žolę, bet ir turėti gerą techniką jai doroti. Žolynų derlių galima doroti keliais būdais. Straipsnyje pateikiami žolės dorojimo savaeigiais smulkintuvais ir savikrovėmis priekabomis technologijų privalumai, trūkumai, palyginimai ir vertinimai.

Dideliuose buvusios Rytų Vokietijos ūkiuose dažniausiai naudojami savaeigiai smulkintuvai. Rytų Europos šalyse, pavyzdžiui, Čekijoje, priešingai – ūkininkai teikia pirmenybę didelėms savikrovėms priekaboms. Tokie skirtumai, renkantis technologijas, paskatino atlikti savikrovių priekabų ir savaeigių smulkintuvų pajėgumo palyginamąjį įvertinimą laukuose. Remdamiesi gautais rezultatais, Vokietijos žemės ūkio instituto mokslininkai Rojus Latšas (Roy Latsch), dr. Anetė Prochnov (Annette Prochnow) ir dr. Verneris Bergas (Werner Berg) pateikia atitinkamas rekomendacijas, kurios padės pasirinkti ūkiui tinkamiausią technologiją.

Bandymai buvo atlikti Brandenburgo bei Tiuringeno ūkiuose. Brandenburgo ūkis įsikūręs žemose, pelkėtose, durpingose žemėse, tuo tarpu Tiuringeno ūkiui būdingas lengvai pažeidžiamas klintmolio dirvožemis su nedideliais šlaitais.

Silosas buvo gaminamas iš pirmosios pjūties žolės. Eksperimento metu buvo tiriamas atskiro technologinio proceso pajėgumas bei siloso kokybė. Skirtingos žolės dorojimo technologijos buvo vertinamos, remiantis šiais parametrais:

• pradalgės svoriu, kuris apskaičiuotas, pasvėrus linijinį pradalgės metrą lauke; dar-biniu pločiu, nustatytu išmatavus atstumą tarp pradalgių; sekundmačiu ir spidometru apskaičiuotais darbo greičiais;
• derliaus nuėmimo, pakrovimo, per-vežimo, iškrovimo, laukimo laiko ir kitais rodikliais;
• atskiros apkrovos svoriu, nustatytu silosinėje su tiltinėmis svarstyklėmis;
• siloso kokybe, kuri įvertinta iš skirtingo išlaikymo (po 12 ir 33 dienų) siloso mėginių.

Remiantis minėtais duomenimis, buvo apskaičiuoti siloso gamybos kaštai, investicinės išlaidos bei nustatytas reikalingų operatorių skaičius.

Kas lemia pajėgumą

Žolės dorojimo technologijos pajėgumas, nustatomas surenkant pradalgę, priklauso nuo darbinio greičio, kuris savo ruožtu priklauso nuo pradalgės svorio. Padidėjus pradalgės svoriui, darbinis greitis sumažėja, nors ši tendencija labiau pastebima, dirbant su savikrovėmis priekabomis. Tai reiškia, kad savaeigis smulkintuvas geba palaikyti didesnį pervežimo greitį netgi esant sunkiai pradalgei. Taigi ši technika pajėgesnė. Žolynų derliaus nuėmimo mašinos pajėgumas didėja proporcingai pradalgės svoriui. Mažėjantį savikrovių priekabų darbinį greitį kompensuoja sunkesnis pradalgės svoris. Pajėgumą padidinus iki pradalgės svorio (17 kg/m), pasiekiamas maksimalus našumas. Pradalgės svoriams viršijus minėtą tašką, pajėgumas sumažėja.

Pervežimo pajėgumą lemia apkrovos svoris bei kiekvienas būtinas apvažiavimas. Dirbant su savikrovėmis mašinomis, galima pasiekti didžiausią apkrovos svorį bei didžiausią pervežimo greitį, nors pakraunant bei iškraunant nuimtą derlių pastarosios mašinos užtrunka ilgiausiai. Kuo ilgesni pervežimo atstumai, tuo mažesnį poveikį bendram ciklo laikui turi derliui pakrauti bei iškrauti skirtas laikas ir tuo didesnį poveikį savikrovių priekabų efektyvumui turi apkrovos svoris bei pervežimo greitis. Priklausomai nuo derliaus, pajėgumas, pasiekiamas dirbant su savikrovėmis priekabomis, yra didžiausias, esant tam tikram pervežimo atstumui, pvz., esant 13,5 t suvytusios medžiagos derliui/ha ir 2,2 km atstumui.

Žolės dalelių ilgis

Abiejuose bandymų ūkiuose savikrovės priekabos buvo aprūpintos visų reikalingų peilių komplektu. Tai leido susmulkinti žolę 35 mm dalelėmis. Dirbant su savaeigiais smulkintuvais, Tiuringeno ūkyje buvo pasirinktas teorinis 4 mm, o Brandenburgo – 15 mm smulkinimo ilgis, naudojant pusę turimų peilių.

Nustatyta, kad mėsiniams galvijams šerti tinkamiausias smulkintų žolinių pašarų dalelių ilgis – nuo 20 iki 60 mm. Skirtingai negu savikrovė priekaba savaeigis smulkintuvas žoles gali smulkinti trumpesnėmis dalelėmis. Skirtingus technologinius procesus galima palyginti, tačiau su sąlyga, kad savaeigis smulkintuvas bus sureguliuotas smulkinti žolinius pašarus tinkamiausio ilgio dalelėmis.

Atlikus siloso kokybės tyrimus, jokio kokybės skirtumo tarp skirtingomis mašinomis pagamintų pašarų nenustatyta. Gauti rezultatai rodo, kad abu technologiniai procesai atitinka reikalavimus, taikomus gerai siloso kokybei užtikrinti. Vienintelė išimtis yra padidėjęs žalių pelenų kiekis bei su tuo susijęs užteršimo žemėmis laipsnis, viršijantis 9 proc. sausosios medžiagos kiekio. Tai būdinga gaminant silosą ir su savaeigiais smulkintuvais, ir su savikrovėmis priekabomis. Tokių rezultatų priežastis – nedidelis ražienų aukštis. Nustatytas užteršimo žemėmis lygis yra gana žemas, todėl jokios įtakos sviesto rūgšties gamybai neturi. Sviesto rūgšties nerasta jokiuose siloso mėginiuose.

Siloso gamybos kaštai

Didelės priekabos, savaeigiai smulkintuvai bei žolės masei pervežti reikalingos mašinos yra sunkios transporto priemonės, labai slegiančios dirvą. Abi žolių derliaus dorojimo technologijos reikalauja, kad žolynai būtų atsparūs labai didelėms apkrovoms.

Technologinio proceso kaštai didėja, proporcingai didėjant pervežimo atstumui bei derliui ir mažėjant per metus nuimamam derliaus plotui. Lyginant su savaeigiais smulkintuvais, savikrovės priekabos turi privalumų dėl mažesnių kaštų tuo atveju, jei taikant šią technologiją žolės masė pervežama nedideliais atstumais, o per metus nuimamas derliaus plotas yra mažas. Nepriklausomai nuo pervežimo atstumo, esant 13,5 t vytintos masės derliui iš 1 ha bei 500 ha per metus dorojamam žolynų plotui, savikrovės priekabos visuomet yra rentabilesnės negu savaeigiai smulkintuvai.

Brangius savaeigius smulkintuvus verta įsigyti, jei žolynų plotai labai dideli. Esant dideliam derliui ir dideliems žolynų plotams, savaeigiai smulkintuvai gali būti rentabilesni net kai pervežimo atstumai siekia iki 1 km. Jei derliai ir žolynų plotai maži, savikrovės priekabos yra pranašesnės net jei pervežimo atstumai siekia iki 10 km.

Be technologinio proceso kaštų technikos pasirinkimą taip pat lems ir tai, kiek reikės kitų mašinų, nes nuo to priklauso ir investicijų dydis, ir būtinų darbuotojų skaičius. Kuo didesnis nuimamas derliaus plotas ir derlius bei kuo ilgesni pervežimo atstumai, tuo didesnė pašarų masė, kurią reikia nuimti ir išvežti per tam tikrą laiką. Taigi atitinkamai padidėja reikalingų mašinų ir personalo skaičius. Standartinis 13,5 t žolės masės derlius iš 1 ha yra pakankamas, siekiant pagrįsti savaeigių smulkintuvų naudojimą, esant netgi didžiausiems derliaus plotams. Tačiau šiuo atveju mašinų skaičius padidėja nuo dviejų HW80 priekabų sąstatų arba savikrovių priekabų, esant 0,5 km atstumui, ir iki 14 ar 16 mašinų, esant 10 km atstumui. Žoles dorojant savikrovėmis priekabomis, reikalingų mašinų ir personalo skaičius visuomet yra mažesnis negu savaeigiais smulkintuvais, ypač jei nuimami ganyklos plotai ir žolės masės pervežimo atstumai nedideli.

Pasirinkimą lemia ūkio sąlygos

Kam teikti pirmenybę – savikrovei priekabai ar savaeigiui smulkintuvui – priklauso nuo konkretaus ūkio sąlygų. Savikrovės priekabos yra pigesnės negu savaeigiai smulkintuvai, tačiau brangesnės už savivartes priekabas arba derlių perkraunančias priekabas. Savikrovės priekabos turi tuo daugiau privalumų, kuo didesnis dirbamo lauko plotas bei kuo mažesnis pervežimo atstumas. Jei kasmet reikia sudoroti iki 1 000 ha 25 t/ha derlingumo žolynų, daugelyje ūkių labiau apsimoka naudoti savikroves priekabas, kadangi vidutinis pervežimo atstumas retai kada viršija 7 km. Esant didesniems plotams arba derliams, tikslinga ištirti, ar savikrovių priekabų naudojimas būtų rentabilesnis, priklausomai nuo konkretaus ūkio pervežimo atstumų. Didelio našumo savikrovės priekabos pasiteisintų ir dideliuose ūkiuose, nes jos yra gana našios.

Savaeigis smulkintuvas turi būti nuolat apkrautas per visą sezoną, t.y. dirbti ne mažiau kaip 30-40 dienų, tai atitinka 1 500-3 000 ha. Esant tokioms sąlygoms, savaeigiai smulkintuvai pranašesni, lyginant su savikrovėmis priekabomis pagal kainą. Įsigyti savaeigį smulkintuvą būtų tikslinga tuo atveju, jeigu ūkyje be žolių dar auginami ir kukurūzai.

Remiantis atliktais bandymais, nustatyta, kad našios savikrovės priekabos ir savaeigiai smulkintuvai yra tinkamos mašinos dideliems ūkiams, nes gali pagaminti geros kokybės silosą per gana trumpą laiką. Taikant šias technologijas, slėgio į dirvą skirtumų nenustatyta, t.y. dirva labai slegiama dirbant su abiem mašinomis. Tačiau didelės talpos (48 m3) priekabos yra pranašesnės, lyginant su savaeigiais smulkintuvais, dėl mažesnių siloso gamybos kaštų ir mašinos kainos. Taigi prieš nusprendžiant, kurią technologiją pasirinkti, būtina atsižvelgti į realias ūkininkavimo sąlygas.

Parengta pagal užsienio spaudą