Europos Taryba 1999 m. birželio 21 dieną priėmė sprendimą teikti finansinę paramą šalims kandidatėms pagal Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD). ET sprendimu SAPARD parama šalių kandidačių į ES žemės ūkiui turėjo būti teikiama per konkrečias prioritetines sritis, kurias pasirenka pačios valstybės. Tačiau buvo nurodyta, kad SAPARD pagalba turi sietis su viena ar keliomis iš 15 nurodytų krypčių.

Nacionalinė žemės ūkio ir kaimo plėtros programa 2000-2006 metams (tai Lietuvos SAPARD programa), Europos Komisijos priimta 2000 m. lapkričio 27 d., patvirtino 8 prioritetines kryptis*, pagal kurias SAPARD parama turėjo būti teikiama Lietuvoje:

• investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą;
• žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimas ir rinkodara;
• ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas;
• kaimo infrastruktūros tobulinimas;
• miškų infrastruktūros tobulinimas ir apželdinimas (akredituota 2003 10 09, tačiau parama pagal ją neteikta, nes paraiškos buvo netinkamos – red. pastaba);
• agrarinė aplinkosauga (ši kryptis visiškai nebuvo akredituota – red. pastaba);
• profesinis mokymas;
• techninė parama ir informavimas (akredituota 2003 10 09 – red. pastaba).

*Iš pradžių buvo akredituotos tik penkios SAPARD kryptys:

(I) investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą; (II) žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimas ir marketingo tobulinimas; (III) ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas; (IV) kaimo infrastruktūros tobulinimas; (V) profesinis mokymas.

Kitas tris kryptis ketinta akredituoti 2002 m. pabaigoje. Tačiau šis procesas užtruko ir tik po metų, 2003 m. spalio mėn. 9 d., akredituotos ne trys, o dvi kryptys: “Miškų infrastruktūros tobulinimas ir apželdinimas” bei „Techninė parama ir informavimas”. Pradėjus rinkti paraiškas, „Miškų“ programa sulaukė tik 3 projektų ir nė vienas iš jų nebuvo patvirtintas. Tad ir parama pagal šią kryptį neteikta, kaip ir pagal „Agrarinę aplinkosaugą“, kuri nebuvo net akredituota. Taigi realiai SAPARD parama teikta ne pagal Nacionalinėje programoje patvirtintas 8, bet pagal 6 kryptis.

Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą

Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą apima pieno, mėsos, grūdų, linų, vaisių ir daržovių sektorius, pirmenybė teikiama pieno ūkiui plėtoti ir modernizuoti.

Pradedant įsisavinti SAPARD lėšas, ministras J. Kraujelis akcentavo, kad pieno ūkis - šalies strateginė kryptis užfiksuota ir derybinėse pozicijose su Europos Sąjunga. Jis gali “įdarbinti” daugiausiai žemės ir žmonių. Planuota, kad su SAPARD parama turėtų susikurti apie 5 tūkst. modernių pieno ūkių. „Antrąją vietą po pieno strategijoje užima mėsinė galvijininkystė. Šiai šakai plėtoti reikia nemažai žemės, o jos šalyje dar daug dirvonuoja“, - sakė tuomet J. Kraujelis („Mano ūkis“, 2002 Nr. 1).

Tačiau daugiausiai pirmosios krypties lėšų panaudota ne mėsos ir pieno, bet grūdų ūkiui modernizuoti.

Kitos investicijų kryptys

Planuota, kad antrosios krypties investicijos (žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimas ir marketingo tobulinimas) padės Lietuvos perdirbimo įmonėms pasirengti ir įgyvendinti ES reikalavimus. Šiai krypčiai skirta 234,632 mln. Lt SAPARD lėšų , pasirašytos 46 sutartys.

Trečiosios krypties investicijomis (ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas) siekiama išlaikyti gyventojų užimtumą, kurti naujas darbo vietas, įvairinti veiklą, kurti smulkųjį ir vidutinįjį verslą, skatinti teikti įvairias paslaugas, plėtoti kaimo turizmą. Šiai krypčiai skirta 34,157 mln. Lt, pasirašytos 52 sutartys.

Ketvirtoji kryptis – investicijos į kaimo infrastruktūros tobulinimą numatė remti komunikacijų ir inžinerinių įrenginių (kelių, elektros tiekimo linijų) bei vandentvarkos sistemų tobulinimą. Investicijos skiriamos gyvenvietėms su 2-3 tūkst. gyventojų (miestai ar miesteliai neremiami, tik gyvenvietės). Šiai krypčiai skirta 97,53 mln. Lt, pasirašytos 185 sutartys.

Profesiniam mokymui skirta 10,371 mln. Lt, pasirašytos 103 sutartys, techninei paramai ir informavimui skirta 1,867 mln. Lt, pasirašyta 31 sutartis.

SAPARD paramos struktūra

Planuota pirminei žemės ūkio gamybos krypčiai skirti 47 proc. visų SAPARD lėšų, antrajai – 45 proc., likusioms trims kryptims – 9 proc. Tuometinis NMA direktorius E. Čijauskas 2002 m. pradžioje patikino, kad perskirstyti lėšas - labai sudėtinga procedūra, todėl neverta nuogąstauti, jog pirmajai krypčiai nepajėgus lėšų įsisavinti, jos bus atiduotos perdirbimui (Mano ūkis, 2002/01). Vėliau lėšos buvo kiek perskirstytos, tačiau iš esmės numatytas santykis tarp I ir II krypčių išlaikytas (I krypčiai teko 237,847 mln. Lt SAPARD paramos, II – perdirbimui – 234,632 mln. Lt).

SAPARD paramos mechanizmas žemės ūkio sektoriaus atstovams buvo pamoka, rengiantis įsisavinti kur kas didesnę ES struktūrinių fondų paramą.

Kas padaryta už SAPARD lėšas

SAPARD lėšomis paramos gavėjai įsigijo 376 sandėliavimo ir šaldymo, 241 šėrimo, 101 vienetą melžimo įrangos, 912 žemės dirbimo technikos vienetų, 83 mėšlo transportavimo technikos vienetus, 203 kombainus, 294 traktorius, 92 žoliapjoves. Tradiciniame žemės ūkio gamybos sektoriuje rekonstruoti ir pastatyti nauji 209 gamybiniai pastatai, sukurta apie 2 000 naujų darbo vietų.

Paramos lėšomis pastatyta ir rekonstruota 21 kaimo turizmo sodyba, turistams įrengtos 302 vietos. Netradiciniame ž.ū. gamybos sektoriuje pastatyti/rekonstruoti 85 gamybiniai pastatai. Alternatyvaus verslo sektoriuje sukurta per 800 naujų darbo vietų.

Vandentvarkos sistemoms tobulinti 164 kaimo vietovėms skirta per 90 mln. Lt. Komunikacijų ir inžineriniams įrenginiams (18 vienetų) tobulinti skirta 5,7 mln. Lt.

Įrengti 68 nauji arteziniai gręžiniai, 2 polderiai, nutiesta 156 000 metrų vandens tiekimo ir 277 000 metrų kanalizacijos sistemų.

SAPARD parama skirta ir ūkininkų bei kaimo gyventojų profesiniam mokymui. Per 21 tūkst. kaimo gyventojų išklausė kursus tokiomis temomis: naujausios ž.ū. produkcijos technologijos; verslo ekonomika; vadyba; finansų apskaita; aplinkos apsauga ir ekologinis ūkininkavimas, informacinės technologijos.

Kiek projektų įgyvendinta

NMA 2004 m. spalio mėn. duomenimis, visiškai įgyvendinti 298 SAPARD remiami projektai, išmokėta 177 mln. Lt paramos. Pagal pasirašytas paramos sutartis, ūkininkai, ž.ū. bendrovės, perdirbimo įmonės, kaimo bendruomenės, kiti žemės ūkio atstovai bei kaimo gyventojai į projektus jau investavo 580 mln. Lt, jiems išmokėta 283 mln. Lt paramos (projektai dar vykdomi).

Nebankrutavo nė vienas SAPARD projektą vykdantis žemės ūkio subjektas. Lietuvoje netinkamai išmokėtų lėšų suma sudaro 0,13 proc. Lėšų grobstymo nebuvo išvengta ir kitose SAPARD parama besinaudojančiose valstybėse, kur šis skaičius siekė 3–5 proc. visos paskirstytos paramos sumos.

Kada baigsis SAPARD programa

Paskutinės NMA ir SAPARD paramos gavėjų sutartys pasirašytos 2004 m. rugpjūčio mėnesį. Iki 2006 m. pabaigos, kol bus visiškai įvykdyti numatyti projektai, pagal pasirašytas SAPARD sutartis finansavimas bus tęsiamas, projektai prižiūrimi ir kontroliuojami.

NMA oficialiai pradeda naują, daug sudėtingesnį ir žymiai platesnės veiklos etapą – ES struktūrinių fondų paramos administravimą pagal KPP ir BPD priemones.

SAPARD paramos vertinimai

Ekspertai (LAEI) SAPARD patirtį Lietuvoje vertino nevienareikšmiškai. Pažymėta, kad kompensaciniai SAPARD paramos principai ir griežti projektų atrankos kriterijai ūkininkus, ž.ū. bendroves, perdirbimo įmones ir kitus paramos gavėjus vertė objektyviai įvertinti savo ūkių ir įmonių ekonominį gyvybingumą bei kurti efektyvaus ūkininkavimo scenarijus. Tai ugdė ūkio subjektų ekonominį mąstymą ir suteikė galimybę įvertinti konkurencinę realybę ir perspektyvas. SAPARD paramą pagal II-ąją kryptį gavusios perdirbimo įmonės investicijas skyrė gamybos technologijoms pertvarkyti pagal ES standartus ir maisto saugos reikalavimus.

Trūkumai

Tik nedaugelis ž.ū. produkcijos perdirbimo įmonių (pasirašytos 46 sutartys - red. pastaba) sugebėjo šia parama pasinaudoti. Tai gali sukelti konkurencinius iškraipymus maisto produktų rinkoje, turėti neigiamos įtakos perdirbamajai pramonei ir pirminės ž.ū. produkcijos gamybos grandžiai. Esmė ta, kad SAPARD parama atiteko finansiškai ir techniškai stipriausioms perdirbimo įmonėms. Todėl jų atotrūkis vidaus konkurentų atžvilgiu dar labiau padidėjo.

Akcentuota, kad pirminės ž.ū. gamybos sektoriuje patvirtintų projektų vidutinė vertė yra net 10 kartų mažesnė negu produktų perdirbimo. Nedaug patvirtintų projektų, kuriuos pateikė jaunieji ūkininkai arba ūkininkaujantys nenašiose žemėse.

Ekspertai atkreipė dėmesį į itin netolygų SAPARD paramos regioninį pasiskirstymą: lėšos susikaupė Kauno, Panevėžio, Marijampolės apskrityse.

Pastebėta, kad NMA atmetė apie ketvirtadalį pateiktų projektų, tačiau vengė apibendrinti ir viešai skelbti pagrindinius projektų trūkumus. Tuo tarpu vieša projektų klaidų ir trūkumų analizė būtų naudinga ir į ES struktūrinių fondų paramą pretenduojantiems ūkio subjektams. Pakiltų bendra teikiamų projektų kokybė, verslo planų užsakovai ir rengėjai sutaupytų lėšų ir laiko. Kita vertus, svarbu tobulinti verslo planų rengimo praktiką.

Verslo planus SAPARD paramai gauti rengė apie 50 įvairių firmų ir privačių asmenų. Siekiant išvengti klaidų, speciali komisija turėtų atlikti verslo planus rengiančių firmų ir privačių asmenų akreditaciją. (Tai jau ir padaryta, nes teikti konsultacijas verslo ar veiklos planams rengti gali tik akredituotos įstaigos - red. pastaba).

Viceministrė D. Miniataitė sakė, kad įgyvendinant SAPARD programas, bandyta daryti kliūtis, jog tie patys ūkio subjektai negautų paramos pagal kelis projektus, tačiau iš to nieko neišėjo, nes visai nebeliko teikiančiųjų paraiškas. Taigi pasirinkimas toks: ar neįsisaviname lėšų ir jas grąžiname ES, ar leidžiame tiems, kas nori ir gali, teikti po kelis projektus („Mano ūkis“, 2004 Nr. 9).

Kiti akcentai

Tuo tarpu „Galutinėje SAPARD vidutinės trukmės įvertinimo ataskaitoje“ (toliau – Ataskaita, vidutinės trukmės, t. y. iki 2003 m. birželio 30 d. - red. pastaba), rengtoje ŽŪM užsakymu AHT International-Agrisystems Consortium, akcentai sudėliojami kiek kitaip (www.nma.lt ). Vertinant pastebimą išteklių susikaupimą šalies vidurinėje dalyje, ataskaitoje rašoma, kad „SAPARD tikslas buvo žemės ūkio sektoriaus restruktūrizavimas ir konkurencingumo didinimas, o ne teisingas paramos paskirstymas šalies mastu“.

Ataskaitoje, vertinančioje vidutinės trukmės SAPARD rezultatus, rašoma, kad daug papildomos paramos buvo suteikta II krypčiai (perdirbimui). Tai padaryta kitų krypčių sąskaita, įskaitant ir neįgyvendintas kryptis „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ bei „Agrarinė aplinkosauga“. Ataskaitoje rašoma: „NMA suprato, kad ši akivaizdi deformacija atspindi faktą, jog iš pat pradžių, kai buvo rengiama Žemės ūkio ir kaimo plėtros programa, planuotas paskirstymas tarp krypčių buvo neteisingas.

SAPARD paramos įsisavinimo tyrėjų grupė mano, kad parama ž.ū. produkcijos perdirbėjams turi būti padidinta. Tokios įmonės yra labai svarbios visoje tiekimo grandinėje ir aprūpina vidaus rinką svarbiausia ž.ū produkcija (I kryptis). Be stipraus ž.ū. produkcijos perdirbimo sektoriaus nebus įmanoma padaryti, kad svarbiausia produkcija būtų konkurencinga.

Tyrimas parodė, kad SAPARD lėšomis pasiekta akivaizdžių rezultatų: paramos gavėjai tikisi pasiekti verslo planuose keliamų tikslų ir jaučiasi pajėgūs konkuruoti ES rinkoje; iš jų mokosi kiti ž.ū. subjektai; NMA yra pajėgi administruoti ES struktūrinių fondų paramą, o Lietuva – įgyvendinti acquis communautaire (Europos Bendrijų teisyną).

Parengė Virginija KRIVICKIENĖ