Kasmet linų pasėliuose paplinta spragės, o pastaraisiais metais dažną vasarą randama ir tripsų pažeistų pasėlių. Linų pasėlių apsaugos nuo kenkėjų pagrindas – veiksminga cheminė apsauga ir gera agrotechnika.

Spragės

Mėlynosios spragės (Aphthona euphorbiaeyra) - karpažolinių (Euphorbiaceae) šeimos augalų kenkėjai, tačiau minta ir linais. Jų maistui tinka įvairūs augalai (ypač jaunos balandos). Juodosios spragės (Longtarsus parvulus), nors ir labai mėgsta lininių šeimos augalus, bet yra polifagai (ėda visokius augalus). Abiejų rūšių spragių randama ir mūsų linų pasėliuose. Vabalai žiemoja pamiškėse, pagrioviuose, apleistose dirvose po išdžiūvusia žole, dirvos grumsteliais ir miško paklote. Kenkėjai gali žiemoti 2-10 cm gylyje, tad dideli šalčiai ir besniegės žiemos gali būti pražūtingos jų generacijai ir reguliuoti pavasarinę populiaciją. Žiemojimo vietas spragės palieka pavasarį, orams atšilus iki 110C, ir maitinasi jaunais augalais (javais, piktžolėmis), o dygstant linams atskrenda į jų pasėlius. Pirmiausia kenkėjai apninka linų plotus, esančius netoli jų žiemojimo vietų, saulėtose, aukštesnėse, geriau įšylančiose laukų vietose – kalvelėse, pietiniuose nuolydžiuose.

Aktyvesnė spragių migracija prasideda, kai orai atšyla iki 15-160C, o masiniai vabalų antskrydžiai pastebimi, kai oras įšyla per 200C. Tada kenkėjai linų pasėlius apninka ypač sparčiai ir plačiai išplinta per trumpą laiką. Viename kvadratiniame metre spragių gali būti nuo keleto iki kelių dešimčių, net kelių šimtų vabaliukų. Būna atvejų, kai randama net iki tūkstančio spragių viename kvadratiniame metre. Melsvųjų ir juodųjų spragių biologija panaši, tik juodosios šiek tiek labiau toleruoja ir vėsesnius orus, o melsvosios jautresnės šilumai.

Spragės kenkia linų daigams, nes apgraužia jaunų linų skilčialapius, lapelius, augimo kūgelius. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad šie vabaliukai minta ne tik linų antžemine dalimi, skilčialapiais bei lapeliais. Kenkėjai gana neblogai jaučiasi ir dirvoje – vabaliukai puriame dirvožemyje dažnai palenda po grumsteliais, prie dygstančių linų skilčialapių ir juos nugraužia. Spragių patelės į dirvą prie linų šaknelių sudeda kiaušinėlius. Išsiritusios lervos graužia linų šakneles. Vadinasi, šis kenkėjas žaloja linus ir dirvoje. Spragės vystymasis nuo kiaušinėlio iki suaugėlio trunka apie 2-2,5 mėnesio. Nauja spragių generacija atsiranda jau liepos mėnesį ir apgraužia linų stiebelių žievę, bet šiuo metu kenkėjai didesnės ekonominės žalos nebepadaro. Esant palankiems orams, gerai pasimaitinusios antrosios generacijos spragės puikiai žiemoja, o kenkia tik kitų metų pavasarį.

Kai spragės nugraužia lino daigo viršūnėlę, pažeidžia augimo kūgelį, išsprogsta šoniniai pumpurai, iš jų linai išaugina 2-3 menkaverčius stiebus. Atliktų Rusijoje kenkėjų žalingumo tyrimų duomenimis, spragėms nugraužus ketvirtadalį skilčialapio, daigų augimas sulėtėja, dėl to linų derlius gali sumažėti 16-18 proc., o smarkiai apnikti daigai visai sunyksta. Ypač žalingos jos aliejiniams linams, nes dygsta lėčiau negu pluoštiniai. Labai svarbu apsaugoti dygstantį pasėlį. Spragių plitimą reikėtų pradėti stebėti kuo anksčiau – tuoj po linų sėjos, o pastebėjus kenkėjus, imtis apsaugos priemonių.

Deja, kontaktiniai insekticidai nepakankamai veiksmingai saugo linus – kenkėjai labai judrūs, purškiant išskrenda iš lauko, arba slepiasi po lapais, grumsteliais linų augimo kūgeliuose tarp glaudžiai suaugusių lapelių ir kitur. Apsiniaukusią ir ūkanotą dieną, lynojant lietui, atvėsus orui, ypač po pavasarinių šalnų, spragių aktyvumas sumažėja. Vabalai tampa vangūs, masiškai slepiasi dirvoje po grumsteliais, akmenimis arba nejudrūs tupi linų lapelių pažastyse.

Upytės bandymų stotyje tirtas kombinuotų beicų rapkolo, kruizerio veiksmingumas nuo spragių (beicais apdorojus sėklą). Kombinuotieji beicai apsaugojo linus nuo ligų ir nuo spragių geriau negu įprastai naudojami būdai (beicavimas fungicidiniu beicu ir purškimas insekticidu), tačiau šių preparatų naudojimas linų apsaugai turi trūkumų. Kruizeris brangus, derliaus priedas nuo jo gali neatpirkti išlaidų, o rapkolo naudojamos didelės normos, dėl to sulimpa sėmenys.

Bandymuose, atliktuose 2001-2003 metais Upytėje, lygintas fastako, aktaros bei keleto normų insekticido aktara mišinio su beicu efektyvumas nuo spragių ir tripsų purškiant pasėlius. Bandymų duomenimis, visų tirtų insekticidų panaudojimas daigų tarpsniu mažino spragių plitimą bei iš esmės sumažino pažeidimo intensyvumą. Tačiau stebint linų daigus, sudygusius iš kombinuotais beicais ar kartu su insekticidu aktara apdorotos sėklos, buvo matyti, kad jie daug mažiau pažeisti spragių nei kontrolinio laukelio linai.

Vokietijoje atlikus kenkėjų žalingumo linams tyrimus konstatuota, kad nuo tripsų stiebelių derlius gali sumažėti net 40 proc., dideli ir sėmenų nuostoliai – iki 35 proc. Be to, neišsivysčiusių sėmenų kiekis padidėja 7 kartus. Tai labai aktualu auginantiems aliejinius linus ar pluoštinius linus sėklai.

Tripsai

Linų tripsų pažeidimus dažniausiai pamatome vasaros viduryje, nors šie kenkėjai atskrenda į pasėlius pavasarį – linams esant „eglutės” tarpsnio. Todėl rekomenduojama išpurkšti insekticidus pavasarį kartu su tuo metu purškiamais herbicidais. Saugiai pasislėpusios linų viršūnėlėse tripsų nimfos ir lervos čiulpia augalų sultis ir linų lauke gali nudžiovinti ištisus plotus. Kadangi linų viršūnėlėse lapai labai susiglaudę, nuo tripsų naudojant šiuo metu registruotus kontaktinio veikimo insekticidus gaunamas nepakankamas efektas.

Lininiai tripsai arba linų tripsai - (Thrips lini (linarius) - tai maži, apie 1 mm ilgio, siauros „valtelės“ formos vabzdeliai. Pavasarį, kai oro temperatūra pakyla iki 10-14°C, tripsai minta jaunų piktžolių sultimis. Vėliau patelės deda kiaušinėlius prie linų lapelių pagrindo į augalų audinius, prie žiedinių pumpurų pamatų, taip pat į butonus ir užuomazgas. Visas vystymosi ciklas nuo kiaušinėlio iki suaugėlio trunka apie 42 dienas. Pažeistų linų viršūnėlės gelsta, vysta, linksta žemyn (riečiasi). Jei yra užmegzti butonai, linus papurčius jie lengvai nulūžta ir nubyra, nes stiebelis prie butono pagrindo būna iščiulptas ir trapus. Vokiečių ir prancūzų mokslo darbuotojai mini, kad linus pažeidžia ne tik linų tripsai, bet linų pasėliuose randamos ir kitos tripsų rūšys – Thrips tabaci, Thrips obscuratus ir kt. Valstybinės augalų apsaugos tarnybos specialistai 2002 metais Lietuvos linų pasėliuose rado ne lininį tripsą, o Chirothrips manicatus, Chirothrips hamatus ir Haplothhrips sp.

Upytės bandymų stoties pasėliuose taip pat randama tripsų pažeistų linų. LŽI Upytės bandymų stotyje 2001-2003 m. atlikto bandymo duomenimis, greitojo augimo tarpsniu tripsai pasireiškė neapdorotame insekticidais pasėlyje. Panaudojus linų pasėlyje fastaką 0,1 l/ha daigų tarpsniu, tripsų nerasta tik 2001 metais. Pasėlyje, apsėtame insekticidu aktara 0,6-1,2 kg/t apdorota sėkla, tripsų pažeistų linų nė vienais tyrimo metais nerasta. Aktara taip pat efektyvu buvo purkšti linų pasėlius – išpurškus aktara 0,06 kg/ha daigų tarpsniu, 0,1 l/ha fastako daigų tarpsniu bei 0,06 kg/ha aktaros „eglutės“ tarpsniu, pasėlyje tripsų pažeistų linų nebuvo.