Skaitytojams siūlome straipsnį, kuriame atsiliepiama į Algimanto Bagdonavičiaus komentarą „Entuziazmas neišgelbės kiaulių veislininkystės“ (Mano ūkis, 2004 m. Nr. 7).

Lietuvoje laikoma 1 057,4 tūkst. (2004 01 01) kiaulių, iš jų: 56 proc. auginama ūkininkų bei kitų gyventojų ūkiuose ir 44 proc. - žemės ūkio bendrovėse bei įmonėse. Labai daug gyventojų po keletą kiaulių laiko savo reikmėms, tačiau didžiausios jų grupės yra sukoncentruotos stambiuose kompleksuose ir veislynuose.

Bendroje mėsos gavyboje kiauliena vidutiniškai sudaro 50 proc. Tai rodo, kad kiaulininkystė yra tradicinė gyvulininkystės šaka.

Veislių grupavimas

Remiantis mokslinių tyrimų, Valstybinės kiaulių veislininkystės stoties informacinėje sistemoje sukauptais kiaulių produktyvumo duomenimis bei Europos Sąjungos ir kitų šalių patirtimi, Lietuvoje veisiamos kiaulės grupuojamos taip:

• motininė veislė – Lietuvos vietinės, Lietuvos baltosios, didžiosios baltosios ir jorkšyrai;
• tarpinė veislė – landrasai;
• tėvinė veislė – diurokai, pjetrenai, hempšyrai bei jų ir tarpinės veislės
• hibridai.

Didžiosioms baltosioms priskiriamos Vokietijos, Anglijos, Danijos ir Olandijos selekcijos didžiosios baltosios, jorkšyrams – Švedijos, Norvegijos ir Olandijos selekcijos jorkšyrai, landrasams – Vokietijos, Danijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos ir Olandijos selekcijos landrasai. Panašios įvairių šalių selekcijos kiaulės vadinamos tam tikra veisle, neminint tų šalių, iš kurių jos kilusios arba buvo importuotos, pavadinimo. Toks veislių grupavimas kiaulių veislininkystės apyskaitose pradėtas nuo 2003 metų.

Lietuvoje, kaip ir kitose išvystytos kiaulininkystės šalyse, kiaulės veisiamos piramidės principu. Pirmoje vietoje (piramidės viršūnėje) yra aukščiausios grupės veislynai, kuriuose įvairių veislių kiaulės gerinamos grynuoju veisimu. Antroje vietoje – pirmos grupės veislynai, kuriuose dauginamos grynaveislės kiaulės ir pirmos kartos (F1) mišrūnės kiaulaitės bei kuiliukai ruošiami tolimesniam veisimui (pramoniniam mišrinimui). Apatinė grandis – kompleksai ir kiti prekiniai ūkiai, vykdantys pramoninį mišrinimą bei auginantys dviejų, trijų ar daugiau veislių mišrūnus mėsai.

Veislynų netrūksta

Šalyje įvairių veislių veislinį prieauglį augina ir platina 49 kiaulių veislynai, kuriuose 2004 m. pradžioje buvo laikoma 70 374 kiaulės, iš jų: 5 469 paršavedės ir 291 kuilys. Pastaraisiais metais bandos struktūroje paršavedžių ir kuilių santykis nusistovėjo, t.y. beveik nekito. Veislynuose paprastai auginama 7-8 proc. paršavedžių ir 0,3-0,5 proc. kuilių nuo visų kiaulių. Juose kiaulių selekcija nukreipta jų vislumui ir pieningumui didinti, penėjimosi ir mėsinėms savybėms gerinti.

Pernai patvirtintos naujos veislinių kiaulių produktyvumo kontrolės, vertinimo ir informacijos teikimo taisyklės. Veislinių kiaulių produktyvumo duomenys kaupiami ir analizuojami veislininkystės apskaitos informacinėje sistemoje. Neseniai įsigaliojo Lietuvos baltųjų, didžiųjų baltųjų, jorkšyrų ir landrasų kuilių, paršavedžių bei veislinio prieauglio vertinimas BLUP (angl. best linear unbased prediction) metodu, kuris naudojamas visose ES šalyse. Pagrindinis BLUP metodo privalumas nustatant veislinę vertę yra tas, kad aplinkos sąlygos, turinčios įtakos kiaulių produktyvumui ir kitiems rodikliams, neiškreipia vertinimo rezultatų. Be to, šiuo metodu nustatoma gyvulio genetinė vertė yra tuo tikslesnė, kuo daugiau įvertinama gyvulio giminaičių duomenų.

Lietuviškų veislių kiaulių paklausa mažėja

Veislynuose apie 27 proc. visų laikomų kiaulių sudaro Lietuvos baltosios, 18 proc. - didžiosios baltosios, 18 proc. - jorkšyrai, 34 proc. - landrasai, likusią dalį (apie 3 proc.) – vietinės kiaulės, senojo genotipo Lietuvos baltosios (nepagerintos Anglijos didžiosiomis baltosiomis), diurokai ir pjetrenai. Veislynuose išauginama pakankamai veislinio prieauglio ne tik šių ūkių bandoms atstatyti, bet ir kompleksų, prekinių fermų bei privačių ūkių, kuriuose vykdomas pramoninis kiaulių mišrinimas, bandoms papildyti.

Pernai 28 kiaulių veislynai iš viso pardavė 4 322 veislinius paršelius, iš jų 137 kuiliukus ir 4 185 kiaulaites. Veislinio prieauglio pardavimą lemia tam tikrų veislių paklausa, sveikatingumas ir kitos priežastys. Daugiausiai (35 proc.) buvo parduota Anglijos didžiųjų baltųjų ir landrasų veislės pirmos kartos (F1) mišrūnių kiaulaičių, mažiausiai (6 proc.) – Lietuvos baltųjų kiaulaičių.

Daugiausiai veislinių paršelių įsigijo kompleksai (UAB „Krekenava“, UAB „Lekėčiai“ ir kt.) iš jiems priklausančių veislinių fermų (veislynų), gaudami valstybės paramą. Tai nėra blogai, juolab, kad tokie stambūs prekiniai ūkiai minėtu būdu apsisaugo nuo užkrečiamų ligų. Be abejonės, kiti kompleksai (neturintys savo veislinių fermų), prekinės fermos, ūkininkų ūkiai, kuriuose penimi mišrūnai, veislines kiaulaites ir kuiliukus turi įsigyti iš veislynų, o neatsirinkti iš savų penimų kiaulių grupės.Tik tuo atveju galima tikėtis gerų rezultatų.

Nauji reikalavimai

Pagal naują tvarką galima pirkti ir mažesnio (nuo 30 kg) svorio pirmos kartos mišrūnes kiaulaites. Į prekinius ūkius, ypač kompleksus, patekęs jaunesnis veislinis prieauglis lengviau prisitaiko prie naujų laikymo bei šėrimo sąlygų ir iki kergimo (sėklinimo) perserga įvairiomis ligomis. Šiais metais subsidija už veislinį prieauglį pirkėjui mokama tuo atveju, jeigu įsigyta veislinė kiaulaitė yra kilusi iš tėvų, iš kurių nors vienas (paršavedė ar kuilys) įvertintas kontrolinio penėjimo metodu, o veislinis kuiliukas turi būti kilęs iš abiejų tėvų, teigiamai įvertintų pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes. Be to, grynaveislis prieauglis, o mišrūnų bent vienas iš tėvų turi būti įvertinti BLUP metodu (BLUP indeksas ne mažesnis kaip 100).

Išimtis daroma Lietuvos vietinėms, senojo genotipo Lietuvos baltosioms, diurokams, pjetrenams, hempšyrams, kadangi šių veislių kiaulės Lietuvoje BLUP metodu kol kas nevertinamos. Subsidija mokama už įsigytus 85-115 kg svorio grynaveislius ir pirmos kartos mišrūnus kuiliukus, už tokio paties svorio grynaveisles kiaulaites bei už 30-115 kg svorio pirmos kartos mišrūnes kiaulaites.

Kaupiama visų veislių kuilių sperma

Lietuvoje yra 6 sėklinimo paslaugas teikiančios įmonės, kuriose laikomi visų šalyje turimų veislių kuiliai – reproduktoriai spermai gauti. Tai AB „Marijampolės regiono veislininkystė“ (Marijampolės r.), VĮ „Šiaulių regiono veislininkystė“ Utenos skyrius (Utenos r.), Valstybinė kiaulių veislininkystės stotis (Radviliškio r.), UAB „Litgenas“ (Kauno r.), UAB „Lietnorsvinas“ (Kaišiadorių r.) ir UAB „Krekenava“ (Panevėžio r.). Todėl kiaulių augintojai (ypač individualūs), neturintys arba nenorintys laikyti veislinių kuilių, privalo naudotis sėklinimo paslaugomis.

Gerinamas Lietuvos baltųjų produktyvumas

Jau ne vienerius metus analizuojamas šalyje auginamų grynaveislių kiaulių produktyvumas, skirtingų veislių deriniai. Iki šiol mažiausiai tirta, ar efektyvu į kiaulių veisimo sistemą įtraukti Olandijos selekcijos veisles. Importuotų veislių kiaulės naudojamos ne tik pramoninio mišrinimo deriniuose, bet ir Lietuvos baltųjų gerinimo procese.

LR Žemės ūkio ministro 1983 m. liepos mėn. 19 d. įsakymu Nr. 738 buvo priimtas sprendimas kurti skirtingus genetinius kiaulių tipus. Tam tikslui Šiaurės rytų Lietuvos veislynuose Lietuvos baltosios buvo gerinamos, panaudojant Švedijos ir Suomijos jorkšyrų kuilius, o Vakarų Lietuvos veislynuose – panaudojant Vokietijos landrasų kuilius. Nuo 2003 m. pradžios pradėta gerinti grynaveislių Lietuvos baltųjų (LB) populiacijos raumeningumo genetinį potencialą, panaudojant Anglijos didžiųjų baltųjų (ADB) veislės kuilius, kuriuos augina ir platina Panevėžio r. UAB „Krekenava“ Rabikių veislynas. Lietuvos baltųjų veislei išvesti didžiausios įtakos turėjo būtent Anglijos didžiosios baltosios.

Pagal parengtas veisimo schemas šis darbas oficialiai pradėtas devyniuose grynaveislių Lietuvos baltųjų kiaulių veislynuose. Pagrindinis šio darbo tikslas – padidinti grynaveislių Lietuvos baltųjų raumeningumą ne mažiau kaip 3-5 proc. ir tokiu būdu sustabdyti spartų jų skaičiaus mažėjimą dėl įvežamų kiaulių veislių konkurencijos. Tokiam sprendimui pritarė ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacija.

Kontrolinio penėjimo ir skerdimo duomenimis, pagerinto pirmos kartos (LB x ADB – F1) prieauglio raumeningumas, ilgiausiojo nugaros raumens skerspjūvio plotas ir kumpio masė buvo atitinkamai 3,5 proc., 4,6 cm2 ir 0,4 kg didesni, o lašiniai už paskutinio šonkaulio – 4,8 mm plonesni negu kontrolinės grupės grynaveislių Lietuvos baltųjų kiaulių. Taigi Anglijos didžiųjų baltųjų veislės kuiliai gerina Lietuvos baltųjų mėsines savybes. Pagal raumeningumą gerinamos lietuviškos kiaulės panašėja į šalyje veisiamus jorkšyrus ir didžiąsias baltąsias.

Pramoninis mišrinimas

Svarbus vaidmuo raumeningos, geros kokybės ir rentabilios kiaulienos gavyboje tenka pramoniniam mišrinimui, kuris turi būti plėtojamas kompleksuose, prekinėse fermose bei individualiuose ūkiuose. Paprastai naudojamas dviejų ir trijų veislių, rečiau – keturių veislių pramoninis mišrinimas. Kol kas vieningos mišrinimo (hibridizacijos) sistemos šalyje nėra, bet ji jau rengiama. Galima sakyti, kad daugelis kiaulių augintojų šioje srityje pradėjo eksperimentuoti. Remiantis tyrimų duomenimis, aiškėja efektyviausi pramoninio mišrinimo deriniai.

Valstybės parama

Spartinant veislynuose laikomų kiaulių selekcijos procesą biologinių ir ūkinių savybių gerinimo kryptimi, be visaverčio šėrimo ir tinkamų laikymo sąlygų sudarymo, būtina:

• naudoti tik teigiamai įvertintus kon- trolinio penėjimo ir skerdimo meto- du kuilius bei paršavedes; Valstybi- nėje kiaulių veislininkystės stotyje šiuo metodu per metus įvertinama 120-150 kuilių ir 400-500 paršave- džių. Visiškai modernizavus kiaulių kontrolinio penėjimo tvartus, šios stoties pajėgumas padidėtų dvigu- bai, tačiau tam reikalinga svari vals- tybės parama. Pagal palikuonių pe- nėjimosi bei mėsines savybes veisly- nuose laikomos paršavedės ir kuiliai turi būti įvertinti iki 24 mėn. amžiaus;
• vykdyti griežtą veislinio prieauglio (85-110 kg gyvojo svorio) atranką pagal raumeningumą, nustatytą su Pig- log 105 ar kitais leistinais ultragarso aparatais. Minimalūs reikalavimai: motininių veislių (išskyrus genofon- dines – Lietuvos vietines ir senojo ge- notipo Lietuvos baltąsias, kurios nebus gerinamos su Anglijos didžiosiomis baltosiomis) kiaulaitėms – 53 proc., kuiliukams – 55 proc., tarpinės veis- lės (landrasų) – atitinkamai 54 ir 57 proc., tėvinių veislių – atitinkamai 56 ir 58 proc. Šį darbą veislynuose atlieka Valstybinės kiaulių veislininkys- tės stoties specialistai;
• pradėti kuilių ir paršavedžių atranką mėsos kokybės atžvilgiu. Palikuo- nių mėsos kokybės tyrimus atlieka Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulių mėsinių savybių ir mėsos kokybės tyrimo laboratorija;
• atrinkti stresams atsparesnes kiaules pagal Lietuvos veterinarijos aka- demijos K. Janušausko gyvūnų genetinių tyrimų laboratorijos išvadas.

Be šių pagrindinių selekcijos metodų reikėtų išplėtoti paveldimos ydos – osteochondrozės – tyrimus bei sustiprinti kuiliukų kontrolinį auginimą. Utenos kuiliukų auginimo centrui modernizuoti taip pat reikalinga valstybės parama. Auginimo centrų tikslas – pirmiausia aprūpinti veislininkystės (sėklinimo) įmones, aukščiausios klasės ir kitus veislynus, o po to – kompleksus, prekinius ūkius geros veislinės vertės kuiliais - reproduktoriais. Naudojant kontrolinio auginimo metodą, veisliniai kuiliukai pagal produktyvumą ir spermos kokybę įvertinami jau 5-7 mėn. amžiaus. Turint tokio amžiaus įvertintus kuiliukus, galima nuspręsti jų tolimesnę paskirtį ir panaudojimą. Europos Sąjungos ir kitose šalyse, kuriose sparčiai vystoma kiaulininkystė, kuiliukų kontrolinis auginimas plėtojamas kartu su kontroliniu penėjimu. Šie metodai vienas kitą papildo, tačiau šioje srityje Lietuvoje dar yra neišspręstų problemų.

Reikia sutikti su tuo, kad augintojų entuziazmas svarbus veiksnys kiaulių veislininkystėje. Tačiau ar vien jo pakaktų, jeigu nebūtų skiriama valstybės parama. Kiaulių produktyvumo kontrolė, kuilių ir paršavedžių įvertinimas pagal palikuonių penėjimosi bei mėsines savybes, kuiliukų kontrolinis auginimas centruose, streso geno ir kitų paveldimų ydų tyrimas, veislinio prieauglio atranka pagal raumeningumą, nustatomą ultragarso aparatais, veislininkystės informacinės sistemos diegimas, tobulinimas ir duomenų analizė, kiaulių veislinės vertės nustatymo (BLUP) naujo metodo diegimas bei kitos būtinos priemonės yra iš dalies finansuojamos Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis pagal Gyvulių veislininkystės 2001-2005 metais programą. Kiaulių kilmės knygoms tvarkyti skiriama visa (100 proc.) valstybės parama.