Ūkių veiklos įvairinimas kaime vyksta lėtai, gal kiek sparčiau tose vietovėse, kur pati gamta riboja tradicinę žemdirbystę. Kaimo gyventojams trūksta informacijos apie alternatyvios veiklos įvairovę, galimybes bei riziką, jie pasigenda ir elementarių verslo, marketingo, rinkotyros žinių.

Siekiant išspręsti kaimo gyventojų socialines ir ekonomines problemas, didinti jų gaunamas pajamas, žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijoje numatyta remti alternatyvią veiklą. Taip stengiamasi sumažinti kaimo gyventojų priklausomybę nuo žemės ūkio gamybos ir sukurti naujų darbo vietų.

iems, kurie jau ėmėsi ar ketina imtis alternatyvios, netradicinės ž.ū. veiklos, atsirado galimybė gauti struktūrinių fondų paramą. Pagal BPD paramos kryptį “Kaimo vietovių pritaikymas ir plėtra” remiamos tokios veiklos:

• žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas;
• kaimo turizmo ir amatų skatinimas.

Remiamas netradicinių augalų, gyvūnų, paukščių auginimas, paslaugos ir alternatyvūs verslai, skatinantys kaimo gyventojų pajamų didėjimą. Kompensuojamos išlaidos naujiems įrengimams, mechanizmams, statybinėms medžiagoms įsigyti, gamybiniams pastatams ir patalpoms, vietiniam vandentiekiui ir kanalizacijai įrengti ir rekonstruoti.

Netradicinė žemės ūkio veikla remiama ir pagal BDP priemonę “Investicijos į žemės ūkio valdas”. Viena iš jos krypčių – „Žemės ūkio produktų įvairinimas“ (netradicinių ž.ū. augalų, gyvūnų bei paukščių auginimas) ir su žemės ūkiu susijusi veikla (kaip antai, ž.ū. produktų, išaugintų ūkiuose, perdirbimas ir rinkodara).

Besidomintiems ekologiniu ūkininkavimu, bus mokamos kompensacijos pagal KPP priemonę “Agrarinė aplinkosauga”. Tai itin aktualu tiems, kurie verčiasi netradicine žemdirbyste. Pvz., pagal Ekologinio ūkininkavimo programą už hektarą vaistažolių kompensacija bus 456 eurai (apie 1 600 Lt). Remiami ir ekologiški uogynai (734 eurai/ha – 2 532 Lt/ha) bei sodai (752 eurai/ha – 2 594 Lt/ha).

Žuvininkystė (akvakultūra) taip pat priskiriama prie veiklos įvairinimo.

SAPARD parama

Reikia tikėtis, kad kaimo gyventojai ES struktūrine parama naudosis aktyviau negu SAPARD lėšomis. SAPARD paramai pagal kryptį „Ekonominės veiklos plėtra ir alternatyvių pajamų skatinimas” buvo pateiktos 96 paraiškos, pasirašytos – 52 bendrai 34,157 mln. Lt sumai. Daugiausiai paraiškų patvirtinta iš Kauno (14), Vilniaus (11), Utenos (7) apskričių. Po 1 paraišką patvirtinta iš Marijampolės, Panevėžio, Tauragės apskričių. Daugiausiai šios krypties SAPARD lėšų teko paslaugoms, kaimo ekonomikai ir gyventojams – 27 sutartys 22,859 mln. Lt sumai, kiek mažiau – kaimo turizmui – 17 sutarčių bendrai 6,214 mln. Lt sumai, mažiausiai – netradicinei ž.ū. produkcijai – 8 sutartys 5,084 mln. Lt sumai. SAPARD lėšomis pastatyta ir rekonstruota 21 kaimo turizmo sodyba, turistams įrengtos 302 vietos. Netradiciniame ž.ū. gamybos sektoriuje pastatyti ar rekonstruoti 85 gamybiniai pastatai. Alternatyvaus verslo sektoriuje sukurta per 800 naujų darbo vietų.

Lietuvos parama ūkinei veiklai įvairinti

Kaimo gyventojai, steigiantys įmones ūkinei veiklai įvairinti, gali pasinaudoti ir valstybės parama smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Lietuvoje joms taikomos mokesčių, rinkliavų lengvatos, jos gali pasinaudoti mokestinėmis paskolomis.

Mokesčių administravimo įstatymas (priimtas 2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX – 21112, žr. V. Ž., 2004, Nr. 63 – 2243) nustato, kad mokesčio mokėtojui gali būti suteikiama mokestinė paskola (atidedamas mokestinės nepriemokos mokėjimas). Mokestine nepriemoka vadinamos mokesčio mokėtojo arba mokestį išskaičiuojančio asmens įstatymo nustatyta tvarka nesumokėtos mokesčių, baudų, delspinigių, palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartis sumos. Mokestinės paskolos sutartys sudaromos tarp mokesčio mokėtojo ir vietos mokesčio administratoriaus. Šiose sutartyse nustatomas mokestinės nepriemokos mokėjimo grafikas bei kitos mokestinės nepriemokos atidėjimo sąlygos.Pelno mokesčio lengvata. LR pelno mokesčio įstatymas (priimtas 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. IX – 675, žr. V.Ž., 2001, Nr. 110 - 3992) nustato, kad visų įmonių pelnas apmokestinamas, taikant 15 proc. tarifą. Įmonėms, kuriose vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir metinės pajamos sudaro iki 500 tūkst. litų per metus, numatyta pelno mokesčio lengvata - jų pelnas apmokestinamas, taikant 13 proc. tarifą.

Individualios (personalinės) įmonės ir ūkinės bendrijos gali tvarkyti supa-
prastintą buhalterinę apskaitą. LR Vyriausybės 1995 m. sausio 4 d. nutarimu Nr. 8 nustatyta, kad supaprastintą įrašą taiko tos individualios (personalinės) įmonės, kurios nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos ir kuriose nėra (ir praėjusiais kalendoriniais metais nebuvo) samdomų darbuotojų. Šių įmonių įplaukoms ir išlaidoms apskaityti yra skirtas Įplaukų ir išlaidų apskaitos žurnalas (žr. minėto nutarimo 1 formą).

Individualių (personalinių) įmonių, kurios yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojos ir kuriose yra ir praėjusiais kalendoriniais metais buvo samdomų darbuotojų, buhalterinei apskaitai yra skirtas Ūkinių operacijų registravimo žurnalas (žr. nutarimo 2 formą).

Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimas

Tai dar viena valstybės paramos forma. Savivaldybių institucijos gali skirti finansinę paramą smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtrai iš specia

liai tam įsteigtų skatinimo fondų. Savivaldybės finansinę paramą SVV pradėjo teikti 1998 m. Tuomet SVV skatinimo fondams lėšų skyrė 26 iš 56 savivaldybių, 2000 m. savivaldybių, remiančių SVV, skaičius išaugo iki 41 (iš 60), o 2003 m. - iki 54. Kitos savivaldybės SVV remia, skirdamos dalį pajamų, gautų privatizavus savivaldybės turtą arba iš kitų šaltinių.

Lėšos SVV remti naudojamos: lengvatinėms paskoloms teikti, palūkanoms kompensuoti, naujoms darbo vietoms kurti, verslo plėtrai skatinti (rengiamos konferencijos, mugės, teikiama informacija apie verslą).

Daugiausiai SVV fondo lėšų (278 tūkst. Lt) panaudojo Jonavos r. savivaldybė. Ji suteikė paskolas 9 įmonėms, iš kurių 6 veikė kaimo vietovėse: paremti 2 ūkininkai, kitos įmonės kaimo vietovėse apdirba medieną, akmenį, gamina paminklus, tvoreles ir pan. Daugeliu atvejų paskolos buvo paimtos įrangai ar technikai įsigyti. Taigi SVV fondai skatina ūkinės veiklos įvairinimą kaime.

ES parama skiriama smulkaus ir vidutinio verslo sąlygoms gerinti, neišskiriant įmonių kaimo vietovėse. Kaimo vietovėse veikiančioms įmonėms dažnai skiriama didesnė parama negu miesto. Pvz., vienas iš strateginių Širvintų r. savivaldybės tikslų – pirmiausia teikti paramą verslininkams, kurie gamybines patalpas įrengia kaimo seniūnijose.

Nauja verslo šaka

Kaimo žmones, kuriems nebeįdomu auginti grybus ar kailinius žvėrelius, gali sudominti nauja verslo šaka – greitai augantys gluosniai žaliajam kurui. Atsiranda vis daugiau biokatilinių, o jų kurui gali pristigti miško atliekų, todėl ir imtasi auginti gluosnius. Pirmąjį derlių jie duoda jau po 3–4 metų. Suomijoje ir Švedijoje biokurui auginama speciali 2 metrus siekianti žolė, tyrimai atliekami su topoliais, tačiau jų auginimas sudėtingas. Žolės plotus eksploatuoti galima tik 10 metų, o topoliai auga ilgiau negu gluosniai, jų stiebai storesni, todėl derliui nuimti reikia sudėtingesnės technikos.

Gluosnių auginimo pradininkai Lietuvoje – Švedijos partneriai UAB “Jūsų sodui” jau užsodino 10 ha plotą (Švedijoje gluosniais apsodinta 16 000 ha). Pasak UAB “Jūsų sodui” konsultanto Algio Avižienio, nors gluosnių kurą galima naudoti ir individualiam ūkiui apšildyti, naudingiau imtis pramoninio auginimo 10–20 ha plotuose. Katilinėms reikia didelių kuro kiekių, tad auginantieji gluosnius mažuose plotuose galėtų parduoti juos tarpininkams.

Lietuvoje veikia apie 70 katilinių, kūrenamų medžio atliekomis ir kitokiu kuru. Šios katilinės galėtų naudoti ir gluosnių kurą. Pasak UAB “Varėnos šilumos tinklai” vadovo Bronislovo Jackevičiaus, katilinė be didesnių pakeitimų kurui galėtų naudoti gluosnius, tačiau reikėtų didelių jų kiekių. UAB “Anykščių šiluma” generalinio direktoriaus Virgilijaus Vaičiulio teigimu, šiek tiek pakeitus įrangą dviejose pjuvenomis ir medžio drožlėmis kūrenamose katilinėse galėtų būti deginami ir gluosniai, juo labiau, kad rajone pjuvenų nebeužtenka.

UAB “Suomijos energija” direktorius Gintaras Macijauskas teigia, kad poreikis medienai auga, o miškų, medžio atliekų mažėja, todėl į greitai augančių gluosnių auginimą žiūrima kaip į alternatyvų medienos šaltinį. G. Macijauskas pabrėžia, kad gluosnius patartina auginti tuose rajonuose, kuriuose yra daugiau medžio atliekas naudojančių katilinių. Kitaip jų supirkti neapsimokės, nes transportavimo išlaidos didins produkcijos kainą. Galutinė produkcija galėtų būti parduodama susmulkinta į skiedras, tačiau įmonei patogiausia būtų supirkti nupjautus stiebus, sukrautus 3 m atstumu nuo kelio, – įmonės darbuotojai stiebus susismulkintų ir išsivežtų. Už gluosnių kietmetrį turėtų būti mokama 70 proc. malkinės medienos kainos. G. Macijausko manymu, plėtoti šią veiklą Lietuvoje be Europos Sąjungos paramos neapsimoka.

Remiantis švedų pavyzdžiu, ketinama įkurti gluosnių augintojų asociaciją, kuri rūpintųsi supirkti žaliavą iš augintojų ir parduoti katilinėms. Ūkininkai įgytų galimybę verstis alternatyvia veikla bei gautų papildomų pajamų, o katilinėms trūkstamos žaliavos nereikėtų ieškoti tolimesniuose rajonuose.

Gluosnių auginimas

Medeliai nereiklūs – auga ir nederlingose, smėlėtose, užterštose žemėse. Gluosnių plantacijomis galėtų būti paversti dirvonuojantys laukai, kurių plotai Lietuvoje tikrai nemaži. Pagal UAB “Jūsų sodui” pateiktą auginimo technologiją, gluosnių plantacijos įveisimas nereikalauja didelio darbo. Ankstyvą pavasarį maždaug 20 cm aukščio sodinukai, įsprausti tiesiai į žemę, greitai pradeda leisti gajas šaknis.

Vienam hektarui užsodinti reikėtų 12–15 tūkst. sodinukų, kurių vienas kainuoja 0,15–0,25 Lt. Per pirmuosius metus sodinukai užauga iki 1,5–1,8 metrų aukščio, po 3 metų jų ilgis siekia 5–7 metrus. Pirmųjų metų stiebus (juos galima parduoti kaip sodinamąją medžiagą) reikia nuimti žiemą, kad kitais metais iš likusio kelmuko užaugtų krūmas (maždaug 5 stiebai). Pirmųjų metų stiebų svoris - vos 1,5 t iš hektaro, nes medeliai dar nespėja užauginti stiprių šaknų.

Vieną kartą pasodinus gluosnius, plantaciją galima eksploatuoti 30 ir daugiau metų, derlių nuimant kas 3–4 metai lapkričio ir balandžio mėnesiais. Neturintieji tinkamų kombainų derliui nuimti, tam gali panaudoti modifikuotą, kukurūzams skirtą kombainą, kuris iki skiedrų susmulkintus stiebus sukrauna į šalia traukiamas priekabas. Kuras iškart vežamas į katilines. Per 1,5 val. modifikuotas kombainas nupjauna 1 ha gluosnių. Kompaktiškoje teritorijoje vieno kombaino užtenka maždaug 1 000 ha.

Trąšoms šis augalas nereiklus: po derliaus nuėmimo gali būti tręšiamas komunalinėmis nuotekomis ir dumblu. Tai ne tik ekonomiška, bet ir išsprendžiama nuotekų bei dumblo likvidavimo problema.

Veisiant gluosnius, apie 1 000 Lt/ha tenka žemei paruošti, apie 3 000 Lt/ha sodinukams įsigyti bei pasodinti. Sodinukams įsigyti parama gali būti skiriama pagal Kaimo plėtros plano 7 priemonę – “Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku”.

Ketinantiems apsodinti ne žemės ūkio paskirties žemę parama bus teikiama pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę “Miškų ūkio plėtra”. Apsodinęs 1 ha Švedijoje veistais, greitai augančiais gluosniais, po trijų ketverių metų ūkininkas gautų 80 t kuro, kasmetinis derlius būtų 20 t medienos (50 proc. drėgmės). Vieno kietmetrio (0,45 t) kaina – apie 40–60 Lt. Po ketverių metų realizavus produkciją už vidutinę kainą, ūkininkas gautų 8 890 Lt pajamų, atėmus išlaidas (4 tūkst. Lt/ha), liktų 4 890 Lt pelno. Tokios pajamos skurstantiems kaimo gyventojams, ypač ūkininkaujantiems nederlingose žemėse, būtų nemaža materialinė paspirtis.