Didėjanti mineralinių energijos šaltinių kaina, nuolat senkantys jų ištekliai, žemės ūkio produkcijos perteklius ir aplinkos tarša verčia ieškoti būdų, kaip geriau panaudoti vietinius atsinaujinančius energijos išteklius.

Lietuvos žemės ūkis yra pajėgus iš dalies ar visiškai aprūpinti žaliavomis (įskaitant atliekas) įvairias ūkio sritis, tarp jų ir biokuro gamybą. Vietinio biokuro naudojimas padidintų gyventojų užimtumą, pagerintų šalies prekybos balansą, sustiprintų energetinę nepriklausomybę, sumažintų aplinkos taršą.

Biokurui priskiriami biodegalai, biodujos, gaunamos iš biologinės kilmės žemės ūkio bei pramonės atliekų, medienos bei jos atliekų, taip pat iš greitai augančių energetinių augalų, šiaudų, durpių. Augalinė biomasė yra vienas iš svarbesnių atsinaujinančios energijos šaltinių.

Pasaulyje ir Europos Sąjungoje biožaliavų naudojimas yra visokeriopai skatinamas dėl jų paprasto ir pigaus atliekų utilizavimo, dėl to, kad jos lengvai suyra gamtoje ir yra netoksiškos. Užsienio ekspertai teigia, kad pasaulyje dabartinis biomasės poreikis ne maisto pramonei siekia 50 mln. tonų – tai atitinka apie 30 mlrd. JAV dolerių apyvartą per metus. Tikimasi, kad biožaliavų poreikis išaugs iki 70 mln. tonų.

Įsipareigojimai Europos
Sąjungai

Europos Sąjungos sutartis numato, kad šalių ekonominės plėtros politika turi būti grindžiama aplinkosauginiais kriterijais. Europos Komisija 1997 metais parengė ir patvirtino Baltąją knygą „Energija ateičiai, atsinaujinantys energijos šaltiniai“, kurioje planuojama nuo 6 iki 12 procentų padidinti atsinaujinančios energijos kiekį, ES šalyse 10 mln. ha žemės panaudoti energetiniams augalams auginti. Prognozuojama 2010 metais iš biomasės išgauti 90 Mt naftos energetinį ekvivalentą. Šiai programai įgyvendinti (1997-2010 m.) numatyta skirti 84 mlrd. eurų.

Pagrindiniuose ES teisės aktuose, kuriais skatinama naudoti bioenergiją, akcentuojamas biokuro prioritetas elektros energijos gamyboje. Priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EC dėl paramos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Bendroji elektros energijos produkcija iš atsinaujinančių energijos šaltinių visose 15 ES šalių turi pasiekti 22 proc. visos gaminamos elektros energijos (1997 m. buvo gaminama 13,9 proc.). Daugiausia elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių turi būti gaminama Austrijoje (78,1 proc. bendros gaminamos elektros energijos), šiek tiek mažiau Švedijoje (60 proc.), Portugalijoje (39 proc.), Suomijoje (31,5 proc.). Lietuvai iškeltas tikslas iki 2010 m. ekologiškos elektros energijos gamybą išplėsti iki 7 proc.

Kita svarbi ES direktyva, skatinanti gaminti elektros energiją iš biokuro, yra Tarybos direktyva 2003/93/EC Dėl energijos produkcijos ir elektros energijos apmokestinimo struktūros. Šioje direktyvoje nurodoma, kad Europos Sąjungos šalys narės, taikydamos griežtos fiskalinės kontrolės mechanizmą, gali taikyti sumažintą apmokestinimą arba visiškai atleisti nuo mokesčių elektros energiją ir šilumą, gautą iš biomasės ar iš biomasės pagamintų produktų. Be to, tos pačios priemonės gali būti taikomos ir medienai bei jos atliekoms, skirtoms kurui – skiedroms, drožlėms, pjuvenoms, atplaišoms, granulėms, briketams ir pan.

Sektoriaus politinė-teisinė aplinka Lietuvoje

Lietuvos energetikos strategijoje atsinaujinantys vietiniai energijos šaltiniai taip pat laikomi prioritetine energetikos plėtros sritimi. Palankią aplinką biomasės auginimui ir panaudojimui energetinėms reikmėms Lietuvoje lemia 2000 metais priimtas Biokuro įstatymas. Seime 2004 m. buvo svarstytas ir priimtas jį pakeičiantis Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymas, kuriame yra pakeistų punktų, atsižvelgiant į esamą situaciją ir naujai patvirtintos ES direktyvos 2003/30/EC Dėl biokuro ir kitokio atsinaujinančio kuro naudojimo transporte skatinimo nuostatas.

Įstatymo nuostatomis biokuro gamyba iš lietuviškos kilmės žaliavų yra skatinama per Vyriausybės tvirtinamas programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto. Biokuro gamintojams ir naudotojams taikomos įstatymų nustatytos lengvatos. Taip skatinama iš žemės ūkio produkcijos gaminti biokurą. Tokiai veiklai Vyriausybės nutarimu gali būti suteikiamas bandomojo projekto statusas.

Pagrindinės finansinės priemonės, kurios skatina naudoti atsinaujinančius energijos išteklius, yra lengvatiniai mokesčiai: pridėtinės vertės, pajamų, gamtinių išteklių, naftos ir dujų išteklių, taršos ir akcizas kurui.

Lietuvos elektros energetikos įstatymu valstybė skatina vartotojus pirkti elektros energiją, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys bei atliekiniai energijos ištekliai, bei numato kai kurias prioritetines teises šiai elektros energijai. Lietuvos Vyriausybės nutarimu yra patvirtinta Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai, pirkimo ir skatinimo tvarka. Šiame dokumente numatoma, kad elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių ir atliekinių energijos, turi būti išteklių superkama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytais ilgalaikiais tarifais, diferencijuotais pagal naudojamų atsinaujinančių ar atliekinių energijos išteklių rūšį. Be to, nurodoma, kad tinklų operatorius turi užtikrinti, kad ši elektros energija būtų transportuojama elektros perdavimo tinklais pirmiausiai (kai pralaidumas ribotas).

Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas numato, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. akcizų mokesčio lengvatos taikomos energetiniams produktams, pagamintiems iš biomasės.

Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas numato, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, įgyvendinantys priemones, mažinančias teršalų išmetimą į aplinką iš stacionarių taršos šaltinių ne mažiau kaip 10 proc., skaičiuojant nuo nustatyto didžiausios leistinos taršos normatyvo, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atleidžiami nuo mokesčio už tuos teršalus, kurių kiekis sumažinamas 10 procentų. Nuo priemonės įgyvendinimo pradžios šis atleidimas galioja ne ilgiau kaip 3 metus.

Kaip matyti iš pateiktų mokesčių lengvatų, Lietuvoje yra tik kelios paramos ir mokesčių priemonės, skatinančios biodegalų naudojimo plėtrą. Ji galėtų būti skatinama, nustatant naujus aplinkosaugos mokesčius (pvz., CO2 mokestis), pertvarkant mokesčių sistemą, didinant energijos efektyvumo ir gamtos apsaugos rėmimą.

Biokuro gamybos ir vartojimo perspektyvos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu patvirtinta „Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004–2010 metais programa“. Šios Programos tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo ir Europos Bendrijos nuostatas dėl biokuro gamybos ir naudojimo plėtros.

Šia programa siekiama, kad iki 2010 metų atsinaujinančių išteklių energija sudarytų 12 proc. (tarp jų pagaminta iš lietuviškos kilmės žaliavų – 10,5 proc.) visų energijos sąnaudų; iki 2010 metų elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, sudarytų 7 proc. (tarp jų pagaminta iš biokuro – 1,65 proc.) visų elektros energijos sąnaudų; iki 2005 m. gruodžio 31 d. biodegalai, pagaminti iš lietuviškos kilmės žaliavų, sudarytų 2 proc., iki 2010 m. gruodžio 31 d. – 5,75 proc. visų sunaudojamų degalų.

Svarbiausieji šios programos uždaviniai:

• iki 2010 m. padidinti iš biodujų, medienos ir šiaudų gaunamos elektros energijos gamybą iki 0,204 TWh, o bendrąją energiją – iki 10,31 TWh per metus;
• iki 2010 m. padidinti biodyzelino iš lietuviškos kilmės žaliavų gamybą iki 40 tūkst. tonų per metus;
• iki 2010 metų padidinti bioetanolio gamybą iki 20 tūkst. tonų per metus;
• skatinti biokuro žaliavų auginimą ir paruošimą;
• skatinti biokuro naudojimą, nustatyti privalomuosius mineralinių degalų ir biodegalų mišinių naudojimo rodiklius;
• skatinti biokuro gamybos ir naudojimo mokslinius tyrimus – juos pripažinti prioritetine mokslinių tyrimų kryptimi;
• diegti mokymo, informavimo ir konsultavimo biokuro klausimais priemones.

Mineralinių degalų vartojimo 1996–2002 m. analizė rodo dyzelino suvartojimo, lyginant su benzinu, augimą. Jei 1996 m. suvartota 529,4 tūkst. t. dyzelino ir 664,8 tūkst. t. benzino (santykis 0,796), tai 2002 m. dyzelino suvartojimas padidėjo iki 674,9 tūkst. t., o benzino sumažėjo iki 362,6 tūkst. t. (santykis 1,86).

Galima prognozuoti, kad 2010 m. padidės krovinių ir keleivių pervežimo apimtys, tačiau kartu padidės naujų automobilių variklių efektyvumas, t.y. sumažės degalų sąnaudos. Todėl 2010 m. dyzelino bus suvartota apie 700 tūkst. t., o benzino – apie 350 tūkst. t.

Pagal ES direktyvos reikalavimus 5,75 proc. mineralinių degalų reikės pakeisti biodegalais. Tai sudarytų 20,1 tūkst. t. bevandenio bioetanolio, kurį reikėtų ES šalių (Prancūzijos, Italijos, Ispanijos ir kt.) pavyzdžiu perdirbti į bioETBE. Jo reikėtų sunaudoti apie 40 tūkst. t. ES šalys benziną maišo su 15 proc. bioETBE (benzino 98 gamyboje). Tai sudarytų 52,5 tūkst. t. bioETBE (ar 25 tūkst. t. bioetanolio).

Ši Programa bus įgyvendinama iš bendrųjų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų, Europos Sąjungos struktūrinių, kitų nacionalinių ir tarptautinių fondų (programų), privačių juridinių ir fizinių asmenų lėšomis.

Šios Programos uždavinių įgyvendinimo finansavimas turės būti numatytas kasmet rengiamame Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte.