Lietuvoje javų auginimas nuo senų laikų yra laikomas viena svarbiausių žemdirbiškos veiklos sričių. Žiemkenčiais apsėjama daugiau kaip pusė milijono hektarų. Žieminiams kviečiams tenka didžiausi plotai – net 350-450 tūkst., kiek mažiau auginama rugių – apie 100-150 tūkst., žieminių kvietrugių plotai siekia iki 50 tūkst., o žieminių miežių - iki 10 tūkst. hektarų.

Pastarojo laikmečio didžiausia problema - grūdus vis sunkiau pelningai realizuoti, todėl jų augintojams labai svarbu ne tik padidinti pasėlių derlingumą, bet ir sumažinti jų savikainą, pagerinti kokybę. Mūsų šalies žemdirbiams ir toliau būtina tobulinti augalininkystės technologijas. Tik tuomet 5-7 t/ha javų derlius Vidurio Lietuvoje ir 4-5 t/ha Rytų bei Vakarų Lietuvoje taps realybe. Esant tokiems derliams, grūdų savikaina Vidurio Lietuvoje sieks 300-350 Lt/ha, o Rytų Lietuvoje 350-400 Lt/ha. Tokia savikaina galima tik tuomet, jei žemdirbiai savo ūkiuose dirbs pagal intensyvių technologijų reikalavimus, o mokslininkai šias technologijas nuolat atnaujins, sukurdami produktyvesnių veislių, tobulindami ir atnaujindami agrotechnologinį procesą: dirvų dirbimą, sėklų paruošimą sėjai, augalų apsaugos priemones, derliaus nuėmimą ir kt.

Šiandien žemdirbių išauginta produkcija turi visiškai atitikti ES bendrijos reikalavimus. Nuo 2007 metų prognozuojami nauji pasikeitimai Europos Sąjungos bendrijos rinkoje. Tikėtina, kad ES privalės įsileisti besivystančių šalių produkciją. Todėl jau dabar derlius turi būti užauginamas, derinant ekologinius, gamtosaugos, maisto kokybės ir saugos klausimus. Žemdirbiai visaip skatinami dirbti būtent pagal tokį agrotechnologijos modelį.

Pirmas žingsnis - pasirinkti pačius tinkamiausius priešsėlius, nes tai nulemia derliaus dydį, užaugintų grūdų kokybę, tręšimą, augalų apsaugą, gamybines sąnaudas, ekologinės gamybos galimybes. Respublikoje žieminiai javai geriausiai uždera, juos sėjant į pūdymus bei po daugiamečių žolių. Tai patvirtina Lietuvos žemės ūkio universitete su žieminiais kviečiais atliktų bandymų duomenys. Tačiau auginant didesnius žiemkenčių masyvus, nepakanka pačių tinkamiausių priešsėlių plotų. Tuomet tenka panaudoti kitus priešsėlinius augalus.

Ką pasėsi, tą ir pjausi

Tinkamiausių Lietuvos sąlygomis veislių sąraše šiais metais įrašytos 32 žieminių kviečių, 9 žieminių rugių, 8 žieminių kvietrugių veislės. 23 proc. žieminių kviečių ir 33 proc. žieminių rugių veislių yra lietuviškos, žemdirbiai jas gana plačiai augina. Labai svarbu pasirinkti ne tik pačias tinkamiausias veisles, bet ir sėjai paruošti kondicinę sėklą, kad ji būtų gerai išvalyta, daigi, beicuota. Beicų pasirinkimas yra platus. Žieminiams javams tinkamiausi yra kemikaras (2 kg/t sėklos), raksilas (1,5 kg/t), vitavaksas (3 kg/t), baitanas universalas (1,5 kg/t). Pastarasis beicas, nors ir efektyvus, bet dėl didesnės kainos šiek tiek mažiau naudojamas.

Taikant įprastines dirvos žiemkenčiams ruošimo technologijas, šis darbas jau vykdomas nušienautuose daugiamečių žolių plotuose, pūdymuose. Deja, ne visur pūdymuose žemės dirbimu buvo efektyviai naikinamos piktžolės, ligos, kenkėjai. Tos bėdos tikrai atsilieps būsimam derliui, gamybinėms sąnaudoms. Jei yra laiko, dirvą būtina įdirbti sluoksniškai, t.y. po kiekvieno piktžolių sudaiginimo etapo ji įdirbama keliais centimetrais giliau. Svarbu pasirinkti tokį pūdymo ruošimo žiemkenčiams būdą, kad piktžolės nežaliuotų. Paskutinį kartą suarti reikia, likus 3-4 savaitėms iki sėjos.

Antramečių daugiamečių žolių laukas žiemkenčių sėjai turi būti pradedamas ruošti, nuėmus pirmosios žolės derlių, suariant plūgu su priešplūgiu. Jeigu dirvos yra vidutinio sunkumo ir dėl galimų sausrų nėra labai perdžiūvusios, dobilienoms bei kitų daugiamečių žolių laukams įdirbti galima panaudoti ir lėkštines akėčias. Paskutinį kartą suarti reikia, likus ne mažiau kaip 3 savaitėms iki sėjos. Dirva sėjai galutinai turi būti paruošiama kultivatoriumi su akėčiomis arba germinatoriumi.

Dirvų ruošimas sėjai

Turint geras, sukultūrintas, humusingas dirvas ir vakarietišką techniką, atlikus reikalingus ekonominius paskaičiavimus ir gerai žinant herbicidų veikimo ypatumus, galima taikyti supaprastintą dirvų ruošimo būdą žiemkenčiams. Šis metodas labai plačiai taikomas Kėdainių rajono Labūnavos žemės ūkio bendrovėje. Kadangi bendrovė augina didelius javų plotus, o daugiamečių žolių nedaug, nemažai žieminių kviečių pasėjama į miežienas. Taikant naujausias agrotechnologijas, net ir tokiomis sąlygomis čia išauginama 6-8 t/ha grūdų. Jų ūkyje taikoma tokia priešsėjinė dirvų ruošimo žiemkenčių sėjai technologija:

• po miežių pjūties (susmulkinti šiaudai lieka ant ražienų) dirva tą pačią dieną skutama skutikliu;
• priklausomai nuo gamtinių sąlygų, piktžolės sudaiginamos per 7-10 dienų; tuomet nupurškiama herbicidu raundapu Gold (2-3 l/ha );
• po 3-4 dienų, įvertinus herbicidų poveikį piktžolėms, laukas įdirbamas germinatoriumi;
• pagal atliktų dirvožemio tyrimų duomenis išberiamos mineralinės trąšos; pastaruoju metu naudojamos NPK 5-20-30 trąšos, norma iki 300 kg/ha;
• sėjama su ražienine John Deere sėjamąja. Sėklos norma - 200 kg/ha, jei sėjama anksti, 210 kg/ha ir daugiau, jei sėjama vėliau. Be to, jei dirvoje būna daug grumstų, sėklos norma padidinama iki 240 kg/ha. Sėjant su tokia sėjamąja, papildomai pasėlio privoluoti nereikia.

Labai svarbu nesuvėlinti sėjos, nes iki žiemos žiemkenčiai turi gerai įsišaknyti, pradėti krūmytis ir užauginti ūglius, iš kurių pavasarį išaugs produktyvūs stiebai. Neigiamos įtakos derliaus dydžiui turi ir per ankstyva sėja, nes pasėlis gali peraugti bei blogai po sniego patalu žiemoti.

Jei sudygusiuose žiemkenčiuose matosi nemažai piktžolių, ypač bekvapių ramunių, reikėtų nupurkšti herbicidais.