Pabaiga, pradžia Nr. 9

Išlaidos

Vidutiniškai vieno ūkininko ūkio bendroji produkcija 2002 m., palyginti su 1998 m., padidėjo 39 proc. (ŽŪB sumažėjo 16 proc.), o jos gamybos išlaidos – net 48 proc. (ŽŪB – 12 proc.). Didėjo daugumos rūšių išlaidos, išskyrus išlaidas pastatų ir technikos priežiūrai bei remontui, palūkanoms mokėti.

Augalininkystės produkcija ūkininkų ūkiuose 2002 m. padidėjo net 26 proc., augalininkystės kintamosios išlaidos - tik 9 proc. ir sudarė 44 575 Lt. Šiek tiek didėjo išlaidos sėkloms, trąšoms, augalų apsaugos priemonėms, tačiau gerokai sumažėjo sezoninėms paslaugoms ir sezoniniam darbui apmokėti.

Gyvulininkystės kintamosios išlaidos padidėjo 5 proc., o pastoviosios ir visos išlaidos atitinkamai - 3 ir 6 procentais. Sumažėjo išlaidos elektros energijai, degalams, pastatų, technikos priežiūrai ir remontui, samdomam darbui apmokėti, bet padidėjo nuomai ir draudimui. Išlaidų suma, tenkanti vidutiniškai 1 ūkiui, 2002 m. didžiausia buvo daržininkystės, sodininkystės ūkiuose, o mažiausia – mišrios gamybos, vyraujant žolėdžiams gyvuliams, ūkiuose.

Išlaidos, tenkančios 1 ha ŽŪN, buvo didžiausios ūkininkų ūkiuose, kurių dydis mažesnis negu 10 ha, ir sudarė 2,4 tūkst. Lt. Didėjant ūkio plotui, išlaidos nuosekliai mažėjo ir buvo mažiausios 100–150 ha (1 128 Lt/ha) ūkiuose, o didesniuose negu 150 ha jos truputį padidėjo.

Pajamos

Vidutinės ūkininko ūkio pajamos per 1998-2002 metus padidėjo 42 proc. (ŽŪB sumažėjo 8 proc.): iš augalininkystės – beveik 70 proc.; iš ne žemės ūkio veiklos – 25 proc.; iš kitos žemės ūkio veiklos – 38 proc.; iš gyvulininkystės sumažėjo 4 proc.

Ūkininko ūkio vidutinės pajamos už parduotą augalininkystės produkciją 2002 m. padidėjo beveik trečdaliu, o visos pajamos iš žemės ūkio - 17 proc. ir sudarė 117,5 tūkst. Lt. Tačiau sumažėjus finansinėms ir kitoms pajamoms iš ne žemės ūkio veiklos, visos ūkininko ūkio pajamos (be subsidijų) padidėjo tik 10 proc. Didžiausios ž.ū. pajamos buvo daržininkystės, sodininkystės, o mažiausios – mišriuose ūkiuose, vyraujant augalininkystei. Mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse (MPŪV) įsikūrusių ūkių ž.ū. pajamos tesudaro 59 proc. šalies ūkių vidurkio.

Ūkininkų pajamų (be subsidijų) struktūroje didžiausia dalis 2002 m. teko augalininkystei – 73 proc. (1998 m. – 61 proc.) ir gyvulininkystei – 20 proc. (1998 m. – 30 proc.). Kitos pajamos iš žemės ūkio sudarė tik 1 proc. (1998 m. – 3 proc.), o pajamos iš kitų šaltinių – 6 proc. (1998 m. – taip pat 6 proc.).

Bendrasis gamybinis ir bendrasis pelnas. Ūkininkų ūkių bendrasis gamybinis pelnas (bendrosios produkcijos vertė minus kintamosios išlaidos), gerokai sumažėjęs 1999 m. (dėl visų rūšių produkcijos mažėjimo), vėliau ėmė nuosekliai augti ir 2002 m. vidutiniškai vienam ūkiui siekė 81,3 tūkst. Lt. Bendrasis gamybinis pelnas, tenkantis 1 ha ŽŪN, per 2002 m. padidėjo 8 proc. ir sudarė 876 Lt.

Bendrasis pelnas (bendroji produkcija minus visos išlaidos) mažiausias buvo taip pat 1999 m., tačiau per vėlesnius ketverius metus padidėjo daugiau negu 3 kartus.

Mažiausiai bendrojo gamybinio ir bendrojo pelno gauta 2002 m. mišriuose augalininkystės – kiaulininkystės ūkiuose (priešingai negu 2001 m.), o daugiausiai – daržininkystės ir sodininkystės ūkiuose. Ta pati tendencija išlieka ir skaičiuojant bendrojo gamybinio pelno dalį 1 ha ŽŪN.

Jaunesnių negu 40 metų amžiaus ūkininkų bendrasis pelnas beveik du kartus didesnis už vyresnių negu 60 metų, tačiau didžiausią pelną gavo 40–49 metų amžiaus grupės ūkininkai.

Bendrojo pelno dalis, tenkanti 1 ha ž.ū. naudmenų, MPŪV įsikūrusių ūkininkų ūkiuose buvo 1,8 karto mažesnė negu palankiose vietovėse.

Parama

Parama vienam ūkininko ūkiui 2002 m., palyginti su 1998 m., vidutiniškai padidėjo 40 proc. ir siekė 18,2 tūkst. Lt, iš jų subsidijos gamybai sudarė 14,0 tūkst. Lt. Tačiau skaičiuojant 1 ha ŽŪN, bendra parama 2002 m. sudarė 92 proc. 1998 m. lygio.

Subsidijos gamybai

Subsidijos gamybai per 2002 m. padidėjo 84 proc. Kaip ir ankstesniais metais, didžioji jų dalis teko kompensacijoms už dyzelinius degalus. Mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse 1 ha ŽŪN teko 13 proc. mažiau kompensacijų negu palankiose vietovėse. Subsidijų gamybai dalis, tenkanti 1 ha ŽŪN, priklausomai nuo ūkininkavimo tipo svyravo tarp 141–230 Lt. Mažiausiai jų teko mišriems augalininkystės - žolėdžių gyvulių ūkiams. Apskričių lygmeniu šis rodiklis buvo apylygis (tarp 127–221 Lt).

Pradėjus gauti SAPARD lėšas, parama investicijoms taip pat žymiai išaugo ir vidutiniškai vienam ūkiui sudarė 3,2 tūkst. Lt (2001 m. - 1,8 tūkst. Lt). Investicinė parama pieno ūkiui plėtoti, skirta iš Kaimo rėmimo programos, vidutiniškai sumažėjo apie 5 proc., tuo tarpu SAPARD parama ją viršijo beveik 28 proc. Didžioji SAPARD paramos dalis teko stambesniems, daugiau negu 50 ha ploto ir 12 EDV ūkiams. Vyresni negu 60 metų ūkininkai gavo penkis kartus mažiau SAPARD paramos negu vidutinio amžiaus.

ŽŪB subsidijos 2002 m. taip pat didėjo. Subsidijos gamybai išaugo 37 proc. ir sudarė 150,2 tūkst. Lt vienai bendrovei, o parama investicijoms (daugiausiai iš SAPARD fondo) – 47,0 tūkst. Lt.

Bendrojo pelno ir subsidijų suma, vidutiniškai tenkanti vienam ūkininko ūkiui, per penkerių metų laikotarpį padidėjo beveik ketvirtadaliu. Dėl bendrosios produkcijos sumažėjimo ir išlaidų padidėjimo šis rodiklis 1999 m., palyginti su 1998 m., buvo sumažėjęs beveik per pusę, bet kitais metais didėjo ir laikotarpio pabaigoje siekė 54,3 tūkst. Lt. Didžiausias bendrojo pelno ir subsidijų rodiklis 2002 m. buvo daržininkystės, sodininkystės bei augalininkystės, o mažiausias – augalininkystės ir kiaulininkystės ūkiuose.

Subsidijų dalis bendrame pelne (su subsidijomis) 2002 m. vidutiniškai sudarė 34 proc. Beveik visų ūkininkavimo tipų ūkiuose ši dalis buvo didžiausia 1999 m., o mažiausia – 2000 m.

Didžiausios investicijos ūkininkų ūkiuose per penkerius metus buvo periodo pradžioje. Vidutiniškai į ūkį 1998 m. buvo investuota 26,6 tūkst. Lt – 8 proc. daugiau negu 2002 m. Mažiausia valstybės parama buvo 2000 m., tuomet mažiausios buvo ir investicijos – jos siekė 34 proc. 1998 m. lygio. Skaičiuojant 1 EDV, investicijų skirtumai dar ryškesni.

Investicijų struktūroje 2002 m. net 72 proc. teko traktoriams, kombainams, žemės ūkio mašinoms bei kitiems įrengimams pirkti. Tai beveik nesiskiria nuo 1998 m., kai mašinoms ir įrengimams įsigyti buvo skirta 74 proc. visų investicijų. Jauni ūkininkai (iki 40 m.) investavo 2,2 karto daugiau negu vyresni kaip 60 metų. Nepalankių ūkininkauti vietovių ūkininkai investavo trečdaliu mažiau negu palankių. Daugiausiai investuota Panevėžio, mažiausiai – Vilniaus apskrities ūkiuose.

Grynosios investicijos

Iš investicijų sumos atėmus nusidėvėjimą, gaunamos grynosios investicijos. Jos 2002 m. vidutiniškai viename ūkininko ūkyje prilygo 10,2 tūkst. Lt. Daugiausiai jų teko daržininkystės, sodininkystės ir pienininkystės bei stambiems (didesniems negu 40 EDV) ūkiams. Pastarųjų grynosios investicijos 7,3 karto viršijo vidutinį šalies lygį. Neigiamos grynosios investicijos buvo Klaipėdos ir Vilniaus apskrities ūkiuose.

Kapitalo atsiperkamumo tendencijos per 1998-2002 metus iš esmės nesikeitė. Didėjant ūkininko ūkio žemės plotui, žemės našumo balui bei ekonominiam dydžiui, kapitalo atsiperkamumo rodikliai gerėja. Geriausi jie buvo 2002 m. daržininkystės, sodininkystės bei augalininkystės ūkiuose (1998 m. – augalininkystės), blogiausi - augalininkystės ir kiaulininkystės ūkiuose (1998 m. – pienininkystės ir galvijų).