Pabaiga, pradžia Nr. 7

Regionų savitumai

Šalyje kol kas mažai specializuotų ūkių, tačiau ryškėja regioniniai ūkių savitumai, susiję su gamtinėmis ir ekonominėmis ž.ū. plėtros sąlygomis. Žemės ūkio respondentinių įmonių 2002 m. duomenys rodo, kad palankiose ūkininkauti vietovėse 95 proc. bendrosios produkcijos vertės sudaro augalininkystės produkcija. Mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse bendrosios produkcijos struktūroje augalininkystės ir gyvulininkystės produkcija sudaro panašią dalį, atitinkamai 56 ir 42 proc. Todėl, nustatant kompensacinės išmokos dydį, buvo analizuojami ne atskirų ūkininkavimo tipų palankiose ir nepalankiose ūkininkauti vietovėse ekonominiai rezultatai, o vertinama MPŪV ir PŪV dominuojančių ūkių ekonomika.

Pagal Tarybos reglamentą (dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo paramos kaimo plėtrai (EB) Nr. 1257/1999) pagrindinis kompensacinių išmokų ūkininkaujantiems MPŪV tikslas - kompensuoti prarandamas pajamas, tačiau išmokos neturi būti pernelyg didelės, kad išliktų stimulas efektyviai ūkininkauti. Remiantis atskirų ž.ū. produktų ekonominiais tyrimais (kuo mažesnis ž.ū. naudmenų našumo balas, tuo produktų gamybos išlaidų svyravimai didesni), išmokos ūkininkaujantiems MPŪV nustatytos diferencijuotai, išskiriant dvi grupes:

• ūkininkaujantys labai nepalankiose vietovėse (iki 32 balų našumo žemėse);
• ūkininkaujantys mažiau nepalankiose ūkininkauti vietovėse (32,1-35 balų našumo žemėse).

Kompensacinės išmokos dydis nustatytas, remiantis ekonominių rezultatų skirtumu tarp ūkių palankiose ir mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse. Taigi ūkininkaujantiems labai nepalankiose ūkininkauti vietovėse skiriama 260 Lt/ha, mažiau nepalankiose ūkininkauti vietovėse – 195 Lt/ha.