Lietuvoje kelerius metus javų derliaus nuėmimo metu orai buvo palankūs, grūdų derliai palyginti geri, supirkimo kainos neblogos. Šiemet javapjūtės sąlygos itin sunkios, tokių nebuvo jau seniai. Dėl prasto oro ir pokyčių rinkoje didelė žemdirbių dalis patyrė tikrą šoką.

Nuo pat pavasario visa augalų vegetacija bei brendimas šiemet vėlavo mažaug 10–12 dienų. Pavėlavo ir grūdų derliaus dorojimo pradžia. Didelę dalį javų teko nuimti rugsėjį. Didesnė pusė žieminių kviečių, kurių derlius paprastai būna baigiamas doroti rugpjūčio viduryje, šiais metais tebebuvo nenukulta net rugsėjo pradžioje. Dažni ir gausūs lietūs ne tik trukdė pavėlavusiai javapjūtei, bet ir pakenkė grūdų derliui bei jų kokybei. Itin sparčiai grūdų kokybė blogėjo išgulusiuose pasėliuose. Javapjūtės pradžioje kviečių kokybė beveik visuose ūkiuose buvo gana aukšta. Kviečių grūdų baltymingumas daugelyje ūkių buvo 13–15 proc., kritimų skaičius viršijo 300 sekundžių. Tačiau vėliau, kai lietūs dar labiau padažnėjo, o naktinės rasos pagausėjo, grūdų kokybė pradėjo prastėti. Labiausiai mažėjo vienas pagrindinių maistinių grūdų kokybės rodiklių – kritimų skaičius. Kai kur jis nebesiekė net reikalaujamo minimumo – 220 sekundžių.

Kuliamų grūdų drėgnumas dažnai pasiekdavo 23-25 proc., dėl to pradėjo strigti ir ūkiuose, ir perdirbimo įmonėse esančių džiovyklų darbas. Prie grūdų priėmimo įmonių susidarydavo nemažos eilės mašinų su grūdais. Dažnos įmonės buvo tiesiog priverstos kelioms dienoms stabdyti grūdų priėmimą, kad galėtų baigti džiovinti jau priimtus drėgnus grūdus. Kai grūdai labai drėgni, džiovyklų našumas mažėja daugiau kaip 2, o kai kada ir 3 kartus. Visa tai dar labiau trukdė javapjūtės spartai. Ypač didelių sunkumų kilo ūkininkams, kurie neturi savo sandėlių bei grūdų džiovyklų ar aktyviosios ventiliacijos įrangos.

Šių metų gamtos sąlygos daugeliui grūdų augintojų pateikė žiaurią pamoką, ypač tiems, kurie savo investicijas daugiausia skyrė modernioms sėjamosioms, purkštuvams ar kombainams įsigyti, o ne džiovykloms ar sandėliams statyti. Nemažą įtaką gausiam šių metų javų derliui išauginti turėjo modernios mašinos, tačiau dėl popjūtinės grūdų dorojimo technikos bei sandėlių trūkumo dalį derliaus teko palikti lauke.

Nauja intervencinio supirkimo tvarka augintojams nepalanki

Prie visų jau suminėtų blogų javapjūtės sąlygų dar prisidėjo ir gerokai pakitusi intervencinio grūdų supirkimo tvarka. Pagal ES reglamentus intervencinis grūdų (tik kviečių, miežių ir kukurūzų) pirkimas prasidės tik nuo lapkričio 1 dienos. Tai didelė problema sandėlių neturintiems ūkininkams – kaip jiems išlaikyti kokybiškus grūdus iki intervencijos pradžios? Žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į sunkią tokių augintojų padėtį, skyrė lėšų grūdų saugojimo išlaidoms apmokėti, tačiau tik I ir II klasės kviečių grūdams ir tik tiems, kurie atiduoda grūdus saugoti įmonėms ar kitiems sandėliams. Tiems žemdirbiams, kurie laikys grūdus savo sandėliuose, išlaidos nebus apmokamos. Taigi akivaizdu, kad ši valstybės pagalba ne skatina, o greičiau atvirkščiai - stabdo taip reikalingų grūdų sandėlių plėtojimą kaime.

Kita rimta smulkesniųjų ūkininkų probblema yra ta, kad kiekvienas augintojas, norėdamas parduoti savo grūdus į intervenciją, privalo pristatyti ne mažesnį kaip 80 tonų vienos rūšies grūdų kiekį. O tai reiškia, kad intervencijos privalumais negalės pasinaudoti smulkesni negu 50–70 ha ūkiai. Tuo jau dabar sumaniai naudojasi perpardavėjai, kurie gerokai žemesnėmis kainomis (270–300 Lt/t) negu intervencinės supirko ir dar superka tokių augintojų grūdus. Perpardavėjai laiko šiuos grūdus, kad galėtų parduoti Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai vidutiniškai už 350 Lt/t. Taigi intervencinio grūdų supirkimo privalumais naudojasi ne augintojai, o visiškai pašaliniai subjektai. Ne be reikalo paminėjome visą ilgą agentūros, vykdančios intervencinius supirkimus, pavadinimą – iš jo matyti, kad pagrindinis šios valstybinės įstaigos tikslas yra reguliuoti rinkos kainas. Tai reiškia, kad ir kokios besusiklostytų sąlygos, grūdų kainos rinkoje neturėtų nukristi žemiau intervencinių, tai yra žemiau 350 Lt/t. Tačiau žemdirbiai yra tiesiog prievartaujami savo sunkiai išaugintus grūdus parduoti žemomis kainomis, kurios daugeliu atvejų nedengia gamybos išlaidų.

Aukštos kokybės grūdai brangs

Visiškai kita padėtis tų žemdirbių, kurie turi savo sandėlius ir gali išdžiovintus bei išvalytus grūdus laikyti ilgiau. Jie gali rinktis - parduoti grūdus į intervenciją lapkričio ir vėlesniais mėnesiais arba perdirbėjams bei grūdus eksportuojančioms firmoms. Tai priklausys nuo to laikotarpio rinkos kainų.

Viena galima pasakyti tvirtai – nežiūrint koks grūdų derlius bus prikultas Lietuvoje, jų kainos turės tendenciją augti. Tai lems lapkritį prasidėsiantys intervenciniai pirkimai, tad ir grūdų kainos turėtų būti ne žemesnės kaip intervencinės, juo labiau aukštos kokybės kviečių grūdų, kurie rinkoje turi ir visuomet turės didesnę paklausą ir geresnę kainą. Už tokius grūdus net ir javapjūtės metu buvo mokama apie 400 Lt/t.

Tokią išvadą patvirtina išsami pasaulio bei Europos grūdų rinkos padėties analizė bei patyrusių rinkos ekspertų prognozės ir skaičiavimai. Pagal naujausius JAV žemės ūkio ministerijos vertinimus, dar šių metų birželio mėnesį buvo prognozuojamas rekordinis grūdų derlius visame pasaulyje. Akivaizdžiai didesnis grūdų derlius šiemet laukiamas išsiplėtusioje ES bei NVS šalyse.

Grūdų rinkos ekspertų
prognozės

Smarkiai didėja ne tik grūdų derlius, bet ir jo suvartojimas. Tikėtina, kad derlius gali pasiekti 1,55 mlrd. t. Sandėliuose 2004-2005 ūkinių metų pabaigoje grūdų liks apie 251 mln. t – 15 proc. mažiau negu reikia patenkinti pasaulinius poreikius. Todėl jau ateinančiais metais grūdų kainos turės tendenciją ne tik svyruoti, bet ir augti. Tokią išvadą daro JAV ekspertai. Jie taip pat tvirtina, kad prognozuojamas pasaulinis grūdų derlius sudarys apie 932 mln. t, tuo tarpu suvartojimas išaugs iki 950 mln. t. Įtakos kainoms gali turėti ne tik suvartojimo augimas, bet ir nelauktas derliaus sumažėjimas vienoje ar kitoje pasaulio vietovėje. Kviečių grūdų rinka gali dar labiau susiaurėti, jeigu nebus pakankamai išauginama kitų pašarinių grūdų. Tuomet gyvuliams šerti gali tekti naudoti maistinius grūdus.

Gilėjanti naftos krizė verčia sparčiau ieškoti alternatyvių energijos šaltinių. Vienas iš tokių šaltinių yra sparti bioetanolio gamybos bei vartojimo plėtra. Todėl numatoma, kad jau šiais ūkiniais metais grūdų panaudojimas biodegalų gamybai žymiai išaugs. Itin sparčiai bioetanolio pramonė plėtojama JAV, o pastaruoju metu ir kai kuriose ES šalyse. Viena bioetanolio gamykla jau veikia ir Lietuvoje. Šiuo metu ji dirba visu pajėgumu ir bioetanolio gamybai naudoja daugiausia vietinius kvietrugius ir rugius. Netolimoje ateityje tokių gamyklų Lietuvoje daugės, o kartu didės ir grūdų suvartojimas. Tai turės teigiamos įtakos vidaus rinkai.

Tarp visų grūdų rūšių kviečiai yra svarbiausi visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje). Pagal Tarptautinės grūdų tarybos duomenis, šiemet pasaulio kviečių derlius gali būti 599 mln. t (pernykštis buvo 553 mln. t). Metinis kviečių grūdų suvartojimas išaugs

nuo 589 iki 602 mln. t. Kviečių atsargos šių ūkinių metų pabaigoje bus mažesnės negu pernai metų pabaigoje, tačiau didės paklausa, o tai teigiamai paveiks grūdų kainas.

Mažesnis negu pernai kviečių derlius prognozuojamas ir JAV. Šiais metais numatoma prikulti tik 54 mln. t kviečių (pernykštis derlius buvo 10 mln. t didesnis). Taip atsitiko dėl ilgalaikių sausrų šioje vienoje iš stambiausių kviečių augintojų pasaulyje.

Išsiplėtusioje ES bendras laukiamas kviečių derlius yra apie 126 mln. t. Tai 20 mln. t daugiau negu praėjusiais metais. Prisiminus, kad pernai beveik visoje ES grūdų derlius nukentėjo nuo ekstremalių sausrų, toks padidėjimas nėra labai reikšmingas.

Vokietijoje kviečių plotai šiais metais 8,4 proc. didesni, vidutinis kviečių derlius - 7,5 t/ha. Bendras kviečių derlius šioje šalyje siekia 23,9 mln. t (pernai - 19,3 mln. t).

Prancūzijoje kviečių plotai šiemet 7,7 proc. didesni negu pernai. Iš jų šiemet prikulta 36,3 mln. t grūdų. Ši šalis didelę dalį kviečių eksportuoja į Šiaurės Afriką ir stipriai konkuruoja su kitoms ES narėmis.

Lenkijoje šiais metais grūdų derlius taip pat didesnis negu pernai, todėl planuojama, kad pigesni lenkiški grūdai daugiausia įtakos turės Vokietijos rinkai.

Didesnė konkurencija grūdų rinkose šiemet pastebima ir Juodosios jūros regione. Vien Ukrainoje grūdų derlius padidėjo, palyginti su pernai, beveik 3 kartus, t.y. iki 15 mln. t šiemet. Daugiausia kviečių iš šio regiono paprastai eksportuojama į šalis, esančias Viduržemio jūros regione.

Rusijoje vien kviečių išauginta apie 42 mln. t arba 9 mln. t daugiau negu pernai.

Didesni derliai turės įtakos grūdų supirkimo kainoms visoje Europoje, tarp jų ir Lietuvoje. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad kviečių kokybė daugelyje šalių šiemet yra blogesnė negu pernai. Rusija jau dabar planuoja importuoti apie 1 mln. tonų aukštesnės kokybės kviečių. Kiek blogesnė kviečių kokybė ir kai kuriose ES šalyse. Taigi geros kokybės kviečiai turės paklausą ir didesnę kainą negu siūloma dabar. Žinoma, nereikia tikėtis, kad kainos pasieks pernykščio grūdų derliaus lygį, kai už kviečių toną buvo mokama 500 ir daugiau litų. Tačiau kviečiai, kurių baltymingumas yra 14 proc. bei daugiau ir kurių kiti kriterijai atitinka geros kokybės rodiklius, kainuos daugiau kaip 400 Lt/t.

Todėl dabar svarbiausia rūpintis, kad laikomų kviečių kokybė neblogėtų dėl netinkamų sandėliavimo sąlygų. Kita vertus, kol yra grūdų perteklius ir kyla geros kokybės kviečių kainos, prastesnių grūdų kainų kilimas gali šiek tiek vėluoti.

Grūdų kainoms pasaulyje ir Lietuvoje didelę įtaką turi dolerio kursas, o jis šiuo metu yra silpnas. Jeigu dolerio kursas pakiltų, tuomet susidarytų palankesnės sąlygos ne tik kviečių, bet ir rapsų eksportui.

Atskirai verta pakalbėti apie rugius ir kvietrugius. Šie grūdai į intervenciją nesuperkami ir paklausos užsienio rinkose neturi. Todėl jų auginimą turėtų reglamentuoti iš anksto sudarytos sutartys tarp supirkėjų ir augintojų. AB „Stumbras” tokias sutartis sudarinėja kvietrugiams ir rugiams, skirtiems bioetanolio gamybai. Apie tai ateityje vertėtų pagalvoti ir kitiems potencialiems šių grūdų vartotojams.