Apskaitos duomenų tinklas

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų veiklos rezultatų tyrimas 2003 m. buvo vykdomas 1 238 ūkininkų ūkiuose ir 37 žemės ūkio bendrovėse. Respondentiniai ūkiai apima visas šalies savivaldybes, skirtingas gamtines zonas ir atspindi įvairias ūkininkavimo sąlygas. Jų skaičius atskirose savivaldybėse svyruoja nuo 15 iki 45. Daugiausiai respondentinių ūkių yra Šiaulių ir Kauno, o mažiausiai – Alytaus ir Telšių apskrityse.

Per pastaruosius penkerius metus į ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) duomenis teikiančių ūkių ūkininkavimo tipų skaičius beveik nesikeičia. Respondentinių ūkininkų ūkių tipų skaičius svyruoja tarp 6 ir 8 (žr. lentelę), o ŽŪB - tarp 3 ir 4 (javų, rapsų, augalininkystės, mišrus augalininkystės ir žolėdžių gyvulių).

Šalyje daugiausiai augalininkystės ir mišraus tipo ūkių, kuriuose vyrauja žolėdžiai gyvuliai (1998-2001 m.), arba mišrūs augalininkystės ir žolėdžių gyvulių ūkiai (2002 m.). Iki 2002 m. į tyrimą mažai patekdavo pienininkystės bei sodininkystės ir daržininkystės ūkių, tačiau 2002 m. pirmiesiems atstovavo net 12,5 proc., o antriesiems - beveik 2 proc. ŪADT ūkių.

Pagal susitarimą su Europos Komisija į šalies ŪADT turėtų būti įtraukti ūkiai, kurių ekonominis dydis yra ne mažesnis kaip 2 europiniai dydžio vienetai (EDV - tai skirtumas tarp per metus pagamintos produkcijos vertės ir kintamųjų kaštų, reikalingų šiai produkcijai pagaminti. 1 EDV – 1 200 eurų). Tačiau, norint geriau įvertinti ekonominę situaciją, buvo kaupiami ir mažesnių ūkių duomenys. Jų lyginamasis svoris respondentinių ūkių struktūroje nebuvo didelis ir nebedidėja (1998 m. – 7 proc., 1999 m. – 9 proc., 2000 m. - 6 proc., 2001 – 2002 - mažiau negu 5 proc.). Ūkiai, įsikūrę nepalankiose ūkininkauti vietovėse sudaro truputį daugiau negu trečdalį ŪADT ūkių. Jaunų (iki 40 m.) ūkininkų dalis sudaro 36 proc., o vyresnių negu 50 metų - apie 32 proc.

Žemės ūkio surašymo duomenys (2003 m.) rodo, jog ateityje respondentinių ūkininkų ūkių struktūra turės šiek tiek keistis ir apimti daugiau mišrios gamybos ir 2-4 EDV ūkių.

Į ŪADT duomenų bazę 2002 m. įtraukti beveik dešimtadalio žemės ūkio bendrovių duomenys. Juos pateikusios bendrovės atstovavo trims pagrindinėms ūkininkavimo tipų grupėms, kiekvienoje iš jų buvo nuo 54 iki 132 bendrovių.

Duomenų pokyčiai

Per 1998-2002 m. laikotarpį keitėsi ne tik respondentinių ūkių skaičius, bet ir patys ūkiai. Vidutiniškai vienam ūkininko ūkiui tenkantys ž.ū. naudmenų (ŽŪN) ir ariamosios žemės plotai padidėjo pusantro karto, galvijų skaičius – ketvirtadaliu, avių – 4 kartus, kiaulių ir vištų skaičius sumažėjo daugiau negu trečdaliu. Dauguma respondentinių ŽŪB rodiklių per šį laikotarpį mažėjo: ŽŪN plotas, tenkantis vienai ŽŪB, – 5 proc., galvijų skaičius – 29 proc., kiaulių – 62 proc.

Turto vertė

Žemės ūkio turto vertė, tenkanti vienam ūkininko ūkiui, padidėjo 8 proc. Didžiausią lyginamąjį turto vertės svorį 1998 m. turėjo gamybiniai pastatai (27 proc.) ir traktoriai (16 proc.), 2002 m. – žemė (21 proc.) ir traktoriai (13 proc.). Nuosavo žemės ūkio turto vertė, tenkanti ūkininko ūkio 1 ha ŽŪN, 1998-2002 m. sumažėjo daugiau negu 1 tūkst. Lt. Taip atsitiko dėl to, kad didėjo ŽŪN plotas, bet mažėjo gamybinių pastatų, traktorių, kombainų ir kai kurių gyvulių vertė. 2002 m. ūkininkų ūkių turto vertė, tenkanti 1 ha ŽŪN, vidutiniškai sudarė 2 548 Lt. Šis rodiklis buvo didžiausias daržininkystės ir sodininkystės ūkiuose, mažiausias - javų ūkiuose. Daugiausia turto 1 ha ŽŪN metų pabaigoje turėjo Klaipėdos, mažiausiai – Šiaulių apskrities respondentiniai ūkiai.

Vidutiniškai vienos respondentinės ŽŪB žemės ūkio turtas per 1998-2000 m. sumažėjo 30 proc. Jo vertė, tenkanti 1 ha ŽŪN, nuo 1998 m. sumažėjo trečdaliu mažiau, lyginant su respondentiniais ūkininkų ūkiais, ir 2002 m. pabaigoje sudarė 2 088 Lt.

Vidutiniškai vienam ūkininko ūkiui tenkantis finansinis turtas per penkerius metus padidėjo 15 proc., o visas ūkio turtas – 12 proc. Tuo tarpu skolos 1998 m., palyginti su 2002 m., buvo mažesnės ketvirtadaliu ir sudarė 8 proc. ūkio turto. Ūkininko skolų suma, tenkanti 1 ha ŽŪN, 1999 m. buvo didžiausia (359 Lt), o nuo 2000 m. mažėjo, nes mažėjo ilgalaikių paskolų. Ilgalaikių paskolų suma, tenkanti 1 ha ŽŪN, nuo 1999 m. sumažėjo 37 proc. Ūkininko ūkio nuosavo kapitalo vertė, tenkanti 1 ha ŽŪN, per 1998-2002 m. laikotarpį sumažėjo 27 proc. ir siekė 2,7 tūkst. Lt.

Per 2002 m. vieno respondentinio ūkininko ūkio turtas vidutiniškai padidėjo 7 proc., finansinis turtas – net 34 proc., skolos – beveik 28 proc., o nuosavas kapitalas metų pabaigoje buvo 9 proc. didesnis negu metų pradžioje.

Jaunesni (iki 40 m.) ūkininkai daugiau linkę skolintis: jų ir ilgalaikės, ir trumpalaikės paskolos didesnės negu vyresnių (per 60 m.). Tačiau jaunųjų ūkininkų finansinio turto metinis prieaugis yra gerokai didesnis (33 proc.) negu vyresniųjų (13 proc.). Dėl šios priežasties jaunųjų ūkininkų nuosavas kapitalas per 2002 m. padidėjo 12 proc., o vyresniųjų – tik 3 proc. Daugiausiai skolų 2002 m., kaip ir 2001 m., turėjo pienininkystės ūkiai, mažiausiai – mišrūs ūkiai, vyraujant augalininkystei. Augant ūkio ekonominiam dydžiui bei plotui, nuosavo kapitalo dalis, tenkanti 1 ha ŽŪN, mažėja.

Vidutiniškai vienos respondentinės ŽŪB finansinis turtas per penkmetį padidėjo 70 proc., skolos sumažėjo 2 proc. Per 2002 m. ŽŪB finansinis turtas padidėjo 17 proc., tačiau beveik dvigubai išaugo ir skolos, todėl nuosavas kapitalas metų pabaigoje buvo 17 proc. mažesnis negu metų pradžioje ir 1 ha ŽŪN jo teko 2,6 tūkst. Lt arba 2 proc. mažiau negu ūkininko ūkyje.

Gamybos pokyčiai

Produkcijos gamybos pokyčiai per 1998-2002 m. ūkininkų ūkiuose buvo nevienodi. Augalininkystės produkcija, tenkanti vienam respondentiniam ūkiui, nuosekliai didėjo ir 2002 m. pasiekė 116,5 tūkst. Lt (palyginti su 1998 m., padidėjo 52 proc.). Gyvulininkystės produkcijos gamyba svyravo. Didžiausias kritimas buvo 1999 m. (kai produkcija, palyginti su 1998 m., sumažėjo 19 proc.), o aukščiausias lygis pasiektas 2001 m. Nevienodai kito ir pajamos iš kitos ž.ū. veiklos (paslaugų, produkcijos perdirbimo, kaimo turizmo), didžiausią lyginamąjį svorį bendrosios produkcijos struktūroje jos sudarė 2000 m.

Ūkininko ūkio bendrosios produkcijos struktūra keitėsi nedaug: augalininkystės - nuo 72 iki 79 proc., gyvulininkystės – 20-26 proc. Visų gyvulininkystės produkcijos rūšių, išskyrus pieną, gamyba 2002 m. mažėjo. Gyvulininkystės produkcijos vertė, palyginti su 2001 m., vidutiniškai sumažėjo 16 proc. ir sudarė 28,7 tūkst. Lt. Pieno produkcija derlingų žemių (daugiau negu 48 balų) bei didesnio ekonominio dydžio (daugiau negu 16 EDV) ūkiuose 2002 m. taip pat buvo mažesnė negu 2001 m. Tas pats pasakytina ir apie Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Telšių apskričių ūkius. Kiaulininkystės produkcija daugiau negu 3 kartus sumažėjo Marijampolės, Alytaus ir Klaipėdos apskričių ūkiuose.

Kitos produkcijos dalis bendrojoje produkcijoje labai nedidelė. Joje didžiausią dalį sudaro paslaugų, nuomos ir miškininkystės pajamos. Per 2002 m. ūkininkų ūkiuose ji sumažėjo 36 proc. ir sudarė 1,5 tūkst. Lt. Kaimo turizmas tik Vilniaus apskrities ūkiuose sudarė reikšmingesnę dalį (21 proc.), o šalyje – tik apie 3 proc.

Bendroji produkcija ūkininkų ūkiuose padidėjo 14 proc. ir sudarė 146,7 tūkst. Lt. Skirtumas tarp bendrosios produkcijos vertės, tenkančios 1 ha ŽŪN, ūkiuose, kurių žemės našumo balas mažesnis negu 32, ir ūkiuose, kurių žemės našumo balas didesnis negu 48, sudaro 27 proc., o skirtumas tarp mažiau palankių ir palankių ūkininkauti vietovių ūkių – 22 proc.

Ir ūkininkų ūkiuose, ir ŽŪB bendrosios produkcijos dalis, tenkanti 1 ha ŽŪN, nuo 1999 m. kasmet po truputį didėja, tačiau dar atsilieka nuo 1998 m. lygio. Aukštesnio našumo žemėse ūkininkaujančių ūkininkų produkcijos struktūroje dominuoja augalininkystės produkcija. Blogesnių žemių ūkiuose užsiimama veikla, mažiau priklausančia nuo žemės kokybės: gyvulininkyste, paukštininkyste, kaimo turizmu. Nepalankiose ūkininkauti vietovėse gyvulininkystės produkcija 2002 m. buvo 1,5 karto didesnė negu palankiose. Mažesnio negu 32 balai žemės našumo ūkiuose pieno ir galvijienos produkcijos vertė daugiau negu 3 kartus viršijo šios produkcijos vertę ūkiuose, kur žemės našumas didesnis kaip 48 balai.

Tęsinys kitame numeryje