Lietuvoje rožės auginamos nuo seno, nors yra gana lepios ir dažnai nukenčia nuo šalčio, streso, ligų ir kenkėjų.

Degligė

Deglige (sukėlėjas – Coniothyrium wernsdorffiae Laub. ir C. fuckelii Sacc.) rožės serga ir lauke, ir šiltnamyje. Ši liga ryškiausia pavasarį, kai atidengiamos rožės, kai jos labiausiai nusilpusios. Ant stiebų ir ūglių būna netaisyklingų, rausvai rudų su violetiniu apvadu, stambokų dėmių. Kartais jos apjuosia visą ūglį arba šakelę, ir tada virš dėmės augalo dalis pagelsta ir nudžiūsta.

Deglige sergančios rožių šakutės skursta. Dėmių viduje formuojasi juodi kauburėliai – piknidžiai, brandinantys sporas. Rožės labiau nukenčia nuo degligės, kai žiemą po dangomis ilgai būna teigiama temperatūra. Ligos sukėlėjas dažniau apninka nusilpusius augalus, mažiau prisitaikiusius prie mūsų klimato. Daugelis šilumomėgių veislių rožių iki žiemos nevisiškai subręsta, vėliau pradeda vegetuoti pavasarį, lėčiau auga, todėl ir degligei būna mažiau atsparios.

Rožės, kurios iki žiemos baigia augti, o jų ūgliai sumedėja, pavasarį intensyviau auga ir nuo degligės nukenčia mažiau. Neretai degligės apnikti augalai suserga ir kekeriniu puviniu, kuris dar labiau pagreitina ūglių nekrozę. Atsparumą ligai galima padidinti agrotechninėmis priemonėmis, skatinančiomis geriau bręsti ūglius ir gerinančiomis augalų fiziologinę būklę. Palankiausia temperatūra degligės sukėlėjų piknidžiams susidaryti yra 16-180C. Sporos geriausiai dygsta, kai temperatūra 18-200C, o santykinė drėgmė 90-100 procentų.

Dažnai pavasarį pavėluojama rožes nudengti. Tada susidaro labai geros sąlygos grybui daugintis, ir rožės deglige suserga taip smarkiai, kad tenka jas nupjauti iki pat žemės. Aukštesnė kaip 250C temperatūra visiškai nuslopina grybo vystymąsi, todėl vasarą jis neaktyvus. Rudeniop degligei būna palankios sąlygos, todėl ir vėl suserga silpnesni bei sužaloti rožių ūgliai.

Lauke paprastai degligę sukelia Coniothyrium vernsdorffiae, o šiltnamiuose dažniau pasitaiko C. fuckelii. Šiltnamiuose deglige rožės apkrečiamos rudenį, kai genima nedezinfekuotais įrankiais. Grybas pernešamas nuo ligotų ant sveikų augalų ir plinta nuo žaizdelių žemyn. Intensyviausiai grybo micelis šiltnamiuose auga vasario–kovo mėnesiais. Tai pavojingiausias laikotarpis, nes tada degligė gali gausiausiai išplisti. Piknosporos plinta ir geriausiai dygsta, kai būna drėgna (santykinė drėgmė - 90-100 proc.). Jei liga pažeidžia šaknies kaklelį, gali nudžiūti visas krūmas. Nuo degligės labiausiai nukenčia laipiojančiosios, poliantinės, floribundinės rožės, kiek mažiau arbatinės-hibridinės, o atspariausios – parko rožės.

Apsauga. Pavasarį nudengtus rožių krūmus iš karto reikia genėti ir kuo greičiau nupurkšti 3 proc. bordo mišiniu. Rožes būtina tinkamai tręšti ir prižiūrėti, per vegetaciją išgenėti ir sudeginti ligotus stiebus. Po genėjimo žaizdas reikia užtepti sodo tepalu. Jei krūmas smarkiai išgenimas, po genėjimo nupurškiama fungicidais.

Vasarą rožės paprastai purškiamos fungicidais nuo kitų ligų, kurie kartu slopina ir degligę. Rudenį, prieš uždengiant rožių kerus, purškiama 3 proc. bordo mišiniu. Šiltnamiuose ligoti stiebai rūpestingai išgenimi, nupjaunami 3-4 cm žemiau dėmės. Didesnės žaizdos užtepamos sodo tepalu. Be reikalo nereikia drėkinti augalų antžeminės dalies, ypač ligai palankiais laikotarpiais. Apdengtos rožės turi žiemoti sausai ir vėsiai.

Tikroji miltligė

Birželio viduryje – liepos pradžioje ant jaunų rožių lapų ir ūglių atsiranda baltų apnašų. Tai tikroji miltligė. Rožės su storesniais odiškais lapais atsparesnės šiai ligai. Vasaros pradžioje prasidėjusi miltligė vargina rožes iki vegetacijos pabaigos. Susidariusios apnašos sumažina lapo asimiliacijos plotą, augalas nusilpsta, pasidaro negražus. Kadangi ligos sukėlėjo grybiena peržiemoja žievės plyšiuose ir miegančiųjų pumpurų zonoje, tai, nenaudojant apsaugos priemonių, miltligė kasmet vis labiau skurdina augalus, kol šie žūva.

Miltligės profilaktikai rožes reikia rūpestingai prižiūrėti, nepertręšti azoto trąšomis, laiku palaistyti. Vos pasirodo pirmieji ligos požymiai, reikia nukarpyti sergančius ūglius, o visą krūmą nupurkšti fungicidinį poveikį turinčiomis medžiagomis: kas 3-5 dieną – šviežiu karvės pienu; mėšlo srutų užpilu (1:6) atskiestu vandeniu (į 10 l vandens 200 g užpilo); skalbiamosios sodos (40 g į 10 l) tirpalu.

Didesniame įvairių veislių rožyne veiksmingesni fungicidai: topazas ir efektorius. Purškimų dažnumas pasirenkamas pagal ligos intensyvumą ir orą (kas 10-20 dienų). Efektyviau apsaugos priemones kaitalioti. Rudenį prieš uždengiant rožės nupurškiamos 3 proc. bordo mišiniu.

Rūdys

Pavasario pabaigoje ant rožių stiebų apatinės dalies ir šaknies kaklelio atsiranda geltonų sporų sankaupų. Tai rodo, kad rožes apniko rūdys. Vėliau ir ant lapų apatinės pusės formuojasi pūslelės, pilnos geltonų sporų. Vasarą ant lapų pasirodo dar viena sporų stadija: ir viršutinėje lapų pusėje matomos dėmės, o lapo apačioje ties jomis – pūslelės su ryškiomis, oranžinėmis, dulkančiomis sporomis. Ši stadija laikosi iki rudens. Tada pūslelės patamsėja, nes jose susidaro žiemojančios sporos. Liga labiau plinta vėsią ir drėgną vasarą.

Kadangi pirmieji rūdžių požymiai pasirodo gana anksti, reikia jau nuo pavasario rožes kaskart apžiūrėti ir iškarpyti sergančias šakutes, o jei stipriau serga, iškasti ir sudeginti visą augalą. Vasarą reikėtų skinti ir rinkti ligotus lapus, o krūmus nupurkšti efektoriumi ar bordo mišiniu (1 proc.). Rudenį po pirmųjų šalnų purškiama 3 proc. bordo mišiniu. Pavasarį nudengtos rožės vėl nupurškiamos 3 proc. bordo mišiniu.

Raudonjuodis dėmėtumas

Raudonjuodis dėmėtumas – dar viena rožių liga, kenkianti vasarą. Pirmieji jos požymiai gali pasirodyti liepos mėnesį: ant lapų ir jaunų ūglių atsiranda 0,5-1,5 cm skersmens juodų dėmių su tamsiai raudonu apvadu. Dėmių viduje – tamsios karputės su konidijomis, kurių sporomis užsikrečia kiti augalai. Liga greitai plinta, pažeisti lapai pagelsta ir nukrinta. Negydomos rožės per trumpą laiką gali likti visai be lapų. Tada pradeda augti nauji ūgliai, kurie iki žiemos nespėja sumedėti. Tokios rožės blogai peržiemoja, mažai žydi, būna negražios. Liga labiausiai plinta lietingu ir vėsiu oru.

Apsauga. Rinkti ir naikinti dėmėtus lapus. Vegetacijos metu ir prieš uždengiant žiemai, nupurkšti tais pačiais fungicidais, kaip nuo rūdžių, ir dar previkuru.