Visose Europos šalyse daugėja ekologinių ūkių, nes didėja sveiko maisto paklausa. Be to, dabar skiriamas didesnis dėmesys gamtos apsaugai. Ekologiškai ūkininkaujant, ne tik nenaudojamos mineralinės trąšos, herbicidai, bet ir siekiama, kad į dirvą būtų terpiamos sveikos sėklos. Pastaruoju metu

1 ha pasėjama daugiau kaip 3,5 mln. beicais apdorotų sėklų.

Dabartiniai beicai turi keletą veikliųjų medžiagų, kurios grūdus apsaugo nuo fuzariozės ir dryžligių sukėlėjų, pašaknio ligų bei dulkančiųjų kūlių, tačiau šios cheminės medžiagos neigiamai veikia pasėto grūdo aplinkos florą. Sėklos paviršiuje ir viduje esančių ligų pradų vystymosi sparta priklauso nuo aplinkos temperatūros, drėgmės ir maisto medžiagų gausos. Tyrimais nustatyta, kad grūdų paviršiuje ir luobelėje yra daug grybinių ligų sukėlėjų, kurių žalingą poveikį galima sustabdyti, sumažinus grūdų drėgnį bent iki 14 proc. arba drėgnų grūdų sampile temperatūrą iki 2oC. Tačiau, pasėjus grūdus į drėgną ir šiltą dirvą, ligų pradų bei grybų veikla suintensyvėja. Jie vartoja grūdo maisto medžiagas, išskiria mikotoksinus, kurie neigiamai veikia augalo vystymąsi bei aplinką. Siekiant išvengti ligų, visus grūdus prieš sėją būtina beicuoti. Sausi beicai blogai išsilaiko sėklos paviršiuje. Drėgnais beicais apipurškiama geriau, tačiau efektyviausia grūdų paviršių padengti cheminių medžiagų mišinio plėvele. Visais atvejais naudojamos cheminės medžiagos, kurios uždraustos ekologinės žemdirbystės ūkiuose.

Prie ekologinių beicų yra priskiriamas karštas vanduo. Prieš sėją sėklos keliais tarpsniais mirkomos skirtingos temperatūros vandenyje. Veikiamos vandens, jos gali pradėti brinkti, todėl po mirkymo grūdus būtina nusausinti. Beicuoti karštu vandeniu brangu, nes reikia daug šilumos energijos, be to, teršiamas vanduo.

Ieškant kitų ekologinių beicų, buvo bandoma panaudoti elektros lauko skleidžiamas mikrobangas grūdų vandens molekulių judėjimui suaktyvinti. Toks judėjimas virstų ligų pradus naikinančia šiluma. Tačiau šis būdas dėl techninių kliūčių nepaplito.

Prieš dvidešimt metų pastebėta, kad, grūdus paveikus mažos energijos elektronais, žūsta dalis ligų pradų. 1986 m. Drezdeno Manfred von Ardenne vardo institute buvo įkurta grūdų elektroninio beicavimo tyrimų mokslinė laboratorija. 1992 m. pradėjo veikti pirmoji vienos

tonos per valandą našumo beicavimo mašina. 1995 m. buvo pagaminta 10 t/val. našumo įrenginys. Nuo 2000 m. šis grūdų beicavimo būdas vadinamas e-ventus (elektronų vėjas). 2001 m. Vokietijos žemės ūkio technikos parodoje „Agritechnika“ elektroninis grūdų beicavimo būdas buvo įvertintas sidabro medaliu. Vokietijos firma „Schmidt – Seeger AG“ gamina savaeigę 30 t/val. našumo, 12 m ilgio, 4 m aukščio elektroninę grūdų beicavimo mašiną.

Elektronų generatorių veikimas yra analogiškas televizoriaus kineskopo veikimo principui. Kineskope elektronai juda vakuume. Grūdų beicavimo mašinoje elektronų judėjimas sudaromas taip pat vakuume, tačiau jie nukreipiami į aplinką, kurioje juda grūdai.

E-ventus beicavimo mašinoje yra du mažos energijos elektronų generatoriai, kurie pastatyti vienas priešais kitą, kaip du televizoriaus kineskopai. Labai švarias sėklas vibratorius plona srovele beria į tarpą tarp dviejų elektronų laukų. Elektronai per sekundę iš visų pusių paveikia 200 tūkst. grūdų paviršių. Jie sunaikina ligų pradus ne tik jų paviršiuje, bet ir luobelėje. Elektronų skvarbos gylis į grūdą priklauso nuo jų energijos, kurią galima reguliuoti. Elektronams skverbiantis į grūdą, jie praranda energiją. Elektronai gemalo nepaveikia, nes jis yra labiau apsaugotas. Elektronų energijos nepakanka, kad prasiskverbtų pro kelis apsauginius organinės medžiagos sluoksnius.

Reguliuojant elektronams suteikiamos energijos kiekį, galima beicuoti skirtingų augalų sėklas ir apsaugoti gemalus nuo žalingo jų poveikio.

Elektroninio grūdų beicavimo privalumai:

• naudojami mažos energijos elektronai; toks beicavimo būdas yra ekologiškas
• paveikiami visi grūdų paviršiuje ir luobelėje esantys ligų pradai, virusai ir t.t.
• gemalas nepaveikiamas, nes elektronams suteikiama energija keičiama plačiose ribose
• nėra išliekamojo neigiamo poveikio; po sėjos likusius grūdus galima naudoti pašarams gaminti
• paveikti elektronais grūdai gali būti laikomi ilgą laiką
• darbuotojams, ruošiantiems sėklą, nėra neigiamo poveikio
• nepastebėta neigiamo poveikio dirvos florai

Nuo 1996 iki 2002 m. Vokietijoje buvo tiriama cheminio ir elektroninio žieminių kviečių beicavimo įtaka derliui. Tyrimais nustatyta, kad elektronų vėju paveiktų grūdų daigumas buvo nežymiai didesnis. Derlius priklausė nuo augalų vegetacijos sąlygų ir nelabai skyrėsi. 2001 m. buvo didesnis cheminiu beicu paveiktos sėklos derlius, 2002 m. – elektronais.

Sugriežtinus Europos Sąjungos reikalavimus ekologinei žemdirbystei, nebebus galima sėti cheminėmis medžiagomis beicuotų grūdų. Elektroninis grūdų poveikis prieš sėją – tai ne tik grūdų, dirvos bei aplinkos apsauga, bet ir švarūs sandėliai, mažesnės išlaidos bei racionalus likusių nuo sėjos grūdų panaudojimas. Mobilios grūdų prieš sėją beicavimo mašinos turėtų sudominti ir mūsų stambiuosius ūkius. Vienos mašinos pakaktų keliems ūkiams.