Pirmojoje pasaulyje ekologinės sėklininkystės konferencijoje, vykusioje Romoje liepos 5-7 dienomis, susitiko ekologinės žemdirbystės judėjimo ir sėklininkystės specialistai: 270 dalyvių iš 57 šalių. Konferenciją organizavo Tarptautinė ekologinės žemdirbystės judėjimo federacija (IFOAM), Tarptautinė sėklininkystės federacija (ISF) bei Maisto ir žemės ūkio organizacija prie Jungtinių Tautų (FAO). Pagrindines konferencijoje nagrinėtas problemas „Mano ūkio“ skaitytojams komentuoja vienas iš konferencijos dalyvių – UAB „Dotnuvos projektai“ generalinis direktorius dr. Rimantas DAPKUS.

Kokie svarbiausi klausimai buvo nagrinėti?

Pirmiausia, ar iš viso reikia ekologinės sėklininkystės? Ar reikia sėti ekologines sėklas? Iš esmės nėra genetiškai įrodyta, kad chemizuotu būdu auginta sėkla perduotų tas chemines medžiagas augalui kitais metais. Aišku, aplinka veikia augalą, ir todėl visuotinai priimta, kad, prieš naudojant sėklą ekologinėje žemdirbystėje, vieną kartą reikia ją padauginti ekologinėje sistemoje. Kita vertus, kadangi ekologiškai padaugintų sėklų pasaulyje trūksta, kol kas leidžiama ekologinėje žemdirbystėje sėti ir neekologišką sėklą.

Kyla ir kita problema – pati veislės selekcija turės būti vykdoma ekologiniuose ūkiuose. Tai kelia daug diskusijų ir abejonių, mat iki šiol to praktiškai nebuvo daryta. Tiesa, šiek tiek ekologinė sėklininkystė plėtojama Olandijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Bet sukurti naujoms, grynai ekologinėms, veislėms prireiktų labai daug metų, todėl realesnis yra būdas atrinkti jau egzistuojančias veisles – tiesiog daryti jų tyrimus ekologiniame fone. Lygiagrečiai reikia plėtoti ir augalų apsaugos priemonių paieškas. Viena iš apsaugos nuo ligų priemonių - ieškoti tinkamų beicų ir alternatyvių beicavimo būdų. Pavyzdžiui, Šveicarijoje, kur 3 proc. visų javų pasėlių auginama ekologiškai, sėkla beicuojama šiltu vandeniu, liesu pienu, įvairių augalų ekstraktais.

Koks sėklininkystės verslo žmonių požiūris į ekologiškos sėklos gamybą?

Situaciją vertinant sėklininkystės verslo požiūriu, šiandien verstis ekologine sėklininkyste ekonomiškai nenaudinga. Tam reikia investicijų, o gamybos apimtys nėra didelės, tad net stambios firmos delsia investuoti į ekologinę sėklininkystę. Daugelyje šalių ekologiškos sėklos apimtys yra 1-2 proc. bendro sėklų kiekio, kai kur šiek tiek daugiau – pavyzdžiui, Austrijoje – 5-6 procentai (beje, šioje šalyje ekologiniai ūkiai sudaro 12 proc. visų ūkių). Pasaulyje ekologinės sėklos poreikis šiuo metu yra apie 1 proc. visos sėklų rinkos. Nors ekologinių ūkių kasmet daugėja, bet sėklininkystės firmos, prieš keletą metų į ekologinės sėklininkystės verslą žiūrėjusios pakankamai entuziastingai, dabar į šią sritį žiūri gana rezervuotai. Auginant ekologišką sėklą, jos kaina maždaug padvigubėja (pirmiausia dėl didesnių auginimo sąnaudų) ir tokia sėkla neberanda pirkėjo.

Ekologinė ir genetiškai modifikuotų augalų sėklininkystė – ar tai suderinama?

Pasaulyje yra 18 šalių, kuriose leidžiama naudoti genetiškai modifikuotus augalus. Europoje kol kas - nė vienos. 90 proc. visų genetiškai modifikuotų augalų pasėlių yra Kanadoje, JAV, Brazilijoje, Argentinoje ir Meksikoje. Iš viso tokių pasėlių yra 68 milijonai hektarų, daugiausiai - sojų, kukurūzų, rapsų. Europoje leidžiamas tam tikras (0,3-0,7 proc.) genetiškai modifikuotų augalų kiekis normaliame pasėlyje (tokių augalų augintojui net neįtariant gali atsirasti dėl susikryžminimo). Ekologinės žemdirbystės šalininkai griežtai pasisako prieš GMO naudojimą. Konferencijoje buvo platinama peticija „Saugokime savo sėklas“ (plačiau apie tai galima rasti interneto svetainėje www.saveourseeds.org)

Kaip ketinama paspartinti ekologinės sėklininkystės plėtrą?

Tradicinės sėklininkystės įstatymų bazė yra suderinta ir standartizuota tarptautiniu mastu. Ekologinės sėklininkystės - kol kas ne. Kiekviena šalis turi savo kokybinius reikalavimus ekologinei sėklai, nėra aiškios sertifikavimo sistemos. 2010 m. apie 10 proc. pasėlių turi būti ekologiniai, analogiškai – ir apie 10 proc. sėklininkystės turėtų būti ekologinės, tad būtina kuo greičiau suderinti ją reglamentuojančius įstatymus. Konferencijoje kalbėta, kad, mažinant popierizmą, reikėtų pereiti prie vadinamosios vieno lapo pažymos; tai reiškia, kad visa informacija apie sėklą turėtų tilpti viename lape.

Ekologiškai gali būti auginamos visos augalų rūšys. Šiuo metu labiausiai yra pažengusi ekologinė daržovių sėklininkystė. Kai kuriose šalyse (Danijoje, Vokietijoje) vykdoma ir ekologinė žolių sėklininkystė – tai būtinas pagrindas ekologinei pienininkystei plėtoti.

Kokia ekologinės sėklininkystės perspektyva Lietuvoje?

Kol ekologiškos sėklos gamybos apimtys nedidelės, tokių sėklų fabrikų, kaip „Dotnuvos projektai“, įrengimai jai ruošti yra per našūs, tad į ekologiškos sėklos ruošimą dar žiūrime atsargiai. Tokia mintis neatmetama, bet reikia luktelėti. Lietuvoje ir tradicinė sėklininkystė dar per mažai išplėtota – tik apie 12-13 proc. sėklos yra sertifikuojama (tiesa, šis skaičius kasmet auga).

Ar dėl narystės Europos Sąjungoje pakito sėklininkystės verslo aplinka?

Lietuvai įstojus į ES, padaugėjo naujų sėklininkystės firmų, suinteresuotų mūsų rinka. Kaip ir buvo manyta, pirmiausia sujudo pietinės Europos šalys: Italija, Ispanija, Kroatija, Slovėnija. Gauname pasiūlymų net iš Indijos. Labai svarbu, kad Lietuvos valstybinis veislių tyrimo centras ir toliau įstatymiškai privalėtų bent metus tirti naujai Lietuvos rinkai pasiūlytas veisles ir mūsų augintojai, pradėję auginti naują veislę, būtų apsaugoti nuo galimų nemalonių netikėtumų.

Kita problema - Vakarų selekcininkai pradėjo spausti, kad mes keltume kainas: jie pradėjo didinti selekcinius mokesčius, per kuriuos sėkla neišvengiamai brangsta. Didėjant konkurencijai, kai kurių veislių jau nebenorima leisti dauginti Lietuvoje.

Latvijos rinkoje gana paklausios lietuviškos veislės. Bet jei jų nėra Europos augalų veislių kataloge, importuoti į kitą šalį jau nebegalima. Kelių tokių veislių nebus spėta įtraukti į katalogą, ir vienerius metus – būtent ateinančiais 2005 m. – jos gali „iškristi iš žaidimo“.

Nuo kitų metų keičiasi žolių subsidijavimo sistema. Iki šiol mokėta už užaugintos sėklos kiekį, o bus mokama už plotą. Žolių pasėliai prilyginami javų pasėliams. Dėl tokių permainų subsidijos už kai kurias žoles - motiejukus, šunažoles, tikruosius eraičinus - sumažės.

Yra ir kuo pasidžiaugti: pirmą kartą šiais metais atsivežėme ir pardavėme Prancūzijoje padaugintos lietuviškos liucernų veislės Birutė sėklos. Tai istorinis įvykis Lietuvos sėklininkystėje. Ankštinės žolės dabar dauginamos Vengrijoje ir Prancūzijoje, kitų metų sėjai turėtų būti paruošti nemaži jų kiekiai.