Žemės ūkio augalų derlius priklauso nuo agroklimato sąlygų, vegetacijos periodo orų, dirvožemio savybių ir agrotechnikos lygio. Ne mažiau svarbią vietą tarp derliaus dydį lemiančių faktorių užima pasirinktos augalų veislės. Tačiau net laikantis visų agrotechnikos reikalavimų ir auginant produktyvias veisles, badaujantys augalai nesubrandins didelio ir kokybiško grūdų derliaus.

Normaliomis klimato sąlygomis augalų derlių dažniausiai riboja dirvožemyje esančių ir su trąšomis gaunamų maisto medžiagų kiekis. Daugiausiai įtakos turi azotas, fosforas ir kalis. Azoto dirvožemyje būna gana daug, tačiau augalai gali paimti tik nedidelę jo dalį. Augalų pasisavinamo fosforo ir kalio dirvožemyje yra nedaug.

Tyrimais nustatyta, kad viena tona žieminių kviečių grūdų su atitinkamu kiekiu šiaudų iš hektaro paima 22,8±0,85 kg azoto, 11,8±0,16 kg fosforo (P2O5) ir 14,1±0,65 kg kalio (K2O).

Kada tinkamiausias laikas žiemkenčius tręšti fosforo ir kalio trąšomis? Aktyviausiai fosforą įsisavina jauni augalai. Kadangi fosforas skatina šaknų augimą bei jų šakojimąsi, tuo sudarydamas palankias sąlygas augalui įsisavinti kitus maisto elementus, todėl labai svarbu augalus fosforu aprūpinti jau pačiais pirmaisiais augimo tarpsniais. Kalis skatina produktyvųjį krūmijimąsi. Augalui nejaučiant šio maisto elemento stygiaus, varpose suformuojama daugiau grūdų, pagerėja sėklos kokybė, augalai būna atsparesni sausrai, žemai temperatūrai bei infekcinėms ligoms. Nepakankamas aprūpinimas kaliu mažina azoto trąšų efektyvumą. Kad fosforas ir kalis yra gyvybiškai svarbūs ankstyvuoju augimo laikotarpiu, įrodo tas faktas, jog jaunų augalų augančiuose lapuose bei šaknyse šių elementų yra didžiausia koncentracija.

Grūdui dygstant, naudojamos sėkloje esančios maisto medžiagos. Tolesniam augalo augimui bei vystymuisi, t.y. lapų, šaknų augimui bei šoninių ūglių formavimuisi jau reikia dirvožemyje esančio arba su trąšomis prieš sėją ar sėjos metu atiduoto fosforo ir kalio. Priešingu atveju, žiemkenčiai sunkiai peržiemos, pasėlis bus retokas, varpos produktyvumas nedidelis, o galutinis rezultatas – negausus derlius. Taigi fosforo ir kalio stoka žiemkenčių augimo ir vystymosi pradžioje rudenį taip stipriai veikia augalus, kad padarytos žalos vėliau jau nebegalima ištaisyti ir labai gausiai tręšiant. Pavasarį vegetacijos pradžioje atiduotos fosforo ir kalio trąšos jau neužpildys technologijos grandyje padarytos spragos, didžiąja jų dalimi pasinaudos vėlesni sėjomainos augalai.

Mažai azoto turinčiuose dirvožemiuose ar žiemkenčius auginant po prastesnių priešsėlių iš rudens naudinga išberti nedidelį kiekį (15-25 kg/ha) azoto. Tokį kiekį augalai iki rudens vegetacijos pabaigos suspės pasisavinti, gerai išsikrūmys ir pasiruoš žiemoti.

Planuojamam 7,0 t/ha žieminių kviečių derliui išauginti 2002-2003 m. trąšų norma pagal dirvožemyje esantį maisto medžiagų kiekį buvo apskaičiuota kompiuterio programa „Tręšimas. Versija 2000“. Kadangi trąšų mišiniams ruošti buvo naudojamas paprastas superfosfatas, 3 ir 4 variantuose buvo išberta 1 000 kg/ha mišinio fizinio svorio. Su juo iš rudens kviečiai gavo 6 kg/ha azoto. Penktasis variantas buvo tręštas kompleksinėmis granuliuotomis trąšomis „Derlius plius 4“ NPK 8-20-30 +S, norma – 463 kg/ha. NPK trąšos įterptos sėjos metu lokalaus tręšimo sėjamąja.

Pavasarį, prieš atsinaujinant kviečių vegetacijai, 0-40 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto buvo mažai. Žieminiams kviečiams azoto norma buvo išberta per 3 kartus po 46,2 kg/ha (2, 3 ir 4 variantuose), 5 variante – per 3 kartus po 36,0 kg/ha. Trąšos buvo beriamos vegetacijos pradžioje (DC 21-25), bamblėjimo pradžioje (DC 30-32) ir kviečiams baigiant bamblėti (DC 41-43). Pasėlis purkštas herbicidais ir retardantais. Kad lapai kuo ilgiau išliktų žali, sveiki ir intensyviai vykdytų fotosintezę, pasėlis buvo purškiamas fungicidais.

Po neįprastai karštos ir sausringos 2002 m. vasaros (temperatūra liepos ir rugpjūčio mėnesiais kilo net iki 32-34°C, o kritulių teiškrito atitinkamai tik 48 ir 40 proc. daugiametės vidutinės normos) buvo beveik neįmanoma suarti laukų ir paruošti jų sėjai. Netradiciniai orai suvėlino sėją – žieminiai kviečiai Ada ir Tauras LŽI Bandymų skyriuje buvo pasėti rugsėjo 25 dieną. Javų sėkla ilgai išgulėjo dirvoje nesudygusi.

Kritulių kiekis spalio mėnesį beveik 3 kartus viršijo mėnesio normą. Tai teigiamai veikė drėgmės atsargas dirvoje, tačiau šalti spalio orai bei spalio pabaigoje pasibaigusi augalų rudens vegetacija neleido kviečiams pasinaudoti kritulių gausa. Kviečiai iki užšąlant nespėjo išsikrūmyti, pasėlis buvo iki 2,0-2,2 karto retesnis negu turėtų būti tokio našumo dirvožemiuose. Ypač jautriai į minėtas sąlygas reagavo veislės Tauras žieminiai kviečiai, kurių pasėlyje buvo vidutiniškai 117 augalų viename kvadratiniame metre. Ada kviečių – 141 augalas viename kvadratiniame metre. Retesnis Tauro pasėlis daugiau krūmijosi – krūmijimosi koeficientas 10-16 proc. didesnis negu kviečių veislės Ada.

Išryškėjo tręšimo įtaka žieminių kviečių krūmijimuisi. Netręšti kviečiai krūmijosi mažiausiai. Patręšus vien azoto trąšomis, krūmijimosi koeficientas padidėjo 4,8-8,5 proc., tuo tarpu tręšiant subalansuotai – net iki 17 proc. Analogiškai tręšimas veikė ir produktyvių stiebų skaičių. Esminį produktyvių stiebų skaičiaus priedą kviečiai Ada išaugino tręšiami pagal dirvožemyje esantį maisto medžiagų kiekį apskaičiuotomis NPK bei NPK+Zn trąšų normomis, o Tauras – NPK+Zn.

Pakankamai gausų netręštų žieminių kviečių derlių lėmė tai, jog dirvožemyje esantis fosforo ir kalio kiekis buvo artimas vidutiniam, o pasėlis laiku apsaugotas nuo ligų ir kenkėjų.

Ekstremalios dirvos ruošimo bei sėjos laikotarpio sąlygos lėmė tai, kad pagal programą apskaičiuotomis trąšų normomis tręšti Ada veislės kviečiai išaugino vidutiniškai 8,7 proc., Tauras – 24,5 proc. mažesnį derlių negu planuotas.

Nesubalansuotas tręšimas, t.y. pavasarį išbertos vien tik azoto trąšos, grūdų derlių padidino 12 ir 25 proc., tačiau derliaus priedas buvo neesminis - 1,01 t/ha ir 0,45 t/ha atitinkamai Ada ir Tauras veislių.

Patikimai derlius didėjo tręšiant subalansuotai, trąšų normą apskaičiavus pagal dirvožemyje esančių maisto medžiagų kiekį, PK trąšas atiduodant iš rudens. Nuo NPK ir NPK+Zn Ada kviečių derlius padidėjo 57-61 proc., o derliaus priedas buvo atitinkamai 2,30 ir 2,44 t/ha. Analogiškai tręšiant, Tauro veislės kviečių grūdų derlius padidėjo 40-46 proc., o derliaus priedas buvo atitinkamai 1,28 ir 1,72 t/ha.

Vien nuo PK trąšų gautas derliaus priedas taip pat statistiškai patikimas: Ada – 1,29 ir 1,43 t/ha, Tauras – 0,83 ir 1,27 t/ha grūdų.

Kadangi bandymų dirvožemyje cinko buvo mažai (0,90 mg/kg dirvožemio), todėl nuo cinku praturtinto trąšų mišinio abiejų veislių žieminių kviečių grūdų derlius tendencingai didėjo: Ada kviečių gautas 0,14 t/ha arba 2,2 proc., Tauro – 0,44 t/ha arba 8,7 proc. derliaus priedas.

Žieminius kviečius rudenį patręšus kompleksinėmis granuliuotomis trąšomis „Derlius plius 4“ NPK 8-20-30 +S, su kuriomis jie gavo 37 kg/ha azoto, o pavasarį 108 kg/ha azoto paskirsčius į tris dalis, kviečiai Ada subrandino 2,54 t/ha, o Tauras – 1,21 t/ha daugiau grūdų, lyginant su netręštais kviečiais. Nuo su trąšomis iš rudens atiduotų N37 P93 K139, Ada veislės kviečiai davė 30,4 proc., o Tauras – 18,0 proc. didesnį derlių. Taip tręštuose Ada kviečiuose derliaus priedas nuo PK buvo esminis, o veislės Tauras – artimas esminiam.

Skirtingų veislių pasėlyje skyrėsi trąšų efektyvumas: tręšiant pagal programą, už kilogramą rudenį išberto mišinio NPK veikliųjų medžiagų, Ada veislės kviečių grūdų gauta 55,4 proc. daugiau negu kviečių Tauras. Tręšiant NPK+Zn, trąšų apsimokėjimo skirtumas kiek mažesnis – 12,3 procento. Su granuliuotomis kompleksinėmis trąšomis atiduotas kilogramas NPK veikliųjų medžiagų davė 2,57 kg Tauro veislės kviečių grūdų, tuo tarpu Ada veislės – du kartus daugiau. Tokį didelį trąšų efektyvumo skirtumą nulėmė dėl nepalankių sąlygų nevienodu tankumu sudygęs veislės Tauras pasėlis.

Pavasarį išbertos azoto trąšos 1,4-2,3 karto buvo efektyvesnės Ada kviečių pasėlyje. Azoto trąšų efektyvumas priklausė nuo tręšimo fosforu ir kaliu. Be PK augintiems kviečiams atiduotas 1 kg azoto trąšų davė 7,3 kg Ada kviečių grūdų, tuo tarpu Tauras – tik 3,2 kg grūdų. Fosforo ir kalio trąšos labai padidino azoto trąšų efektyvumą. Tręšiant subalansuotai, Ada kviečių pasėlyje azoto trąšų efektyvumas padidėjo iki 2,4 karto, o kviečių Tauras pasėlyje – 2,9 ir 3,9 karto, lyginant su tręšimu vien azoto trąšomis.

Rudenį žieminiams kviečiams tręšti tinka ir trąšų mišiniai, ir granuliuotos kompleksinės trąšos. Be abejo, galima tręšti ir vienanarėmis trąšomis, tačiau kiekvieną jų berti reikės atskiru važiavimu, o tai padidins auginimo išlaidas.