Didėjant ekologiškų produktų paklausai pasaulyje, vaistažolių auginimo verslu susidomi vis daugiau ūkininkų. Tuo labiau, kad ES netradicinių žemės ūkio šakų plėtra skatinama ir remiama. Sužinoti apie vaistažolių auginimo, vaistinės žaliavos ruošimo ir laikymo savitumus, pamatyti ir retų, ir tradicinių augalų galima Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo vaistinių, prieskoninių ir medingųjų augalų bei apynių kolekcijose-ekspozicijose.

Išsamūs vaistinių augalų introdukcijos ir aklimatizacijos bei vaistinės žaliavos kiekybės ir kokybės bei jos ruošimo tyrinėjimai pradėti prof. Kazio Grybausko iniciatyva 1924 m. įkurtame Vaistinių augalų skyriuje. Prieš 80 metų pradėta kurti unikali, gausiausia ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse vaistinių augalų kolekcija, kurioje vaistiniai augalai suskirstyti farmakognostiniu principu pagal biologiškai aktyvius junginius: alkaloidus, glikozidus, polifenolius, eterinius aliejus, polisacharidus, vitaminus ir kitas biologiškai veiklias medžiagas. Pastarosios grupės vaistinės žaliavos biocheminės, farmakologinės savybės dar mažai ištyrinėtos - šie augalai dažnai vartojami įvairių šalių liaudies medicinoje. Dabar vaistinių augalų kolekcijoje-ekspozicijoje auginamos 295 augalų rūšys, priklausančios 222 gentims iš 81 šeimos.

Gausi (110 rūšių) ir įdomi prieskoninių ir medingųjų augalų kolekcija-ekspozicija sudaryta dr. Sofijos Dagytės 1979-1981 m. pagal A.Englerio augalų klasifikacijos sistemą. Čia auginama krūminė sidabražolė – vadinamoji „Kurilų arbata“, kininis citrinvytis, kurio penkių skonių vaisiai (uogos) subręsta rugsėjo mėnesį, graikinis riešutmedis, kurio vaistinė žaliava - lapai - džiovinami prieš saulę ir daugybė kitų augalų.

Apynių kolekcijoje sukaupta 30 veislių, iš kurių penkios sukurtos Lietuvoje, vienas hibridas ir 25 apynių kolekciniai pavyzdžiai iš natūralių augimviečių.

Karo metais Kauno botanikos sodas buvo išgelbėtas nuo sunaikinimo, nes prof. K.Grybauskui pavyko įtikinti karinės vadovybės atstovus, kad vaistiniai augalai galės kompensuoti vaistų stygių jų armijai.

Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo Mokslo skyriaus mokslo darbuotoja dr. Ona Ragažinskienė pabrėžė, kad šios kolekcijos-ekspozicijos yra mokslinio darbo sudedamoji dalis ir tyrimo objektas – tai tarsi muziejus po atviru dangumi – didžiulis visos valstybės turtas. Kolekcijos – tai Lietuvos nacionalinio genofondo dalis ir švietėjiška mokomoji bazė studentams, doktorantams, vaistažolininkystės specialistams ir visuomenei.

Pastaruoju metu, atsižvelgiant į šiuolaikinius farmacijos, maisto, parfumerijos pramonės poreikius ir tyrimų paklausą, išskiriamos augalų grupės: augalai imunostimuliatoriai, antioksidantinių savybių turintys augalai ir vitaminingieji augalai. Tarp efektyvių imunostimuliatorių pirmauja trys ežiuolės (Echinacea Moench) genties rūšys, kilusios iš Amerikos prerijų, ir krūminė perilė (Perilla frutescens L. Britton), kilusi iš Azijos.

Vaistinių augalų biologinių, farmakognostinių savybių tyrinėjimai, auginimo technologijų kūrimas yra svarbūs ir tampa vis reikšmingesni, nes, remiantis šių tyrimų duomenimis, galima parengti mokslines rekomendacijas vaistinių augalų augintojams ir pagrįsti vaistažolininkystės koncepciją.

Vaistinės žaliavos kokybę lemia joje susikaupusių biologiškai aktyvių junginių kiekis. Jos kiekybė ir kokybė turi būti įvertinama pagal naujausius, tarptautinius standartus ir ES norminių dokumentų (European Pharmacopoeia 2004) reikalavimus atitinkančią metodiką. VDU Kauno botanikos sode šiai laboratorijos įrangai atnaujinti reikėtų labai daug lėšų, todėl bendri darbai vykdomi Kauno technologijos universiteto Maisto produktų technologijos katedroje, vadovaujamoje prof. dr. Rimanto Venskutonio. Be to, VDU Chemijos katedroje, vadovaujamoje prof. habil. dr. Audriaus Maruškos, pradėta vaistinių augalų fitocheminė analizė. Vykdomi bendri projektai su Lietuvos ir užsienio mokslo institucijomis.

„Kai kurie svetimžemiai augalai sunkiai introdukuojami Lietuvoje dėl klimato bei dirvožemio specifikos, – sakė dr. O. Ragažinskienė. – Todėl reikia ilgų tyrinėjimo metų, kad galėtume augintojams rekomenduoti vieną ar kitą augalą.“ Pavyzdžiui, vaistinis šalavijas tiriamas net nuo 1924 m., atrinktas vienas šalčiui atsparus ir tinkamas auginti Lietuvoje kolekcinis pavyzdys. Pastaraisiais metais rinkoje siūloma labai įvairių vaistinių, prieskoninių augalų sėklų, atvežtų iš įvairių geografinių regionų, todėl pagausėjo atvejų, kai žmonės nusiperka norimų vaistinių augalų sėklų, pradeda auginti, ir per pirmą šaltą žiemą augalai iššąla.

Specialistai pastebi tam tikrus „madingų“ augalų pliūptelėjimus: prieš kelerius metus daugelis domėjosi – rausvažiede ežiuole, po to – tikrąja levanda, šiais metais – kininiu citrinvyčiu. „Tikrai nė vienas augalas nėra panacėja“, – žmonių patiklumu stebėjosi mokslininkė. Ir įspėjo, kad ypač pavojinga nepasitarus su gydytoju vartoti nuodingųjų augalų žaliavą ir iš jų pagamintus preparatus: juk tik dozė lemia, ar tai nuodas, ar tai vertingas vaistas...

O. Ragažinskienė pripažino, kad Lietuvoje trūksta vaistažolininkystės specialistų. Gal todėl tik apie 30 proc. visos reikalingos vaistinės augalinės žaliavos farmacijos ir maisto pramonei išaugina Lietuvos augintojai, o kita žaliava importuojama. Šiuo metu ypač jaučiamas susidomėjimas vaistinių augalų auginimu. Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategija 2000-2006 m. ir Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto 2003 m. rugsėjo 3 d. sprendimas Nr. 28(4) „Dėl netradicinių žemės ūkio šakų plėtros“ įteisina Valstybės politikos nuostatas remti vaistinių ir prieskoninių augalų tyrimus, jų auginimo technologijų kūrimą, specialistų rengimą, gaminamų produktų reklamą, perdirbimą ir prekybą. Ateityje vaistinių ir prieskoninių augalų produkcija, išauginta ir paruošta pagal „Gero ūkininkavimo praktikos“ rekomendacijas, turės atitikti „Geros gamybos praktikos“ reikalavimus. „Gero ūkininkavimo praktikos“ rekomendacijos yra bendro pobūdžio ir turi būti pritaikytos kiekvienos šalies klimatui, ekologinėms bei socialinėms sąlygoms.

O. Ragažinskienė pabrėžė, kad nacionalinę vaistažolininkystės mokslinę koncepciją sukurti ir ją įstatymiškai pagrįsti galima tik kompleksiškai dalyvaujant visoms su šia sritimi susijusioms Lietuvos institucijoms.

Netradicinių žemės ūkio augalų auginimas bus remiamas pagal Bendrąjį programavimo dokumentą (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės ,,Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos ,,Žemės ūkio ir jam artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas“ sritį „Netradicinių žemės ūkio produktų gamyba“.