Kardeliai – daugiamečiai žoliniai gumbasvogūniai vilkdalginių šeimos augalai. Pasaulyje sukurta keliolika tūkstančių kardelių veislių. Kardeliai patenka į penkių populiariausių pasaulyje skinti tinkamų augalų sąrašą. Žiedų spalvų paletė – nuo sniego baltumo iki tamsiai rudos spalvos.

Kardelių (Gladiolus L.) tėvynė – Pietų Europa, Pietų ir Vidurio Afrika, Mažoji ir Vidurio Azija, kur žinomos 255 jų rūšys. Lietuvoje natūraliai auga dviejų rūšių kardeliai: paprastasis kardelis (G. imbricatus L.) ir pelkinis kardelis (G. palustris Gaudin), kiti auginami kaip dekoratyviniai augalai. Bene pirmasis Lietuvoje apie kardelius, vadindamas juos kardylais, 1930 metais rašė J.Strazdas.

Laikui bėgant, iš savaime paplitusių bei kultivuojamų rūšių selekcijos būdu buvo išvestos naujos kardelių veislės. Jie vertinami dėl žiedų spalvų įvairovės, palyginti nesudėtingo auginimo, spartaus dauginimosi. Patogumo dėlei kardeliai skirstomi pagal žydėjimo laiką, augalo aukštį, žiedyno formą, žiedo dydį (skersmenį), žiedo spalvą, pritaikymo želdynuose būdus, atsparumą ligoms ir kenkėjams.

Kardeliai dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai (gumbasvogūniais ir gumbapumpuriais). Sėklomis kardelius daugina selekcininkai. Galima dauginti ir meristeminiu būdu. Kardelių gumbasvogūniai būna nuo 1 iki 5 cm skersmens. Tai priklauso nuo rūšies ir veislių savybių.

Jauno dar nežydėjusio augalo gumbasvogūnis būna su vienu viršutiniu pumpuru, o žydinčių kardelių gumbasvogūniai dažniausiai turi du pumpurus. Iš viršaus gumbasvogūnį dengia 2–3 sausi, dažniausiai balzgani, rusvai gelsvi lukštai. Gumbasvogūnio dydis, spalva ir forma priklauso nuo jo amžiaus, veislės ir auginimo sąlygų. Jauno gumbasvogūnio skersmuo beveik lygus jo aukščiui, dugnelis visai mažas, o senesnio gumbasvogūnio skersmuo gerokai viršija aukštį. Gumbapumpurių skaičius ir jų dydis labiausiai priklauso nuo veislės, o mažiau nuo gumbasvogūnių amžiaus, sodinimo gylio ir auginimo sąlygų. Norint išauginti kuo daugiau gumbapumpurių, gumbasvogūnius rekomenduojama sodinti giliau Dauginimas gumbasvogūniais ir gumbapumpuriais yra pagrindinis kardelių dauginimo būdas.

Kardelių stiebai statūs, nešakoti, 0,3–2,0 m aukščio. Kardelių lapai 10–100 mm pločio, linijiškai kardiški, iš abiejų pusių apgaubiantys stiebus. Lapas unifacialinis, t.y. abi lapo pusės vienodos savo anatomine struktūra. Kardelio stiebo dalis nuo paskutinio stiebinio lapo iki žiedyno vadinama žiedynkočiu, o aukščiau esanti dalis – žiedynu. Kardelių žiedynai – varpos, jas sudaro 14–20, o kartais net iki 30 žiedų. Žiedynų tipai gali būti: vienaeilis, dvieilis, priešpriešinis, dvipusis ir zigzagas (priklauso, kokia tvarka žiedai yra išsidėstę). Žiedynas 20–80 cm ilgio, jo dydis priklauso nuo veislės ir gumbasvogūnio dydžio. Žiedynas pradeda formuotis po trečiojo tikrojo lapo susidarymo.

Kardelio žiedas nuo 3,5 iki 20 cm skersmens, netaisyklingas, bekotis, piltuviškas iš šešių vainiklapių, kurie apačioje suaugę po tris ir sudaro du trikampius: vidinį ir išorinį. Vaisius – atvirkščiai kiaušiniška daugiasėklė dėžutė. Joje būna nuo 150 iki 200 sėklų, kurių dydis 1,5–2 mm, o svoris 6–6,5 mg. Sėklos kiaušiniškos, iš šonų suplotos, su sparneliais, raukšlėtos, rudos. Po sėjos sudygsta per 2–3 savaites.

Vienos ligos prasideda dar kardelių vegetacijos metu, plinta lėtai ir sandėliuose nepasireiškia, kitos sandėliavimo metu vystosi labai greitai ir lengvai pažeidžia sveikus gumbasvogūnius ar gumbapumpurius. Nepalankiomis sąlygomis augalų atsparumas ligoms sumažėja. Kardelių ligoms plisti lemiamą vaidmenį turi aplinkos veiksniai: temperatūra, drėgmė, mechaniniai pažeidimai, vėdinimas ir kt. Reikia paminėti, kad išorinių veiksnių poveikis siejasi su genetiniu augalo atsparumu. Parenkant žemę, reikia žiūrėti, kad kardeliai joje nebūtų augę 7–8 metus, nes ligų sukėlėjai – grybai ir bakterijos – dirvoje išlieka kelerius metus.

Gumbasvogūniai sodinami į labai derlingą, puveningą žemę (kardeliai nemėgsta pavėsio). Prieš sodinimą gumbasvogūnius ir gumbapumpurius reikia beicuoti fungicidais. Stambūs gumbasvogūniai sodinami 10–12 cm gylyje, mažesni 6–10 cm. Atstumas tarp jų – 15–20 cm. Negiliai pasodinti greičiau sudygsta ir užaugina daugiau gumbapumpurių, bet sunkiau augalus prižiūrėti. Dirva per visą kardelių augimo laiką turi būti puri, nuravėta ir pakankamai drėgna. Kardeliams per vegetaciją trąšų reikia 2–3 kartus daugiau negu svogūninėms gėlėms, todėl juos būtina tręšti papildomai. Praėjus 4–6 savaitėms nuo sodinimo, pirmą kartą tręšiama kristalino ir amonio salietros mišiniu (iš viso 5 kg/100 m²). Po to dar du kartus (paskutinį – ne vėliau kaip rugpjūčio 15 dieną) trąšų mišiniu, kur N:K santykis 1:2. Didesniuose plotuose trąšos paprastai barstomos, tačiau mažesniuose geriau laistyti jų tirpalais. Beriant trąšas, reikėtų stengtis neužberti ant augalų, taip pat daug nepripilti arti augalo, kad jis nenudegtų.

Gumbasvogūniai tinka sodinti penkerius metus, vėliau pradeda senti. Iš pasenusių gumbasvogūnių išauginti kardeliai pražysta vėliau, jų žiedai mažesni, mažiau užaugina gumbapumpurių. Tokie augalai labiau nukenčia nuo ligų ir kenkėjų, dažniau neišsilaiko per žiemą. Kad neprarastumėte vertingų kardelių veislių, patartina kasmet iš gumbapumpurių išsiauginti gumbasvogūnių.

Rudenį prieš šalnas gumbasvogūniai kasami, nuplovus pamirkomi stipriame kalio permanganato tirpale. Po to džiovinami, kol tarp senojo ir naujo gumbasvogūnių susidaro kamštinis sluoksnis ir jie lengvai atsiskiria vienas nuo kito. Per žiemą geriausia laikyti dėžutėse vėsiose, gerai vėdinamose patalpose (4-8oC).

Pasaulyje priimta kardelių veisles žymėti tam tikrais skaičiais. Kardelių veislių indeksas – triženklis skaičius, kuris reiškia maksimalų žiedų dydį (skersmenį), spalvą ir atspalvį. Žiedo skersmuo (cm) nustatomas, matuojant antrąjį žiedą, nužydėjus pirmajam žiedyno apačioje. Žiedo dydį apibūdina pirmasis indekso skaitmuo: 100 – miniatiūriniai, skersmuo mažesnis negu 6,5 cm; 200 – smulkiažiedžiai žiedai (žiedo skersmuo 6,5–9 cm); 300 – vidutinio dydžio žiedai (nuo 9,1 iki 11,5 cm); 400 – stambiažiedžiai (skersmuo 11,6–14 cm); 500 – gigantiški žiedai (labai stambūs), jų skersmuo didesnis negu 14,1 cm. Žiedų spalvą nusako antrasis ir trečiasis triženklio skaičiaus skaitmenys. Poriniai skaičiai rodo, jog visi žiedo vainiklapiai yra vienodos spalvos ir atspalvio, o neporiniai skaičiai – vainiklapiai nevienaspalviai, su dėme. Veislės žymėjimas 401 reiškia, kad ji yra stambiažiedė, t.y. apatiniai žiedai 11,6–14 cm skersmens, žiedas baltos spalvos su aiškiai matoma kitokios spalvos dėme centre (pvz., raudonos, violetinės, geltonos ir kt.). Indeksų sistema labai paranki. Skaitmenų kalbą supranta visi, tai padeda iš katalogų susipažinti su pagrindiniais veislės požymiais, nė neskaitant teksto. Indeksas maksimaliai sutrumpina veislės aprašą.

Žydėjimo laikas šifruotai nurodomas didžiosiomis angliškų atitikmenų raidėmis. Pagal žydėjimo laiką kardeliai suskirstyti į septynias grupes. Pirmajai, labai ankstyvų kardelių grupei priskiriami augalai pražysta greičiau negu per 70 dienų (šifras angliškai – very early, sutrumpintai – VE). Antroji grupė – ankstyvieji kardeliai, kurie pražysta 70–74 dienų po pasodinimo (šifras – E (early)). Trečiajai, ankstyvojo vidurvasario kardelių grupei priskiriami augalai pražysta po 75–79 dienų (šifras – EM (early midseason)). Ketvirtoji grupė – vidurvasario kardeliai, kurie pražysta po 80-84 dienų (šifras – M (midseason)). Penktajai, vėlyvojo vidurvasario kardelių grupei priskiriami augalai pražysta po 85–90 dienų (šifras – LM (late midseason)). Šeštajai, vėlyvųjų kardelių grupei priskiriami augalai pražysta po 91–99 dienų (šifras – L (late)). Septintajai, labai vėlyvų kardelių grupei priskiriami augalai pražysta po 100 dienų ir vėliau po gumbasvogūnių pasodinimo (šifras – VL (very late)).

Šiuo metu sėkmingiausiai kardelių selekcija vykdoma Slovakijoje, Čekijoje, Olandijoje, Rusijoje, Izraelyje ir Baltijos šalyse. Pasaulinis kardelių registracijos centras yra Šiaurės Amerikos kardelių augintojų taryba (North American Gladioli Council, NAGC). Mūsų respublikoje kardelių selekcijos pradininkai yra S. Eicher-Lorka, P.Balčikonis ir A.Kuzavinis. Kardelių selekcija Lietuvoje sutelkta mėgėjų rankose. Sukurta per 1 000 naujų veislių ir hibridų. Dabar Lietuvoje kardelių selekcija domisi per 30 selekcininkų. Didžiulių laimėjimų pasiekė P. Balčikonis, P. ir L.Ciplijauskai, A.Karla, A.Lukoševičius, J.A.Liutkevičius, L.Skibiniauskas, N.Michelkevičienė, R.Narvidienė, K.Nedzveckas, V.Šemelis ir P.Šlajus. Darbuojasi ir kiti: L.Aksamitauskas, A.Jachimovičienė, A.Timinskienė, A.Vedeikienė, B.Žostautienė, E.Raudienė, L.Pernavienė, J.R.Kazelkienė, M.Radzevičius, V.Švilpienė, A.Žobakas, A.Zviaginceva.