Pabaiga, pradžia Nr. 7

Stambūs, 50 ir daugiau melžiamų karvių laikantys ūkiai turės geresnes sąlygas modernizuoti bei plėtoti pienininkystės ūkį. Tokių ūkių piniginės pajamos kartu su parama padidėtų nuo 21 iki 52 tūkst. Lt kasmet.

Pagerės ir penkias karves laikančių ūkių finansinė padėtis. Jie grynųjų piniginių pajamų gautų nuo 5,6 iki 9,9 tūkst. Lt. Nedideli, mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse įsikūrę 5 karvių ūkiai grynųjų piniginių pajamų gautų 45 proc. daugiau negu tokie pat derlingų žemių ūkiai. Skaičiuojant 1 ha ž.ū. naudmenų, tokie ūkiai pajamų gautų vienodai – po 0,78 tūkst. Lt, nes mažiau nepalankiose ūkininkauti vietovėse dėl mažesnio pašarinių augalų derlingumo tam pačiam karvių skaičiui išlaikyti reikia didesnio ploto.

Ūkiams su 10-50 melžiamų karvių grynosios piniginės pajamos kartu su tiesioginėmis išmokomis ir kompensacine parama vidutiniškai padidėtų iki 1,5, mažiau nepalankiose ūkininkauti vietovėse - 1,8-2,5 kartų, 5 karvių ūkiuose - 3 ir 4,8 karto. Šių ūkių grynosios piniginės pajamos gerokai padidėtų dėl paramos pusiau natūriniams ūkiams, todėl ir penkias karves laikantys ūkiai pagal grynąsias pinigines pajamas gali prilygti 10 karvių ūkiams.

Pienininkystės ūkiai, esantys mažiau nepalankiose ūkininkauti vietovėse, su tiesioginėmis išmokomis ir kompensacine parama (195 Lt/ha) gautų daugiau grynųjų piniginių pajamų 1 ha ŽŪN negu tie pienininkystės ūkiai, kurie yra vidutinio našumo (39 balų) žemėse. Nederlingų žemių ūkių bendroje pajamų struktūroje ūkinės veiklos pajamų dalis sudarytų 21-45 proc. ir būtų mažesnė negu parama.

Tiesioginės išmokos ir kompensacinė parama didina visose vietovėse įsikūrusių pienininkystės ūkių darbuotojų pajamas. Vertinant pienininkystės ūkio darbuotojo ( dirbančio visą darbo dieną) vidutines metines pajamas, matyti, kad mažiau nepalankiose ūkininkauti vietovėse esančio ūkio darbuotojas už tą patį darbą gautų didesnes pajamas negu darbuotojas kitose šalies vietovėse. Didelę darbuotojo grynųjų piniginių pajamų dalį sudarytų ne darbo pajamos, o paramos lėšos. Smulkiuose ūkiuose jos sudarytų 79, stambiuose – 45 proc.

Prognozės

Apibendrinant BŽŪP įtaką pienininkystės ūkiams, galima prognozuoti, kad ES tiesioginės išmokos ir kompensacinė (kartu su nacionaline) parama gerokai padidins ne tik stambių bei vidutinių, bet ir pusiau natūrinių pienininkystės ūkių pajamas. Parama pusiau natūriniams ūkiams sumažins pajamų stygių ūkiui pertvarkyti. Bus palankesnės sąlygos nuosekliai stiprinti ūkių materialinę bazę, juos modernizuoti bei plėtoti. Sustiprėję ūkiai galės pasinaudoti struktūrinių fondų kitų paramos krypčių lėšomis, kurioms įsisavinti reikia turėti ir dalį nuosavų lėšų. Atsižvelgiant į reikalavimus, keliamus norintiems gauti paramą pusiau natūriniams ūkiams, prognozuojama, kad pirmaisiais narystės metais į šią paramą galėtų pretenduoti apie 5 tūkst. smulkių pienininkystės ūkių.

Parama ūkininkaujantiems MPŪV, išlygins skirtingas ūkininkavimo sąlygas šalies regionuose, pieno gamintojams bus sudaromos vienodos sąlygos prisitaikyti prie ES reikalavimų ir gaminti prekinę produkciją rinkai. Augant pajamoms, gerės ir kaimo gyventojų socialinė padėtis.

Išaugs reikalavimai pieno kokybei bei saugai, tad ūkiams, įgyvendinantiems aplinkosaugos, veterinarijos ir sanitarijos reikalavimus, bus kompensuojamos prarandamos pajamos.

Blogesnėje padėtyje atsidurs mažesni negu 3 ha ūkiai, kurie pagrindines pajamas gauna tik iš parduodamo pieno. Šiuose ūkiuose vyrauja rankų darbas, o pajamos vos dengia materialinių ir darbo sąnaudų vertę. Gaudami vidutiniškai 243 Lt/ha tiesioginių išmokų, šie ūkiai negalės modernizuoti ir plėsti pieno ūkio, todėl ši parama daugiausia bus panaudota socialinėms reikmėms. 3 ha ūkių, kurie yra mažiau nepalankiose ūkininkauti vietovėse ir neturi kitų pajamų šaltinių, padėtis gali dar pablogėti. Didėjant konkurencijai rinkoje, smulkūs ūkiai turėtų keisti veiklos kryptį ir orientuotis į veiklas, kurioms didelių investicijų nereikia, bet reikia daugiau rankų darbo.

Iki 2006 m. didžiausi struktūriniai pokyčiai turėtų vykti ūkiuose, laikančiuose 1-2 ir 5–10 karvių. Prekinio pieno gamyba smulkiuosiuose ūkiuose mažės, tačiau didės 5–10 ir daugiau karvių laikančių ūkių. Pienininkystės ūkių restruktūrizavimo tempus lems jų pasirengimas dalyvauti įvairiose paramos programose, galimybė dalyvauti kitose kaimo ekonominėse veiklose ir kooperacijos plėtra.