Nuo raudonųjų dobilų kiekio žolyne labai priklauso pašaro kokybė, gyvulininkystės produkcija ir po dobilų sėjamų žemės ūkio augalų derlius.

Nemažą įtaką daugiamečių žolių derliui turi auginamų žolių veislės. Šiuo metu plačiausiai visoje Lietuvoje auginami ankstyvieji raudonieji dobilai Liepsna nėra patys derlingiausi. Minėti dobilai prastai žiemoja (ypač Lietuvos vakarinėje dalyje, kur vegetacijos laikotarpiu kritulių iškrinta 12-76 proc., o per metus 32-107 proc. daugiau negu vidurio Lietuvoje), todėl antramečiame žolyne lieka beveik vien varpinės žolės, ir be azoto trąšų gero derliaus sunku tikėtis.

Dirvožemiui raudonieji dobilai gana reiklūs, gausiausiai dera, kai jo reakcija pH 6-7. Geriausiai auga humusinguose priemoliuose ir priesmėliuose. Vėlyvieji dobilai užauga ir lengvesnėse, mažiau derlingose dirvose. Pakenčia ir rūgštesnes, bet pakalkintas dirvas. Labai svarbu, kad dirvoje būtų pakankamai maisto medžiagų, tada dobilai gerai įsišaknija ir gausiai dera.

Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale penkerius metus tirta, kaip įvairių veislių raudonieji dobilai išsilaiko ir koks jų derlingumas, laikant žoles sėjomainos laukuose ketverius naudojimo metus. Bandymas buvo įrengtas velėniniame jauriniame priemolio dirvožemyje, kurio reakcija mažo rūgštumo. Dirvožemyje buvo daug augalams prieinamo fosforo ir kalio, bet mažai azoto. Sėti ankstyvieji raudonieji dobilai Liepsna, Vyliai, Vyčiai, vėlyvieji - Kamaniai, Kiršinai, Arimaičiai mišinyje po 80 proc. ir pašariniai motiejukai Gintaras II – 20 proc. Iš minėtų dobilų tetraploidinių veislių yra Vyliai ir Kiršinai, visos likusios veislės - diploidinės.

Daugiametės žolės įsėtos į miežius Ūla (160 kg/ha). Antsėlis tręštas N40P12K12. Prieš žolių sėją ir po sėjos dirva privoluota. Žolės įsėtos skersai įsėtų miežių eilučių. Miežiai pjauti kietosios brandos tarpsniu. Žolynai kiekvienų metų pavasarį tręšti P60K60 (300 kg/ha superfosfato ir 150 kg/ha kalio chlorido). Nuo antrųjų naudojimo metų žolynai pradėti tręšti azotu, išberiant N60 (180 kg/ha amonio salietros) pavasarį, tik prasidėjus vegetacijai. Raudonieji dobilai žolynuose vyravo (53-72 proc.) pirmuosius dvejus naudojimo metus.

Tetraploidinių dobilų Vyliai ir Kiršinai derliuje buvo 24-36 proc. daugiau negu dobilų Liepsna. Trečiaisiais ir ketvirtaisiais naudojimo metais dobilų liko mažai (nuo 26 iki 10 proc. trečiaisiais bei nuo 17 iki 7 proc. ketvirtaisiais naudojimo metais). Tetraploidiniai dobilai Vyliai, Kiršinai ir diploidiniai dobilai Arimaičiai išsilaikė ilgiau ir gausiau negu dobilai Liepsna, Vyčiai ir Kamaniai.

Sausųjų medžiagų derlius

Vertinant įvairių veislių dobilų ir pašarinių motiejukų mišinius pagal sausųjų medžiagų derlių, didžiausi (vidutiniškai 7,64-9,45 tonų iš hektaro) sausųjų medžiagų derliai gauti pirmaisiais ir antraisiais naudojimo metais. Dobilams išretėjus, trečiaisiais ir ketvirtaisiais naudojimo metais sausųjų medžiagų derlius sumažėjo 37-50 procentų.

Jau pirmaisiais naudojimo metais visų veislių dobilų mišiniai su motiejukais derliaus davė daugiau negu tradicinis dobilų Liepsna ir motiejukų mišinys. Ankstyvųjų raudonųjų dobilų Vyčiai ir Vyliai mišiniai su motiejukais derliaus davė 7-12 proc., o vėlyvųjų - 9-14 proc. daugiau. Antraisiais naudojimo metais skirtumai tarp veislių buvo dar didesni. Vėlyvųjų dobilų ir motiejukų mišiniai užaugino vidutiniškai 27 proc. didesnį sausųjų medžiagų derlių negu ankstyvųjų dobilų mišiniai.

Visais naudojimo metais didesnį (6,77-7,14 t/ha) sausųjų medžiagų derlių užaugino vėlyvųjų raudonųjų dobilų ir motiejukų mišiniai, iš jų derlingiausias buvo dobilų Kiršinai ir motiejukų mišinys. Ankstyvųjų raudonųjų dobilų Liepsna ir motiejukų mišinio derlius buvo mažiausias (6,25 t/ha).

Sausųjų medžiagų derliaus cheminė sudėtis

Įvairių veislių raudonųjų dobilų mišinių su pašariniais motiejukais cheminė sudėtis yra panaši. Vidutiniame ankstyvųjų raudonųjų dobilų mišinių sausųjų medžiagų derliuje nustatyta 12,3-13,3 proc., vėlyvųjų - 11,6-12,5 proc. žaliųjų proteinų, o daugiausiai (13,3 proc.) jų turėjo ankstyvųjų raudonųjų dobilų Vyliai mišinys. Abiejų tipų dobilų mišinių derliuje nustatytas beveik vienodas kiekis žalios ląstelienos (23,4-24,0 proc.), žalių riebalų (2,62-2,81 proc.) bei žalių pelenų (6,87-7,72 proc.). Organinės medžiagos virškinamumas (OMV) priklausė nuo žolyno botaninės sudėties, dobilų veislės tam įtakos neturėjo. Pirmaisiais žolės naudojimo metais OMV buvo geriausias (67,6-73,3 proc.). Dobilams išretėjus, nuo antrųjų naudojimo metų, OMV buvo šiek tiek blogesnis (63,6-68,8 proc.).

Šienavimo laikas

Ne visai sutampa dobilų ir motiejukų šienavimo branda. Dobilų žydėjimo pradžioje motiejukai būna visiškai išplaukėję, o kartais net žydi, todėl jų pašarinė vertė prastesnės kokybės. Ypač sumažėja žaliųjų proteinų kiekis. Geriausiai motiejukų branda sutampa su dobilų Vyliai, Vyčiai, Liepsna šienavimo branda. Be to, vėlyvųjų dobilų mišiniai beveik visais metais (dėl nepalankių meteorologinių sąlygų) dar nesulaukę žydėjimo pradžios išgulė, apatinė žolyno dalis apipuvo.

Tačiau žemdirbiai retai kada šienauja dobilus žydėjimo pradžioje, dažniausiai laukia visiško sužydėjimo ir palankių orų.

Dobilų veislės pasirinkimą nulems pašarų ruošimo technologijos pasirinkimo galimybės. Dabartinė šieno gamybos technologija yra nepritaikyta ankštinėms žolėms, nes sutrupa ir nubyra lapeliai, kurie yra maistingiausi. Nedidelių ryšulių technologijos leidžia gaminti silosą ar šienainį ir nedideliems ūkiams, užtikrindamos žolinių pašarų baltymingumą.

Verta neužmiršti, kad vėliau nupjovus žolę pašaro pagaminama daugiau, bet jis būna prastesnės kokybės.

Velėniniame jauriniame priemolio dirvožemyje, norint trumpalaikiuose žolynuose ilgiau turėti raudonųjų dobilų, šienavimui verta sėti didesnio biopotencialo dobilų veisles: ankstyvuosius raudonuosius tetraploidinius dobilus Vyliai, vėlyvuosius raudonuosius tetraploidinius dobilus Kiršinai ir diploidinius dobilus Arimaičiai (sėjant 80 proc. dobilų ir 20 proc. pašarinių motiejukų). Žolynus pirmaisiais ir antraisiais naudojimo metais reikėtų šienauti tris kartus dobilų žydėjimo pradžioje, o trečiaisiais naudojimo metais - pašarinių motiejukų plaukėjimo pradžioje.