23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2004/08
Popjūtinio žemės dirbimo technikos naujovės
  • Dr. Algirdas BAKASĖNAS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS INSTITUTAS
  • Mano ūkis

Kas rūpinasi žemės ir aplinkos tausojimu, nebesvarsto skusti ar arti neskustas ražienas.

Tokie ūkininkai daugiau suka galvą, kaip ir kuo be pesticidų sunaikinti daugiau piktžolių ir ligų užkratų, geriau išsaugoti ražieninių dirvų derlingumą, sumažinti dirvožemyje azoto nuostolius ir vandenų taršą. Ražienas stengiamasi tvarkyti kuo skubiau ir kuo tiksliau: pagal dirvožemio savybes, augalų seką ir oro sąlygas.

Pagrindinė popjūtinio žemės dirbimo technologinė problema – daugialypiai tikslai ir ribotos turimos technikos galimybės. Universalių, visais atvejais tinkamų agregatų nėra. Sunkiosios lėkštės susidoroja su šiaudingomis, sunkiai trupančiomis dirvomis, tačiau netinka sekliam daiginamajam purenimui, skutamieji kultivatoriai lygiai atpjauna paviršiaus sluoksnį, pakerta augalų šaknis, bet nenoriai įveikia kietą žemę ir nekaip terpia augalų liekanas. Naujosios seklaus purenimo lėkštės intensyviai trupina ir maišo purenamą sluoksnį, tačiau netinka varputėtai, nelygiai, ilgašiaudei ražieninei dirvai. Traktoriaus sukami rotoriniai (kartais vadinami freziniais) kultivatoriai nepakeičiami ekstremaliomis dirvų sąlygomis, tik, deja, nenašūs, imlūs energijai ir nesaugo dirvožemio struktūros.

Svarbiausia – pasirinkti tinkamą mašiną

Ražieninės technikos pasirinkimą, be minėtųjų problemų, apsunkina pastaraisiais metais pradėtas plėtoti (ypač pietiniuose kraštuose) dirvosauginis žemės dirbimas (angl. conservation tillage). Jo esmė – beverstuvis purenimas ir ražieninė sėja, išlaikant ant dirvos ne mažesnę kaip 30 proc. augalų liekanų dangą, saugančią nuo erozijos. Parankiausia tai pasiekti sėjant tiesiogiai į nepurentą arba tik sėjos vagutėse purenamą dirvą. Kultivuojant daug mulčio dirvos paviršiuje išsaugo plokščiapjūviai skutamieji noragėliai bei kaltiniai tiesiakočiai purentuvai. Tačiau jie kemšasi stambiomis, gausiomis augalų liekanomis. Daugiausia (iki 40-70 proc.) mulčio dangos lieka pravažiavus seklaus purenimo lėkštėmis arba diskinėmis ražieninėmis sėjamosiomis, ypač kai diskų atakos kampas ne didesnis kaip 7-10o.

Naujas seklaus skutimo agregatas

Naują būdą, kaip sekliai skusti dirvą, mažai terpiant augalų liekanų, pasiūlė vokiečių firma „Heko“, pagaminusi padargą su savaime besisukančiais vertikaliais didelio skersmens žiediniais peiliais. Dviem eilėmis surikiuoti peiliai atpjauna ir sutrupina (pakeldami, bet nestumdami, nemaišydami) paviršinį dirvos sluoksnį. Smulkinti šiaudai ir ražiena praslysta virš peilio pro retus stipinus, o išbirusios sėklos įsiterpia į trupinamą paviršių. Vienodą purenamo sluoksnio storį užtikrina atraminiai žiediniai volai, ant kurių gali būti įtaisyti ir popjūtinių augalų sėjos atvamzdžiai. Tokiu būdu vienu važiavimu ražiena nuskutama ir įsėjamas posėlis, paliekant priešerozinę mulčio dangą. Žinoma, taip neišvengiama dygstančių augalų ir senųjų liekanų priešpriešos, o nesuirusi organika nepatręšia dirvos. Be to, augalų liekanomis paviršiuje mulčiuota dirva pavasarį lėčiau šyla ir stabdo mėgstančių šilumą augalų augimą. Gerai, jei derlius dėl to labai nenukenčia.

Barjeras grybinėms ligoms plisti – seklaus arimo padargai

Ne visada toks ražieninės dirvos purenimo ir sėjos būdas gali būti tinkamas, ypač dėl grybinių ligų grėsmės augalams. Pastarasis veiksnys gerokai pavojingesnis drėgno klimato sąlygomis, nepalankiai susiklosčius augalų rotacijai. Tai verčia mašinų kūrėjus neužmiršti ir seklaus ražieninių dirvų arimo ar verstuvinio skutimo, ypač ruošiant jas sėjai. Tokią išeitį siūlo plūgų gamintojos „Lemken“ ir „Kverneland“. Tačiau lyginant jų kuriamus seklaus arimo padargus su įprastais šiuolaikiniais plūgais ar anksčiau Lietuvoje naudotais PLN verstuviniais skutikais, esminių konstrukcijos patobulinimų nepastebima. Tai sumažinti žinomų tipų lengvieji plūgai: Lemken Glimmer –

12 korpusų, daugiau kaip 4 m užgriebio, pasukamasis; Kverneland Ecomat – 6-8 korpusų, iki 3 m užgriebio, verčiamasis. Specialūs pastarojo plūgo korpusai su peiliniais kamparaižiais, kaip pabrėžia gamintojai, gerai apverčia augalų liekanas ant vagos dugno, ariant vos 10-18 cm gyliu ir 10-12 km/val. greičiu, ko nepajėgia serijiniai normalaus arimo korpusai. Jei nėra daugiamečių piktžolių, sėklų guoliavietė lieka švari, o negiliai užverstos augalų liekanos, mėšlas ir žalioji trąša greičiau suyra. Varpučių šakniastiebiai ir kitų augalų šaknys pakertami ir paklojami arimo paviršiuje, kad sunyktų.

Kiek kitaip dirba kompanijos „Lemken“ pasukamieji seklaus (iki 20 cm) arimo plūgai, kurie dar nėra gaminami serijiniu būdu ir vartotojams bus pateikti tik kitais metais ar dar vėliau. Tokio tipo dvipusiai korpusai neverčia taip gerai ir sutrupina tik birią žemę, o augalų liekanas išmaišo visame armens sluoksnyje. Jie gerai purena lengvesnės struktūros dirvą, sudarydami tinkamas sąlygas organikai irti, palieka lygų be išmetimo vagų arimą, yra kur kas paprastesni ir pigesni negu verčiamieji plūgai.

Seklaus arimo plūgų trūkumai

Nežiūrint minėtų technologinių privalumų, didesnio našumo ir mažesnio energijos imlumo negu įprasti plūgai, naujieji seklaus arimo padargai nepašalina vasaros priešsėjinio arimo trūkumų: drėgmės ir lakiųjų azoto junginių nuostolių, atviro erozijai paviršiaus, pernelyg puraus armens ir būtinybės jį voluoti. Be to, varputėtoje dirvoje žiediniai volai, kaip ir lėkštės, vėl įterpia išverstus šakniastiebius. Nevoluotas arimas, taip pat ir seklus, sausmečiu iki sėjos turi susigulėti. Antraip pasėlis akių nedžiugins.

Verstuvinis skutamasis ražieninių dirvų dirbimas parankus, kai prieš sėją reikia švariai įterpti gausius smulkintus šiaudus, kraikinį mėšlą ar posėlio žaliąją dangą. Tačiau užverčiant organiką į vagos dugną, kartu ten užkonservuojamos ir prieš ariant nesudygusios piktžolių sėklos. Be popjūtinio paviršiaus daiginamojo purenimo lėkštėmis ar skutamaisiais kultivatoriais tik su naujaisiais seklaus arimo plūgais neįmanoma išsiversti. Dilema kyla ir rengiantis juos naudoti neariamosios žemdirbystės laukuose: susidaręs struktūringesnis, biologiškai turtingesnis paviršiaus sluoksnis atsidurtų vagų, nors ir negilių, dugne.

Naujoji ražienų technika išplečia popjūtinio žemės dirbimo technologines galimybes, bet nežada sėkmės, jei padargai bus netinkamai pasirinkti ir šabloniškai panaudoti.