Pastaruoju metu didelius nuostolius šiltnamyje auginamiems pomidorams padaro bakterinės ligos, kurios labai lengvai išplinta, kai genimi lapai ir ūgliai bei skinami sunokę pomidorai. Ligos lengvai plinta per peilius, sekatorius, vežimėlius, kuriais vežama produkcija ar išgabenami ligoti augalai.

Infekcija nuo užkrėstų augalų ant sveikų plinta visais įmanomais būdais, ypač per susidariusias žaizdeles, kai mechaniškai pažeidžiamas augalų audinių vientisumas. Egzistuoja net toks terminas – „nešvarių rankų“ ligos. Jų židiniai išsidėstę ne koncentriškai, o turi linijinį vaizdą. Tai susiję su tuo, kad šiltnamio darbininkai dirba eilėse, eidami nuo vieno augalo prie kito ir taip pernešdami užkratą.

Vienos žalingiausių iš tokių „nešvarių rankų“ ligų yra pomidorų bakteriozės - vėžys, stiebo šerdies nekrozė, bakterinė dėmėtligė.

Bakterinis vėžys

Bakterinio vėžio sukėlėjas - Clavibacter michiganensis subsp. michiganensis (Smith) Davis et al. Pagrindinis bakterinio vėžio simptomas – augalo vytimas. Augalas vysta vandens indams užsikimšus bakterijomis. Netolygus, vienpusis lapų, ūglių ar viso augalo vytimas yra pagrindinis ligos požymis. Neretai matyti, kad vysta viena lapų pusė, o kita vis dar išlaiko turgorą.

Pirmieji vytulio požymiai pasireiškia, praėjus 100 dienų po infekcijos patekimo į augalą (gali ir po 5-8 mėnesių). Vytulys paprastai prasideda nuo apatinės augalo dalies. Lapai vysta vidurinėje augalo dalyje, vėliau liga plinta ir į viršų, ir į apačią, kol nuvysta visas augalas.

Ligotų augalų lapai gelsta, susisuka. Ant stiebų, lapkočių, vaiskočių dažnai atsiranda rudų žaizdelių. Esant stipriam pažeidimui, ant lapkočių ir stiebų pasirodo gelsvai rudi dryžiai, įskilimai, žaizdos. Kai drėgmės per daug, iš pažeistų audinių išsiskiria geltonos gleivės. Skersiniame stiebo pjūvyje matomi parudavę vandens indai. Bakterijos pažeidžia taip pat ir vaisius. Kai infekcija patenka ankstyvuoju vaisių augimo tarpsniu, jie deformuojasi, sėklos tamsėja ir praranda daigumą. Esant antrinei infekcijai, ant vaisių atsiranda nedidelių apskritų dėmelių. Jų vidurys šviesus, kiek iškilus, o pačios dėmelės tarsi įrėmintos dvigubu apvadu, todėl šiek tiek primena „paukščio akį“. Tokių vaisių būna ir ant nuvytusių, ir ant dar sveikų neapvytusių augalų. Pažeisti vaisiai nevienodai nusispalvina ir subręsta vėliau, lengvai nubyra nuo augalo.

Infekcijai patekus į augalą daigų tarpsniu, daigai greitai žūva, ir liga masiškai nepasireiškia. Aukšta (25-28°C) aplinkos temperatūra palanki infekcijai plisti. Bakterijos plinta su užkrėstomis sėklomis, per dirvą, su pažeistų augalų liekanomis, gerai išsilaiko ant įrankių ar šiltnamių konstrukcijų. Į augalą sukėlėjai gali patekti per žioteles, šaknis ar mechaniškai padarytas žaizdas.

Pomidorų stiebo šerdies nekrozė

Pomidorų stiebo šerdies nekrozės sukėlėjas - Pseudomonas corrugata Roberts et Scarlett. Liga pastaraisiais metais labai išplito Lietuvos šiltnamiuose.

Pirmieji ligos požymiai pasireiškia jau suaugusiuose augaluose, turinčiuose 2-3 vaisines kekes. Viršūnės pradeda vysti, lapai atrodo tarsi apiplikyti. Pirmomis savaitėmis augalai vysta tik dienos metu, o naktį jų turgoras atsistato. Priklausomai nuo ligos intensyvumo, lapai palaipsniui gelsta, nekrotizuojasi, nors kartais nekrotinės dėmės esti tik lapų galuose. Ant stiebo išryškėja gelsvos, pailgos, pamažu tamsėjančios ir išilgai trūkinėjančios dėmės. Po jomis šerdis paruduoja, joje atsiranda vadinamosios kavernos (tuštumos). Bakterijos pažeidžia augalo vandens indus, kurie patamsėja ir ruduoja.

Kiti būdingi pažeistų augalų požymiai – adventyvinės (pridėtinės) šaknys apatinėje stiebo dalyje, sumedėjęs stiebas, balsvas tinkliškas piešinys ant pažeistų vaisių. Kai orai vėsūs ir drėgni, nekrozės pažeistuose pomidorų stiebuose pradeda vystytis puvinio sukėlėjai (Erwinia carotovora subsp.carotovora), kurie galutinai suardo audinius, paversdami juos šlapia gleivinga mase.

Pomidorų stiebo šerdies nekrozei plisti palanki aukšta santykinė oro drėgmė, dideli temperatūros skirtumai dienos ir nakties metu.

Šiltnamiuose liga lengvai plinta nuo vienų augalų ant kitų, kai šie laistomi, genimi, renkamas derlius. Sukėlėjas plinta su sėklomis, augalų liekanose išgyvena ilgiau kaip penkis mėnesius.

Pomidorų bakterinė dėmėtligė

Bakterinės dėmėtligės sukėlėjas - bakterija Pseudomonas syringae pv. tomato (Okabe) Young et al. Liga labai paplitusi Europos valstybėse. Prognozuojama, kad šis su sėkla plintantis patogenas ateityje gali išplisti ir mūsų šalyje, juo labiau, kad jau yra užregistruoti keli pažeidimo atvejai. Pomidorai serga ir lauke, ir šiltnamiuose, ypač dengtuose plėvele. Liga apima visą antžeminę dalį. Ant lapų atsiranda vandeningų, gelsvai rudų, vėliau tamsėjančių, netaisyklingų, 2 mm skersmens dėmelių su iškilusiu viduriu. Aplink jas susidaro vandeningas žalsvas apvadas. Smarkiau pažeistuose augaluose dėmės susilieja, pažeistas audinys susiraukšlėja. Ant stiebų ir lapkočių dėmės siauros, tamsiai žalios, palaipsniui ruduojančios. Ant vaisių atsiranda smulkių, 0,5-1,5 mm dydžio, juodų, vos iškilusių paviršinių taškinių dėmelių. Jeigu infekcija ankstyva, nubyra žiedai ir nesubrendę vaisiai. Kai bakterijos patenka į visai išsiskleidusius žiedus, žiedai tampa sterilūs, vaisiai neužsimezga. Sukėlėjas labai greitai plinta vėsiu ir drėgnu oru. Pagrindinis infekcijos šaltinis – užsikrėtusios sėklos. Viena infekuota sėkla palankiomis sąlygomis gali sukelti epidemiją visame lauke. Dirvos paviršiuje esančiose neperpuvusiose augalinėse liekanose P. syringae pv. tomato gali laikytis vienerius metus. Į augalą bakterijos įsiskverbia per vabzdžių ar kitokiu būdu padarytas žaizdeles, nulūžusius plaukelius, lapų žioteles. Pirmieji ligos požymiai gali pasireikšti po 5-6 dienų nuo užsikrėtimo. Be pomidorų, bakterijos pažeidžia melionus, baklažanus bei kitus augalus, galinčius būti infekcijos tarpininkais.

Bakterinių ligų išorinių simptomų aprašymas aktualus tik iki augalų nuleidimo, kai jų stiebo ilgis nežymiai viršija atstumą nuo substrato iki vielos. Augalų, kurių nugenėta (be lapų) stiebo dalis yra iki 6-10 m ilgio, vytimo pobūdis praktiškai yra vienodas visoms bakterinio vytulio formoms. Priklausomai nuo mikroklimato sąlygų, tręšimo, laistymo bei kitų agrotechnikos priemonių, tipingi ligos požymiai gali kisti. Be to, augale esanti mišri infekcija dažnai apsunkina ligos diagnozavimą vien pagal matomus išorinius ligos simptomus.

Vienas svarbiausių faktorių, trukdančių apsisaugoti nuo bakterinių pomidorų ligų, yra ilgas latentinis periodas, t.y. laikas nuo užsikrėtimo pradžios iki matomų ligos požymių, kuris gali tęstis nuo 2 iki 6 mėnesių. Pasodintas užkrėstas, bet dar be matomų ligos požymių daigas tampa infekcijos šaltiniu. Nuo šio momento bet kokie augalo audinių pažeidimai gali turėti fatališkų pasekmių. Skinant vaisius, šalinant senus lapus, ūglius, judant vežimėliui tarp apkrėstų augalų, bakterijos patenka ant darbininkų rankų, instrumentų ir darbo įrangos, nuo kurių jos plinta ant sveikų augalų. Nėra žinomų efektyvių pesticidų, todėl sustabdyti bakterines ligas pasėlyje yra sunku.

Profilaktinės ir kitos apsaugos priemonės

• Pirkti tik sertifikuotą sėklą iš patikimų firmų
• Daigus auginti steriliuose substratuose; sodinti tik sveikus daigus
• Nepertręšti augalų azoto trąšomis; padidinti kalio trąšų kiekį
• Vengti per didelės drėgmės
• Laikytis darbo higienos
• Kompleksiškai apdoroti sėklas
• Naudoti dezinfekuotus įrankius ir priemones
• Daigynas turi būti atskirtas nuo užkrėsto šiltnamio, nes bakterijos gali išlikti keletą mėnesių gyvybingos užkrėstoje žemėje ant sirgusių pomidorų liekanų
• Atsargiai pašalinti iš šiltnamio ar lauko užkrėstus augalus ir kelis aplink augančius; sudėti juos į plastikinius maišus ir sunaikinti

{ Purkšti pesticidais nėra efektyvu; kartais jie net gali padėti užkratui plisti