Tęsinys, pradžia Nr. 7

Bulvių auginimas

Bulvių auginimas naujosiose ES šalyse labai skiriasi nuo ES senbuvių. Naujosiose narėse specializuotų ūkių nedaug, todėl daugiausiai bulvių išauginama smulkiuose ūkiuose, didžioji jų dalis sunaudojama savo reikmėms. Palyginti menkas techninis apsirūpinimas, mažai kur naudojamas dirbtinis pasėlių laistymas, dėl to bulvių derlius labai priklauso nuo natūralių oro sąlygų.

Taigi bulvių derlingumas įstojusiose šalyse žymiai mažesnis negu ES senbuvėse. Tačiau ir naujosiose narėse esama ūkių, auginančių bulves pagal pažangias ir modernias technologijas, gaunančių didelius jų derlius. Įstojusiose šalyse vyksta sparti smulkių ūkių restruktūrizacija, dėl to mažėja bulves auginančių ūkių. Pavyzdžiui, Lenkijoje nuo 1990 m. iki 2003 m. bulvių plotai sumažėjo nuo 1,7 mln. iki 765 tūkst. ha. Nepaisant to, Lenkija išlieka didžiausia bulvių gamintoja tarp į ES įstojusiųjų šalių.

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse bei Lenkijoje, bulvių suvartojimas 1 gyventojui viršija 100 kg, kai tuo tarpu kitose šalyse šis rodiklis mažai skiriasi nuo ES senbuvių. Ekspertai mano, kad naujokės nesudarys konkurencijos ES senbuvėms, nes bulvių plotams sumažėjus, mažiau bus užauginama ir perteklinių bulvių.

Ekologinė žemdirbystė

Į ES įstojusiose šalyse 2002 m. ekologiškai buvo ūkininkaujama beveik 523 000 ha plote. Didžiausią visos ž.ū. produkcijos dalį ekologiški augalai sudaro Čekijoje - 5,5 proc., Slovėnijoje - 3,4 proc., Slovakijoje - 2,4 proc., Estijoje - 2 proc., Vengrijoje - 1,8 proc. Lietuvoje ekologinės žemdirbystės plotai mažiausi – tik 8 780 ha.

Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje ekologiškai ūkininkaujančių plotai nesudaro nė 1 proc. nuo visų ž.ū. naudmenų. Taigi ateityje mūsų ūkininkai gali plėsti šį pažangų ūkininkavimo būdą. Tai ypač aktualu smulkesniems ūkiams, kurie neturi didelių šansų verstis tradicine žemdirbyste. Jiems tai iš esmės vienintelis būdas išsilaikyti rinkoje.

Naujųjų ES narių ekonominiai ir augalininkystės gamybos rodikliai liudija, kad jų žemdirbiams reikia dar daug padirbėti, siekiant bent iš dalies priartėti prie ES senbuvių.

ES – didžiausia vidaus rinka

ES gyventojų skaičius po plėtros išaugo 75 mln. ir dabar siekia 454 mln. ES tapo didžiausia vidaus rinka visoje Europoje. Kokią įtaką tai turės gyvulininkystės bei mėsos rinkai?

Kiaulių ūkis

Kiaulių skaičius dabartinėje ES, palyginti su buvusia, padidėjo 152,969 mln. vienetų arba 26 proc., galvijų - 89,621 mln. arba 13 proc. Tačiau mėsos gamyba tokiais pat mastais neišaugo, nes naujai įstojusiose šalyse gyvulių produktyvumas kur kas žemesnis. Kiaulienos gamyba ES padidės 19 proc., (apie ¼ pasaulinės kiaulienos gamybos ). Naujoji ES pagal kiaulienos gamybos apimtis taps antroji pasaulyje po Kinijos.

Gyvulius laikantys ūkiai labiau stambėjo Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje ir Estijoje, tuo tarpu Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje dominuoja smulkūs ūkiai. Lenkijoje net 90 proc. kiaulių laikoma privačiuose ūkininkų ūkiuose, beveik 1 mln. jų penimos mažiau kaip po 10 gyvulių turinčiuose ūkiuose. Lenkijoje vidutinis kiaulių ūkio dydis - 6 gyvuliai (palyginimui - Vokietijoje viename ūkyje vidutiniškai laikomos 262 kiaulės). Lietuvoje iš dalies didesnis kiaulių skaičius išliko vien dėl to, kad išsilaikė tam tikra dalis stambiųjų kiaulių kompleksų. Privačių ūkių, laikančių daugiau kaip 3–4 kiaules, Lietuvoje kol kas labai nedaug.

Kiaulienos kainos

Kai kuriose naujai įstojusiose šalyse iki pastarųjų metų veikė kiaulienos gamybos rėmimo programos, skirtos mėsos realizavimo nuostoliams sumažinti. Šalims įstojus į ES, šios rėmimo programos beveik visur nustojo veikti. Kyla grėsmė, kad smarkiai kris kiaulienos kainos, ypač ES-15 šalių artimiausiose kaimynėse (kainos gali susilyginti su ES-15). Daugumoje naujai įstojusių šalių kiaulienos kainos yra kiek žemesnės negu Vokietijoje, tačiau pasiūlos ir paklausos santykis pamažu ima panašėti į europinį lygį, tad pelningai bus galima parduoti tik aukštos kokybės kiaulieną. Naujosiose ES narėse vis labiau įsitvirtina EUROP taisyklės, pagal kurias klasifikuojama mėsa ir apskaičiuojama kiaulienos kaina.

ES rinkos ekspertai prognozuoja, kad naujosiose ES narėse kiaulienos suvartojimas turėtų gerokai išaugti. Lietuva pagal šį rodiklį tarp kitų šalių yra priešpaskutinėje vietoje. Taigi šie skaičiai paneigia paplitusį teiginį, kad lietuvis, nepavalgęs lašinių, negali užmigti.

Jautienos gamyba

Ji turėtų padidėti apie 8 proc. ES pagal jautienos gamybą tampa antrąja pasaulyje po JAV, trečioji - Brazilija. Dėl privatizacijos procesų ir menko žemės ūkio subsidijavimo gyvulių skaičius Rytų Europos šalyse neįsivaizduojamai sumažėjo. Mėsos gamyba labiau mažėjo tose šalyse, kur buvo stambūs ūkiai ir didelės galvijų bandos, o, tarkim, Lenkijoje ir Slovėnijoje, kur ir anksčiau vyravo smulkūs ūkiai, mažėjimas nebuvo toks staigus. Labai smarkiai galvijų sumažėjo Baltijos šalyse.

Naujai įstojusių šalių jautienos gamyba didelės įtakos ES rinkai neturės. Lietuvoje šio produkto gamyba per pastaruosius metus labai sumažėjo, tačiau kitų naujųjų ES narių rodikliai gana neblogi.

Daugumoje naujųjų ES narių jautienos suvartojama mažiau negu pagaminama, tačiau kai kuriose iš jų (tarp jų ir Lietuvoje) gamybos ir vartojimo balansas yra neigiamas. Lietuvoje jautienos suvartojame 25 proc. daugiau negu pagaminame. Tokia padėtis susiklostė dėl to, kad jautienos supirkimo kainos žemos ir nėra valstybės subsidijų.

Pagal 2002 m. duomenis, Lenkijoje 58 proc. galvijų buvo laikomi ūkiuose su 1–2 gyvuliais. Ir tik 5 proc. galvijų buvo laikomi ūkiuose, kurie turėjo 20 gyvulių bandą. Ateityje daugelis tokių smulkių ūkių dėl išaugusios konkurencijos nebepajėgs išsilaikyti. Jau dabar kai kurios mėsos perdirbimo įmonės pirmenybę teikia ūkiams, galintiems pateikti didesnį galvijų skaičių.

Naujųjų ES narių galvijienos kokybė skiriasi - čia mažesnė liesos mėsos dalis, o gyvulių gyvas svoris labai įvairus, todėl sunku palyginti.

Jautienos kainos

Jautienos sektorius ES-15 šalyse buvo žymiai daugiau subsidijuojamas negu naujosiose ES narėse. Įgyvendinus naująją žemės ūkio politiką ir tiesioginių išmokų sistemą, atsivers papildomos galimybės didinti jautienos gamybą. Šiuo metu jautienos kainų lygis naujosiose ES narėse gerokai žemesnis negu ES-15. Todėl jau dabar akivaizdžiai išaugo šios mėsos eksportas į ES-15 šalis. Štai Lenkijoje dėl išaugusios paklausos ir eksporto visų rūšių jautienos kainos pakilo 30–50 proc. Vidutinė ES-15 jautienos kaina yra 2,60 EUR/kg, Lenkijoje - apie 1,63 EUR/kg, todėl kainoms susilyginti dar gana plati erdvė. Lietuvoje šiuo metu jautienos kainos žemesnės negu Lenkijoje, tad joms priartėti prie ES-15 šalių lygio sąlygos yra palankios. Dabar labai svarbu, kad žemdirbiai neparduotų savo išaugintų galvijų žemomis kainomis, nes jų kilimas artimiausioje ateityje yra tiesiog neišvengiamas.

Pereinamieji laikotarpiai

Mėsos produktų pardavimą ES-15 šalyse kol kas trukdo perdirbimo įmonių sertifikavimas pagal ES reikalavimus. Šiuo metu daugelyje įmonių vyksta modernizavimo darbai ir jų technologiniai procesai pritaikomi ES reikalavimams. Šešios iš dešimties naujai įstojusių šalių yra išsiderėjusios pereinamąjį laikotarpį šiems reikalavimams tam tikrose įmonėse įvykdyti. Net 332 Lenkijos įmonės iki 2007 m. gruodžio mėn. turės pasirengti sertifikavimui. Lietuvoje pereinamąjį laikotarpį iki 2007 m. sausio mėn. yra gavusios 14 mėsos perdirbimo įmonių.

Jautienos importas

Ir toliau reikšmingas išlieka jautienos importas į ES iš Pietų Amerikos. Importo apribojimai į Rusiją Europos Sąjungos rinkoje gali sukelti tam tikrą įtampą, nes į šią šalį iki šiol buvo eksportuojami palyginti dideli jautienos kiekiai. Iš naujai įstojusiųjų šalių daugiausia jautienos į Rusiją eksportuodavo Lenkija.

Maisto kokybė

Itin didelį dėmesį ES Komisija skiria maisto produktų kokybės kontrolei. Naujai įstojusios šalys privalės vykdyti griežtą ne tik savo maisto produktų kontrolę, bet ir įvežamų iš trečiųjų kraštų. Ypač daug dėmesio skiriama profilaktinei apsaugai nuo kempinligės.

Pabaiga kitame numeryje