Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija jungia 136 iš 296 bendrovių. Į asociaciją susijungusios bendrovės dirba 147 695 ha, asociacijos narei vidutiniškai tenka 1 086 ha ž.ū. naudmenų. Asociacijos ūkiuose dirba apie 10 tūkst. žmonių, o vienaip ar kitaip su bendrovėmis yra susiję apie 20 tūkst. pensinio amžiaus žmonių, vidutinis darbuotojo mėnesio atlyginimas – per 530 Lt. Nuo visų bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių asociacijos nariams tenka daugiau kaip 53 proc. ž.ū. naudmenų, daugiau kaip 60 proc. galvijų, 68 proc. karvių, 25 proc. kiaulių. Asociacijos nariai realizuoja 60 proc. visų žemės ūkio bendrovių grūdų, per 70 proc. cukrinių runkelių.

Bendrovių valdymas

Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Gintautas Kniukšta asociacijos 12 suvažiavime akcentavo, kad dabar itin aktualus bendrovių valdymo klausimas. Pastaruoju metu grėsmingu tampa palyginti naujas reiškinys, kai bendrovių narių pajus supirkinėja vadinamieji „berniukai“ iš miesto. Pasak G.Kniukštos, procesas sustabdytas, tačiau nesustojęs. LŽŪB asociacijos prezidentas Algirdas Ražauskas šią padėtį vertino kaip skaudžią, tačiau ne tokią dramatišką, kaip kartais tai bandoma parodyti. Tai ne vienareikšmis reiškinys, tačiau kai kur jį aiškiai galima įvardyti kaip bendrovių pajininkų reketą. Kai mieste išseko turtas, kurį galima „priglausti“, tuomet įvairios struktūros susidomėjo kaimo galimybėmis.

Per paskutiniuosius kelerius metus bendrovės nepakankamai atsakingai rūpinosi savo padėtimi. Tuo ir pasinaudojo neaiškūs investuotojai, žmonėms pasiūlę už pajų litą 30-50 centų. Taip daugelyje žemės ūkio bendrovių buvo supirkta didžioji pajų dalis ir įgyta valdymo teisė. Pasak Griškabūdžio bendrovės vadovo Petro Puskunigio, praktiškai nebuvo sėkmingai dirbančios bendrovės, į kurią naujieji investuotojai nebūtų bandę pretenduoti. Tai privertė žmones imtis aktyvesnių veiksmų ir ginti savo teises. P.Puskunigis sako, kad jų bendrovės žmonės nusprendė svetimų neįsileisti, tad skolinosi lėšų ir patys pirko pajus. LŽŪB asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis aiškino, kad daugelis bendrovių problemą sprendė dviem būdais: vieni lėšų skolinosi iš firmų, kurios jau daugiau kaip dešimtmetį dirba žemės ūkyje, kitose bendrovėse tos firmos tapo investuotojos.

A.Ražauskas pritaria, kad tai tikrai patrauklūs ir perspektyvūs investuotojai. „Šiuo metu apie 50 proc. pajų kai kuriose bendrovėse priklauso „Agrokoncernui“, „Lytagrai“, „Linui ir Vizai“, „Žvalguvai“, „Šiaurės Vilkui“ – toms firmoms, kurios su žemdirbiais bendradarbiauja jau visą dešimtmetį ir yra pelniusios jų pasitikėjimą. Tai padaryta kaip tik dėl to, kad bendrovės neatitektų Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir kitiems neaiškiems veikėjams, kurie neretai veikia išvien su vietiniais esamais ar buvusiais bendrovių specialistais ar net vadovais“, - teigė asociacijos prezidentas. Pasiteiravus, ar taip bendrovės nepaklius į naujus spąstus, nes tokia priklausomybe gali pasinaudoti savo lėšas investavusios firmos, J.Sviderskis atsakė, kad ekonominis interesas suteikia garantijas, kad taip tikrai neatsitiks. Firmos, pačios būdamos susijusios su žemės ūkiu, siekia, kad bendrovės pagamintų kuo daugiau ir geresnės produkcijos, kad už ją gautų kuo daugiau lėšų ir galėtų konkuruoti rinkoje, todėl joms neapsimokėtų laikyti bendrovių „ant bado“ ribos. Daugelis firmų ar įmonių turi daugiau kapitalo negu bendrovių, todėl padės joms atsigauti, modernizuotis ir gyvuoti dar ne vieną dešimtmetį. A.Ražauskas nesiima prognozuoti, kokia ateitis laukia tų bendrovių, kurios atsidūrė neaiškių investuotojų rankose: „Visiškai įmanoma, jog bendrovės jiems yra tik greitas ir lengvas verslas. Gali būti, kad jos bus tiesiog numarintos“.

Asociacijos prezidentas įsitikinęs, jog vien tik pakeitus įstatymus, šios padėties sureguliuoti nepasiseks. Pajai yra privatus žmonių turtas, todėl jie gali elgtis su juo, kaip nori. Nėra svarbu, kas ateityje valdys žemės ūkio įmonę, tik viskas turi vykti teisėtai, pagal įstatymus, o žmonės turi aiškiai žinoti, kokie supirkėjų tikslai. Siekiant išsiaiškinti, ar pajai iš žmonių superkami teisėtai, buvo kreiptasi pagalbos į Policijos departamentą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) prie LR Vidaus reikalų ministerijos. FNTT Organizacinio skyriaus vyr. specialistė Živilė Kuncaitė „Mano ūkiui“ sakė, kad, atliekant tyrimą, galima tik patikrinti, ar lėšos gautos legaliai. Paprastai pinigai, kuriais legaliai mokama, būna legalūs arba legalizuoti. Vyr. specialistė patikino, kad šie procesai analizuojami, ir, jei vyktų kas nors nusikalstamo, pagal šiai tarnybai priklausančią kompetenciją būtų imtasi veiksmų. Mažiausiai „berniukų“ invazija palietė asocijuotas nares, nes jos yra labiau informuotos, dirba sutelktai ir turi, kas jas gina.

Tiesioginės išmokos

Griškabūdžio bendrovės vadovas P.Puskunigis piktinosi, kad žemės savininkai buvo neteisingai informuoti dėl tiesioginių išmokų: esą jos skiriamos už žemę, kai iš tiesų išmokos skiriamos už pasėlius ar pievas ir ganyklas. „Teko kalbėtis su kiekvienu žemės savininku, iš kurio nuomojame žemę (tokių yra apie 150). Savininkams kilo klausimų, kiek mokėsime už žemės nuomą, kai gausime „tokius“ pinigus“, - pasakojo P.Puskunigis. Jo skaičiavimu, pernai išmokos už 1 ha buvo trigubai didesnės negu bus šiemet. Sudėjus visas pernykštes išmokas, 1 ha teko apie 600 Lt, kai tuo tarpu, sudėjus visą šių metų paramą, 1 ha teks tik 200 Lt.

Žemės nuoma ir pirkimas

Pasaulyje esama įvairios patirties. Daug kur žemė nuomojama, tačiau turint savo žemės, kur kas mažesnis pavojus, kad žmonės persigalvos ar kels kainą. Anot J.Sviderskio, nuomos sutartyje turėtų būti fiksuota, kad sutartis ilgalaikė, ne trumpesnė kaip 20-25 metams, antraip bendrovių veiklai kyla pavojus. „Tik šiemet į priekį pasistūmėjo privačios ar valstybinės žemės pirkimas, nes anksčiau juridiniai asmenys negalėjo to daryti. Latvijoje tokio draudimo nebuvo, tad jie seniai tas „žemės“ problemas susitvarkė ir viską pamiršo, o mes vis dar apie tą pačią ašį sukamės“, - piktinosi direktorius.

P.Puskunigis sakė, kad bendrovė norėtų įsigyti žemės, bet rimtos pasiūlos nėra, pasitaiko tik pavienių atvejų, kai dėl kokių nors svarbių priežasčių parduodama žemė. Dabar bendrovė jaučia tam tikrą finansinę įtampą, nes dar nebaigti du SAPARD projektai (investuota į pašarų gamybos techniką, pirkta žemės dirbimo technika, traktoriai, pašarų krautuvai, barstytuvai, dalytuvai, sėjamosios, kombainai), o jau norima pirkti žemės. ŽŪB vadovas apgailestavo, kad bankai dar toli nuo realybės ir nesupranta, kokia vertinga Šakių rajono žemė. „Žemė čia didžiausias deficitas, o po metų kitų ji bus dar triskart brangesnė. Dabar 1 ha kainuoja apie 3 tūkst. Lt, nuoma – apie 300 Lt (be mokesčių), - aiškino P.Puskunigis. - Bankai tikrai nieko neprarastų, dabar suteikdami paskolą ir imdami žemę kaip užstatą“.

Svarbiausia – kainos

Tai pats aktualiausias klausimas. Pabrango metalas, kuras, trąšos (pvz., salietros tona kainavo 310 Lt, dabar – 540 Lt), anksčiau į automobilius takografų nereikėjo, o dabar šis prietaisas kainuoja daugiau negu senas automobilis. Anksčiau autotraukinio ilgis galėjo siekti 24 metrus, dabar – tik 18, taigi prie traktoriaus galima kabinti tik vieną 12 tonų priekabą, tenka vežioti „orą“, o juk viskas įeina į sąnaudas. J.Sviderskis džiaugėsi, kad pasisekė susitarti su Policijos departamentu prie VRM ir Valstybine kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, kad jie lanksčiai reaguotų į susiklosčiusią padėtį.

J.Sviderskis įsitikinęs, kad pasiektas susitarimas dyzeliną leisti pilti ir į lengvąsias mašinas yra geras, nes žmogus, kad ir kur važiuotų, po to vis tiek grįžta į darbą, į laukus. Jei jis šiandien tą 120 litrų susipils į lengvąją mašiną, o ryt jo pritrūks traktoriui, tai tuomet pirks degalus su akcizu, iš esmės vis tiek tas pats žmogus naudosis. J.Sviderskio nuomone, reikėtų padidinti beakcizio dyzelino normą 1 ha ūkiams, laikantiems galvijus, kiaules ir besiverčiantiems sodininkyste ar daržininkyste. Mintis neriboti dyzelino kiekio yra per ankstyva, nes atsirastų aibė suvaržymų, papildomų ataskaitų ir pan. Tai apsunkintų ne vien tik žemdirbius, bet ir žemės ūkio skyrius, mokesčių inspekcijos darbuotojus.

Gyvenimas bendruomenėje

Pasak J.Sviderskio, įsigyjant naujos galingos technikos, dirbančiųjų neišvengiamai mažės. Atsiranda ir naujų rūpesčių – kvalifikuotų specialistų dirbti su modernia technika trūkumas ir nekvalifikuotos darbo jėgos perteklius bei jų socialinės problemos. Mūsų bendrovėse tebėra išlikusios tos senosios tradicijos globoti savuosius - paremiamos bibliotekos, vaikai pavežami į mokyklas, rengiamos įvairios ekskursijos. „Padedame žmonėms nudirbti visus darbus, teikiame įvairias paslaugas, pasėjame ir nuimame derlių, suvežame šieną, atvežame malkų, - vardijo bendrovių rūpesčius generalinis direktorius. - Anksčiau paslaugos nariams buvo apmokestintos 18 proc. PVM tarifu. Vėliau buvome išsikovoję nulinį tarifą, o nuo gegužės 1 d., įsigaliojus naujam PVM įstatymui, paslaugos apmokestintos 5 proc. tarifu“.

Griškabūdžio bendrovėje dirba apie 100 žmonių, amžiaus vidurkis - 35 metai. „Turime savo degalinę, prekybos centrą, tiekiame miesteliui vandenį. Taigi mums reikia buhalterių, elektrikų, santechnikų, mechanikų. Stengiamės žmonių nemažinti, nors pas mus jų tikrai yra per daug. Darbus kiek išpučia gyvulininkystė, pašarų gamyba, kur reikia daugiau darbo rankų. Kvalifikuotus specialistus kol kas patys sau turime rengti, jų tikrai trūksta“, - pasakojo P.Puskunigis.

Bendra veikla ir atvira konkurencija

Paklaustas, ar nepaskubėjome įstoti į ES, ar tikrai jau esame pasirengę konkurencijai, P.Puskunigis atsakė, kad dėl narystės ES tikrai neabejoja. „Mes ne prieš konkurenciją, nors ir bus sunkiau negu iki šiol. Kita vertus, jau esame matę nemažai pasaulio, galime palyginti, tad tikrai didžiuojamės, kad lietuviai yra darbščiausi, švariausi, sumaniausi ir pranoksta daugelio šalių ūkininkus“, - įsitikinęs Griškabūdžio bendrovės vadovas. Pasak P.Puskunigio, mūsų fermos įrengtos taip, kaip namuose gal ne kiekvienas gyvena. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos sutelktumas, įžvalgumas davė daug naudos, nors iš pradžių atrodė, kad jų keliamų reikalavimų tiesiog neįmanoma įgyvendinti. Bet lietuviai daug padarė, ir pasiekė geresnių rezultatų negu daugelyje Europos šalių. Bendrovės vadovas džiaugėsi, kad veterinarijos reikalavimų laikymasis ir saugi maisto gamyba Europos Sąjungoje yra svarbiausi dalykai, tad konkurencijai pasirengta gerai.

P.Puskunigis tvirtino, kad jau 12 metų gyvuojančios asociacijos veiklą vertina besąlygiškai gerai. Šiais laikais tik bendromis jėgomis galima apginti savo interesus. Daug širdies į šį darbą įdeda asociacijos prezidentas A.Ražauskas, didelis dabartinio ministro J.Kraujelio nuopelnas. Jis gynė bendroves tais sunkiais laikais, kai politikai stengėsi jas visiškai sunaikinti. Dabar šias tradicijas tęsiantis generalinis direktorius J.Sviderskis pasakojo, kad asociacijos rūpesčiu nariai operatyviai supažindinami su visais naujais įstatymais, reikalavimais, bendrai tariamasi dėl visų svarbių klausimų, kad neliktų neaiškių ar nesuprantamų aspektų. Praktiškai asociacija vienintelė šalyje rengia mokymus ir konsultacijas žemės ūkio sektoriaus juridiniams asmenims, o žinios šiais laikais didžiausias turtas. Taigi mokestis asociacijai, kuris priklauso nuo dirbančiųjų skaičiaus, nariams atsiperka šimteriopai. „Tačiau vis dar pasitaiko tokių, kurie patys niekuo nenori rūpintis, tik stovi už nugaros ir naudojasi kitų darbo vaisiais“, - šypteli J.Sviderskis.