Vienas iš Žemės ūkio ir kaimo plėtros strategijos įgyvendinimo programos (2002-2006 m.) uždavinių – gerinti žolynus, auginant baltymingas, tinkamų veislių žoles, ir diegti pažangias žolinių pašarų gamybos technologijas.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje žolynai užima per 40 proc. visų pasėlių. Šienui ir silosui skirti žolynai dažnai sudaromi iš aukštaūgių varpinių žolių ir raudonųjų dobilų. Pastarieji yra viena iš pagrindinių ir vertingiausių pašarinių kultūrų. Siekiant ir toliau išlaikyti stabilią pašarų bazę, reikia turėti pakankamą kiekį aukštos kokybės sėklų.

Anksčiau apie 75 proc. visų sėklų kiekio užaugindavo specializuoti žolių sėklininkystės ūkiai. Dabar, sumažėjus ūkių dydžiui, keičiasi žolininkystės strategija. Tačiau žolynų įrengimo ir priežiūros patirtį išsaugojo ir privatūs ūkininkai, ir žemės ūkio bendrovės. Pernai pradėjęs veikti naujasis UAB „Dotnuvos projektai” sėklų ruošimo fabrikas sėklinių žolių augintojus gali aprūpinti ir šalyje išaugintomis, ir Danijos selekcijos bei sėklininkystės kompanijos „DLF Trifolium” importuojamomis įvairiomis daugiamečių ir vienamečių žolių arba jų mišinių sėklomis. Išaugintą sėklažolių derlių teks nuimti kombainais, stengiantis kuo mažiau sėklų palikti dirvoje.

Daugiausia nuostolių – dėl netinkamos nuėmimo technikos

Mokslininkų tyrimais nustatyta, kad dobilų sėklų nuostolių dydis priklauso nuo daugiau kaip 80 veiksnių. Iš jų daugiau kaip 50 siejama su nuėmimo mašinų (kombainų, rinktuvų, žoliapjovių) konstrukcijų ypatumais, o likusios sėklų nuostolių priežastys susijusios su meteorologinėmis sąlygomis, sėklažolių derliaus nuėmimo terminais, technologijų parinkimu bei pačių augalų biologinėmis savybėmis.

LŽŪU Žemės ūko inžinerijos institute atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad, nuimant sėklinius dobilus nepalankiomis oro sąlygomis, sėklų nuostoliai siekia 30-50 proc. Net 10-30 proc. sėklų gali patekti į pelus, todėl, racionaliai ūkininkaujant, pelus reikėtų surinkti, išdžiovinti, ištrinti (iškulti) ankšteles ir atskirti sėklas.

Derliaus dorojimo technologijos

Naudojamos šios dobilų nuėmimo technologijos: tiesioginis kombainavimas; dvifazis; atskirtinis; viso biologinio derliaus nuėmimas. Panaudojant skirtingą techniką, galimi įvairūs šių technologijų variantai. Naudojami trys dobilų tiesioginio nuėmimo variantai: renkamos tik sėklos, renkamos galvenos (ankštelių ir laisvų sėklų mišinys), renkamos sėklos ir pelai.

Nuimti dobilų derlių tiesiog kombainu galima per trumpiausią terminą mažiausiomis energetinėmis sąnaudomis, kai oro sąlygos palankios. Dobilų galvutės bręsta netolygiai. Todėl dažnai prieš pjūtį sėkliniai dobilai desikuojami reglonu, reglonu super ar kitais desikantais. Reglono norma 3-5 l/ha techninio preparato, kuris pjaunamos ir kuliamos masės drėgnumą nuo 50-70 proc. sumažina iki 15-38 proc. Desikuojama, kai paruduoja 75-80 proc. dobilų galvučių.

Reglono vandens tirpalą gerai išpurškia hidropneumatiniai purkštuvai. Jų neturint, galima naudoti kitus purkštuvus. Kad tirpalas tolygiai padengtų augalus, purkštuvo strypai turi būti 40-50 cm aukštyje virš dobilų, o purškiamo tirpalo srautai turi visiškai perdengti vienas kitą. Agregato su purkštuvu darbinis greitis – 6-8 km/val. Purkšti dobilus reikėtų nevėjuotą dieną. Desikantas gerai suveiks, jeigu po purškimo bent 4-6 valandas nelis. Kai oro sąlygos palankios, dobilus kulti bus galima praėjus 7 dienoms po desikacijos. Jeigu lietinga, augalų džiūvimo trukmė pailgėja.

Siekiant sumažinti sėklų nuostolius dėl traktoriaus su purkštuvu važiavimų, rekomenduotina naudoti traktorius su siauromis padangomis bei didesnio darbinio pločio purkštuvus.

Deja, pasėlio desikacija reglonu padidina tiesiogines išlaidas apie 200 Lt/ha, ne visiškai subrendusios sėklos tampa nedaigios. Be to, teršiama aplinka.

Atskirtinė technologija mažina nuostolius

Dobilų sėklų nuostolius galima sumažinti, naudojant atskirtinę technologiją, kai sėklažolės nupjaunamos į pradalges, o joms išdžiūvus, surenkamos ir iškuliamos kombainais. Tik šią rizikingą technologiją reikia įdiegti sumaniai. Iš karto (per vieną dieną) didelių plotų neprisipjausi, nes ilgai besitęsiantis lietus gali pradalgėse supūdyti sėklas. Svarbu ir tinkamai parinkti dobilų pjovimo į pradalges laiką, t.y. nesuvėlinti jų pjūties, kad pjovimo metu mažiau išsibarstytų sėklų. Į pradalges raudonieji dobilai pjaunami, kai subręsta (paruduoja) 70-80 proc. galvučių, o tiesiogiai kombainais pjaunama ir kuliama, kai subręsta 90-95 proc. galvučių. Pradalgėms džiūstant, nesubrendusios sėklos baigia bręsti, todėl ir jų daigumas būna didesnis negu desikuotų reglonu. Kai sausa, į pradalges dobilus reikėtų pjauti anksti ryte arba vakare.

Dobilus į pradalges galima pjauti ir dalginėmis, ir rotacinėmis žoliapjovėmis. Pastarąsias kai kurie Vakarų šalių žemdirbiai naudoja net ir varpinėms sėklažolėms nuimti atskirtiniu būdu. Rotacinės žoliapjovės (pavyzdžiui, Rasa, KRN-2,1A ar kitos) suformuoja gražias, galvutėmis į viršų, pradalges.

Dobilų masei pradalgėse pradžiūvus iki 25-35 proc., ji renkama juostiniais (jie mažiau išbarsto sėklų) arba būgniniais rinktuvais ir kuliama kombainais. Norint sumažinti dobilų sėklų nuostolius, visais nuėmimo atvejais reikia rinkti pelus, juos išdžiovinus, trinti dobilų ir kitų augalų trintuvėmis arba dar kartą perkulti kombainais stacionariai. Kai kas dar turi kombainus SK-5 su prietaisais PUN-5 arba Don-1500 su PKN-1500. Pasirinkus atitinkamą šių prietaisų panaudojimo variantą, dobilų pelus galima surinkti į prie kombaino prikabintą priekabą.

ŽŪII atliktų tyrimų duomenys rodo, kad surinkus ir iškūlus įvairiomis mašinomis nupjautas dobilų pradalges, sėklų nuostoliai, pjaunant dalgine žoliapjove KS-2,1, buvo 5 proc. Iš jų 2,9 proc. kombaino SK-5 kūlimo-separavimo ir 2,1 proc. rinktuvo A54-102 bei pačios žoliapjovės nuostoliai. Dobilus į pradalges pjaunant rotacine žoliapjove Rasa, pastarosios mašinos ir to paties rinktuvo suminiai sėklų nuostoliai buvo 3,5 proc. Taigi taikant atskirtinę technologiją, raudonuosius sėklinius dobilus į pradalges galima pjauti ir rotacinėmis žoliapjovėmis.

Minimalius dobilų sėklų nuostolius patirsime tik tinkamai sureguliavę kombainų darbines dalis.

Dirbant lentelėje nurodytais režimais, į kombaino bunkerį pateks ir iškultos (laisvos) sėklos, ir neištrintos ankštelės. Todėl išdžiovintas dobilų kūlenas, prieš tai valomosiomis atskyrus laisvas sėklas bei neištrintas ankšteles ir galvutes, reikia ištrinti trintuvėmis arba perkulti kombainais.

Kad sėklų išbyrėtų mažiau

Sėklinių dobilų derlių dorojant bet kokia technika, sėklų nuostolių dydis priklauso ne vien nuo kombaino darbinių dalių teisingo sureguliavimo, bet ir nuo sėklažolių drėgnio, kombainininko darbo įgūdžių, o ypač nuo dobilų subrendimo laipsnio. Kad ir kokiomis mašinomis dirbama, dalis perbrendusių dobilų ankštelių su sėklomis vis tiek išbyra ant ražienos.

Labai svarbi kombaino darbinių dalių techninė būklė, ypač sandarumas. Mažos dobilų sėklos gali išbyrėti ir per nedidelius plyšelius. Pavyzdžiui, per 1 mm pločio ir 40 mm ilgio tarpą per vieną valandą, važiuojant kombainui, išbyra apie 1,3 kg sėklų. Minėto dydžio tarpų NVS šalių gamybos kombainuose priskaičiuojama per 40, todėl ir sėklų nuostoliai dėl jų gali siekti 50 kg/val. Dobilų sėklos gali išbyrėti pro tarpelius tarp kuliamosios šonų ir kratomosios lentos bei valomosios sandarinimo skydelių. Reikia patikrinti grūdų bei varpų sraigių, elevatorių galų, kitų darbinių dalių reguliavimo, valymo angų dangtelių sandarumą. Ne visada pavyksta pastebėti nedidelius plyšelius kombaine. Jį reikėtų tikrinti taip: kombainu kiek padirbti dobilų lauke, kol visos kombaino darbinės dalys prisipildys kuliamąja mase, prisipjauti kupetą dobilų ir, po kombainu patiesus brezentą ar plėvelę, juos kulti kombainui stovint. Tada ir pamatysime, kur pribyrėjo dobilų sėklų. Priklausomai nuo to, kur yra nesandarumų, juos kombaine teks papildomai sandarinti guma, brezentu, veltiniu, porolonu, kartono tarpinėmis ar kitomis medžiagomis.

Baltuosius dobilus nuimti sudėtingiau

Dar sudėtingiau, lyginant su raudonaisiais dobilais, yra nuimti baltųjų sėklinių dobilų derlių, nes dažnai ražienoje lieka apie 30 proc. sėklų. Dėl pačių augalų biologinių savybių subrendę baltieji dobilai labai dažnai sugula. Tyrimų duomenimis, baltųjų dobilų nuėmimo metu apie 40 proc. galvučių būna 0-10 cm aukštyje nuo dirvos paviršiaus. Todėl šių augalų laukai turi būti idealiai lygūs, nuo jų turi būti nurinkti net ir nedideli akmenys. Derliaus nuėmimo kombainų pjovimo aparatai turi būti techniškai tvarkingi, tinkamai sureguliuoti ir nustatyti žemiausiam pjovimo aukščiui.

Geriausia nuimti šukuotuvėmis

Sėkliniams dobilams nuimti racionaliausia būtų pritaikyti galvučių nušukavimo-kūlimo technologiją. Tuomet galima nuimti ir sugulusių, ir didesnio drėgnio dobilų derlių (nereikėtų desikuoti). Be to, ši technologija kombainų darbo našumą padidina apie 2 kartus, sutaupoma apie 30-40 proc. dyzelinio kuro. Geriausiai tiktų angliškos Shelbourne Reynolds RX ir CX serijų šukuotuvės (nuo 3 iki 8,4 m darbinio pločio), montuojamos ant visų tipų Vakarų šalių gamybos kombainų. Jos ypač tinka varpinių ir ankštinių javų, sėmeninių linų derliui nuimti. Deja, pas mus dėl įvairių priežasčių (dažniausiai materialinių) pažangios technologijos sunkiai diegiamos gamyboje, todėl minėtų šukuotuvių Lietuvoje dar nėra.