Valant nuotekas, susidaro nemažai nuosėdų – skystojo dumblo, kuriame esti ne tik daug naudingų augalams maisto medžiagų, bet ir ekologiniu požiūriu kenksmingų teršalų. Nors šis dumblas yra vertinga organinė trąša, tačiau jį naudoti dažnai draudžiama dėl mikrobiologinės-toksikologinės taršos ir susikaupusių sunkiųjų metalų. Priklausomai nuo teršalų kiekio, dumblas gali būti kompostuojamas, naudojamas žemės ūkyje dirvoms tręšti, karjerams rekultivuoti arba laikomas sąvartynuose.

Lietuvoje pieno perdirbimas koncentruojamas didelėse įmonėse. Naudojant šiuolaikines pieno perdirbimo technologijas, gamybos metu įmonėse susikaupia daug užterštų nuotekų ir skystųjų atliekų, kurioms valyti miestų nuotekų valymo įrenginiuose atsieina nemažai lėšų. Įmonės statosi autonominius valymo įrenginius. AB „Rokiškio sūris“, vidutiniškai per parą perdirbanti per 670 t pieno, pirmoji šalyje pagal Olandijos firmos „Nijhuis water technology“ projektą pastatė kompiuteriais valdomus autonominius valymo įrenginius, kuriuose sukauptos užterštos nuotekos ir skystosios atliekos, panaudojant flokuliantus,valomos biologinio valymo įrenginiuose. Įmonėje valymo metu nuotekos, kurių momentinis užterštumas organinėmis medžiagomis pagal BDS7 2002-2003 m. siekė nuo 1 511 iki 7 506

mg/l, o skystosios atliekos – nuo 1 135 iki 148 000 mg/l, sukauptos nusodintuvų nuosėdos, aerotankų dumblas ir skystosios atliekos mineralizuojamos biologinių dujų reaktoriuje. Po mineralizacijos dumblas filtruojamuoju presu nusausinamas iki pastos konsistencijos.

Tonoje natūralaus drėgnumo dumblo yra 13,8 proc. sausųjų medžiagų ir 6,7 kg azoto, 1,3 kg fosforo bei 0,9 kg kalio. Pagal tręšiamąsias savybes dumblas pranoksta gyvulių mėšlą, kurio 1 t vidutiniškai yra iki 5,3 kg azoto, 2,5 kg fosforo ir 5,9 kg kalio, o tręšiant dumblu dirvos ne tik gauna maisto medžiagų bei mikroelementų, bet ir suintensyvinami dirvožemio humifikacijos procesai. Leistini užterštumo sunkiaisiais metalais kiekiai palyginti su leidžiamomis dumblo naudojimo tręšimui normomis LAND 20-2001.

Tirtasis dumblas atitinka antrosios kategorijos dumblui keliamus aplinkosaugos reikalavimus ir tręšimui turi būti naudojamas tik laikantis NPK tręšimo normų. Didžiausia skleidimo norma lengvose dirvose (smėliuose ir priesmėliuose) neturi būti didesnė kaip 4, o sunkiose dirvose – didesnė kaip 5 t/ha sausųjų medžiagų, t.y., kai dumble sausųjų medžiagų yra 13,83 procentų. Antrosios kategorijos dumblo lengvose dirvose per metus būtų galima paskleisti 28,8 t, o sunkiose – 36,1 t natūralios drėgmės dumblo. Ateityje, vykdant ES Tarybos direktyvos 91/676/ EEC numatytą veiksmų programą ir atsižvelgiant į tai, kad metinę azoto trąšų normą privaloma mažinti, didžiausia tręšimo dumblu norma neturi būti didesnė kaip 30,2 t/ha.

Tręšiant būtina laikytis nustatytų tręšimo normų, o skleidimo plotis, intensyvumas, tolygumas ir skleidimo kokybė turi atitikti aplinkosaugos reikalavimus. Be to, vežant dumblą, neturi būti teršiama aplinka.

Firmos „Kniht“, „Meyer“, „Heywang“, „JF – Fabriken“, „LK – Verkstad“, „Roche“ ir kitos gamina pusiau skysto mėšlo skleistuvus. Jų hermetiškuose kėbuluose sumontuoti sraigtai tiekia pusiau skystą mėšlą į šoninio arba galinio tipo skleidimo aparatus, kuriuos galima panaudoti tręšiant dirvas dumblu. Kadangi Lietuvoje mėšlo bei nuotekų skleidimo mašinų gamyba nėra išplėtota, o naujos konstrukcijos tobulų šiuolaikinių organinių trąšų skleidimo mašinų didelė kaina ir jas galima įsigyti tik užsienyje, Vandens ūkio instituto eksperimentinėse dirbtuvėse, remiantis mineralinių trąšų barstytuvo MVU-8A konstrukcija, sukurti ir pagaminti 10 t keliamosios galios dumblo skleistuvai SMS-10, agreguojami su trečios klasės traktoriais.

Skleistuvas susideda iš tokių pagrindinių įrengimų ir mechanizmų: važiuoklės, sandaraus kėbulo, kurio viduje sumontuota sraigė, tiekianti dumblą skleidimo mechanizmams, darbinių dalių transmisijos, dozavimo įrenginio, hidraulinės sistemos ir darbinių mazgų apsaugos mechanizmo.

Skleistuvams tenka dirbti įvairiomis sąlygomis (įvairaus drėgnumo suarta, supurenta dirva, pievos prieš ariant ir kt.). Efektyvus dumblo panaudojimas priklauso ne tik nuo dumblo tręšiamosios vertės, bet ir nuo pagrindinių režimų (normos ir tolygumo) laikymosi tręšiant.

Laikantis LST ISO 5690-1 standartų „Trąšų paskleidimo įrengimai“ bandymų metodikos, institute sukurti ir naudojami dumblo skleistuvai įvertinti agrotechniškai. Skleistuvai paskleidžia dumblą iki 20 m pločio juosta, o parinkus tinkamą darbinį plotį, skersinis dumblo skleidimo netolygumas darbiniame plotyje nebūna didesnis kaip 10 proc. Nustatytas išilginis dumblo skleidimo netolygumas neviršija 7,6 proc., tai reiškia, kad technologiniame tręšimo dumblu procese naudojami skleistuvai dirba efektyviai ir atitinka aplinkosaugos reikalavimus, kuriuose nurodyta, kad leidžiamas dumblo paskleidimo netolygumas dirbant neturi būti didesnis kaip 20 procentų.

Paskleidus ant dirvų dumblą, jis turi būti ne vėliau kaip per 2 dienas įterptas į dirvožemį.