LEADER + teikia vilčių kaimo bendruomenėms

LEADER+ programa, remiama iš ES struktūrinių fondų, tarp Lietuvos kaimo bendruomenių sulaukė didelio susidomėjimo. Bendruomenės ėmė sparčiai burtis į Vietos veiklos grupes. Programa remia dviejų rūšių veiklas: gebėjimų ugdymą (mokymus) bei kaimo vietovių plėtros strategijų parengimą bei jų įgyvendinimą.

Mokymai bus skirti kaimo gyventojams, administratoriams, bendruomenių veikėjams, Vietos veiklos grupės (VVG) nariams. Jie bus mokomi kurti partnerystę, administruoti LEADER+ programą, valdyti finansus. Šiais metais prasidėsiantys mokymai truks 3 metus, o konkursas bandomosioms strategijoms pateikti bus skelbiamas 2005 m. pirmąjį pusmetį. Paramos strategijai parengti vien bendruomenės gauti negalės: tam reikalinga partnerystė tarp kaimo bendruomenių, verslo partnerių ir valstybinės valdžios atstovų (Vietos veiklos grupė). Projektų atrankos komitetas drauge su ekspertais atrinks tas grupes, kurios galės gauti paramą. Bus atrinktos ir paremtos septynios VVG. Derybose su Europos Komisija Lietuva siekė paramos dešimčiai VVG (tiek, kiek yra apskričių). Europos Komisija paramą siūlė tik penkioms VVG, abiem pusėms nusileidus, susiderėta dėl paramos septynioms VVG. Vienas esminių LEADER+ akcentų – novatoriškumas, suprantamas kaip nauja, vietovėje anksčiau nevykdyta veikla. Pavyzdžiui, užsienio šalyse klestintis, jau tradiciniu tapęs kultūrinis turizmas Lietuvoje tebėra pakankamai naujas ir perspektyvus dalykas. Pavyzdžiui, Šumsko bendruomenės iniciatorė, dėstanti režisūrą, į sodybą atvykstančius svečius stebina senovinėje klėtyje rodomais vaikų teatro spektakliais, moko turistus gaminti lėles, keramikos paslapčių. Vandens telkinys nuo sodybos gana toli, tačiau aplinką pavyksta išnaudoti kitaip ir pritraukti tam tikrą turistų kategoriją – šeimas su vaikais, norinčias aktyviai ir produktyviai leisti laiką, ne vien lepintis vandeniu ir saulės spinduliais.

Sunku pasakyti, kaip Lietuva pajėgs įsisavinti LEADER+ lėšas, nors jų ir nėra daug. Maksimali paramos suma bandomajai strategijai parengti yra 10 000 Lt. Siekiant išvengti klaidų, kviečiami ES šalių ekspertai, mokomasi iš kitų šalių patirties.

LEADER+ Austrijoje

Įgyvendinant LEADER I (1989-1993 m.), o vėliau ir LEADER II programą, pamatyta, kad Vietos veiklos grupėms trūksta bendradarbiavimo su regioninėmis, savivaldybių, federalinės valdžios struktūromis. Tapo aišku, kad naujiems projektams įgyvendinti reikia ir tradicinių valdžios bei administracinių struktūrų, ir senų, jau išbandytų metodų. Projektus imta kurti sistemiškiau, žvelgiant į atskirų regionų savitumą, daugiau bendradarbiaujant su valdžios struktūromis.

Austrija buvo pirmoji šalis, sukūrusi nacionalinį LEADER programos tinklą. Regioniniu lygmeniu VVG registruojasi kaip visuomeninės organizacijos, koordinuojančios vietos plėtros planų įgyvendinimą. Derybos su Europos Komisija dėl LEADER+ programos Austrijoje patvirtinimo buvo sėkmingos - Austrija ir Suomija buvo pirmosios šalys, kuriose patvirtinta LEADER+ programa 2000-2006 m.

Vietos veiklos grupės Austrijoje

Aštuoniose Austrijos žemėse veikia 56 VVG. Visos jos yra skirtingos, turinčios gana plačią savarankiško veikimo laisvę, įgyvendinant strategijas. LEADER+ projektai apima kaimo turizmą, žemės ūkio produktų perdirbimą, kultūrinius projektus, lyčių lygybės principo įdiegimą bendruomenėje ir pan. Projektai orientuoti į gyvenimo kokybės kaimo vietovėse bei vietos produktų pridėtinės vertės didinimą, geriausią gamtinių ir kultūrinių išteklių panaudojimą kaimo vietovių plėtrai, naujų technologijų ir patirties panaudojimą produktų ir paslaugų konkurencingumui didinti.

LEADER+ programos finansinė sąmata drauge su technine pagalba Austrijoje siekia 161,5 mln. eurų. Iš jų ES skiria 75,5 mln. eurų, nacionalinė valdžia - 28 mln. eurų, o privačių lėšų dalis - 58 mln. eurų.

Municipalitetai (savivaldybės) - tai mažiausias struktūrinis administracinis vienetas, turintis įtakos projektų plėtrai ir įdiegimui, informacijai teikti. Paprastai vietovė, dalyvaujanti LEADER+ programoje, atitinka savivaldybės teritoriją. Vietos veiklos grupės projektus teikia ir kitiems fondams, kad patenkintų specifinius vietovės poreikius.

Mokymasis iš klaidų

Įgyvendindami LEADER+ programą, austrai stengiasi ištaisyti ankstesnių metų klaidas ir siekia tokių tikslų: didesnės kooperacijos tarp bendruomenių, verslo, kitų sektorių atstovų; glaudžiau bendradarbiauti su regioninės ir aukščiausios valdžios atstovais; gerinti informacijos sklaidą ir konsultavimą; naujiems projektams įgyvendinti naudoti tradicines priemones ir struktūras; projektuose didesnį dėmesį skirti socialinei integracijai, ypač moterų ir jaunimo; užtikrinti galimybes jauniems žmonėms atskleisti savo talentus, užsiimti sportine, kultūrine, socialine veikla. Manoma, kad jauni žmonės turėtų pereiti tam tikras veiklos pakopas, kad įgytų patirties ir taptų atsakingi už save ir visą bendruomenę.

Kiti vietos bendruomenių iniciatyviniai projektai Austrijoje

Vietinė iniciatyva Austrijoje jau „įsisiūbavusi”. Kiekvienas regionas įgyvendina savas plėtros programas, dėl jų finansavimo kreipiasi į regionines institucijas. Bendruomeninei kaimo plėtros iniciatyvai sudaro sąlygas kitos programos; viena iš jų - programa Local Agenda. Ji reiškia „vietos darbotvarkę” ir skatina vietos iniciatyvą. Programos tikslas - skatinti bendruomenių savikūrą ir plėtrą, organizuoti jų mokymus. Austrija, kaip ir kitos ES šalys, įsitikino, kad ES fondų finansuojamos programos turi ieškoti nacionalinio tęstinumo. Apie tai turėtų galvoti ir Lietuvos kaimo bendruomenės, kad gebėtų pasinaudoti ne tik LEADER +, ne tik Žemės ūkio mi

nisterijos koordinuojama parama, bet būtų aktyvios ir kitų ministerijų kuruojamose programose.

LEADER+ Suomijoje

Bendruomeninė iniciatyva Suomijoje plėtojosi jau nuo 1970 metų, kai susikūrė Veiklių kaimo gyventojų asociacija, veikusi nacionaliniu lygmeniu. Šiuo metu organizacija apima 3 000 kaimų, veikloje dalyvauja 30 000 žmonių. 1995 m. asociacija įsitraukė į regionines kaimo plėtros programas. Organizacija savo veiklą grindė bendradarbiavimu su politikais bei ekspertais, atliekančiais kaimo plėtros tyrimus, tad jiems buvo gana paprasta susiburti į Vietos veiklos grupes partnerystės principu.

Šiuo metu Vietos veiklos grupių iniciatyvą, kuri vienija viešojo, privataus ir savanoriško sektoriaus atstovus, finansuoja nacionalinis biudžetas pagal Regioninės plėtros planą. LEADER+ Suomijoje įgyvendinti 2000–2006 m. skirta 110,8 mln. eurų. ŽŪOGF finansuoja 50 proc. - 110,8 mln. eurų, privačių lėšų dalis - 35 proc. viso finansavimo. Privačių lėšų dalis gali būti savanoriškas darbas, tačiau tik pelno nesiekiančiuose projektuose. Savivaldybės, kurių teritorijoje veikia LEADER grupės, turi įnešti 20 proc. įnašą nuo viso viešojo finansavimo. Savivaldybės užtikrina, kad VVG veiks autonomiškai ir savarankiškai disponuos programos lėšomis.

Iš 59 Vietos veiklos grupių, veikiančių Suomijoje, LEADER+ programai paraiškas teikė 57, o laimėjo 25 VVG, veikiančios skirtinguose regionuose. Nelaimėjusios VVG teikia paraiškas į kitus fondus, dalyvauja programose, taip pat skatinančiose naujų įmonių kūrimą ir plėtrą, gamtos ir vietos kultūros puoselėjimą ir pan. Rezultatai vertinami pagal tai, ar buvo sukurtos naujos bendradarbiavimo formos tarp skirtingų kaimo vietovių, padidintas ekonominis aktyvumas bei užimtumas kaimo vietovėse.

Problemos ir perspektyvos

Suomijoje yra sukurtas LEADER tinklas, skatinantis VVG partnerystę. Problema ta, kad ir LEADER, ir kitos programos kol kas nepajėgia sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimo tose kaimo vietovėse, kuriose populiacija ir taip itin maža. Kita vertus, jei programos nebūtų įgyvendinamos, tai gyventojų mažėtų dar sparčiau.

Ir LEADER, ir kitomis kaimo plėtros programomis itin siekiama ekonominės veiklos įvairinimo, kuris padidintų kaimo gyventojų pajamas. Tikimasi, kad per 2000–2006 m. šios programos padės sukurti 25 000 naujų darbo vietų. Dauguma programų susijusios su kaimo turizmu, maisto produktų perdirbimu, medienos apdirbimu, miško energijos panaudojimu. Pirmajame projektų vertinimo etape paaiškėjo, kad pareiškėjams reikalinga konsultacinė ekspertų pagalba bei verslininkų, ūkininkų kooperacija. Suaugusiųjų mokymų organizavimo, verslininkų konsultavimo, technologijų plėtros verslo įmonėse ir kitose srityse Žemės ūkio ministerijai padeda regioniniai Darbo ir ekonomikos plėtros centrai (jų yra 15). Centruose dirba Verslo ir pramonės ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Darbo ministerijos deleguoti asmenys. Pagrindiniai finansiniai sprendimai, susiję su LEADER+ programa, taip pat priimami Darbo ir ekonomikos plėtros centruose. Tai nereiškia, kad apribojama Vietos veiklos grupių autonomija – ji įtraukiama į sprendimų priėmimo procesą.

Siekiant išvengti ankstesnės LEADER II programos nesklandumų, didesnis dėmesys skiriamas pirminiams duomenims apie projektų įgyvendinimą rinkti (monitoringui), nustatomos griežtesnės taisyklės tikslams, uždaviniams, strategijoms.

Suomija – informacinių ir komunikacinių technologijų iniciatorė. Tai turi teigiamos įtakos ir kaimo vietovėms. LEADER+ didina gyventojų galimybes pasinaudoti informacinėmis sistemomis, gauti būtiną įvairių sričių informaciją.

LEADER+ programa Suomijos kaimams turi itin svarbią reikšmę. Suomijos kaimuose gyventojų tankumas mažas, tad programa padeda telkti vietos gyventojus, kad jie galėtų spręsti ekonomines, socialines, kultūrines problemas ir liktų gyventi savo vietovėje.