Augimo reguliatoriai, pradėti naudoti daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų, tapo būtina grūdų auginimo technologijų dalimi. Vokietijoje, Šlesvigo – Holšteino žemėse buvo daryti tyrimai, siekiant nustatyti, kaip efektyviau juos naudoti. Mokslininkų rekomendacijos gali būti naudingos ir Lietuvos žemdirbiams, nes klimato sąlygos yra panašios.

Veikliosios augimo reguliatorių medžiagos įsiskverbia į augalų hormonus. Hormonai (auksinai, giberilinai, cytokininai, abcisinai ir etilenas) reguliuoja javų augimą. Galima šių medžiagų veikimą vienaip ar kitaip pakreipti, ir augalai reaguos skirtingai. Kadangi augimo reguliatorių veikimas gali priklausyti ir nuo oro sąlygų, jų veikimo efekto iš anksto negalima užtikrinti. Stiebo ilgiui lemiamos reikšmės gali turėti ir purškimo laikas.

Leistinos trys veikliosios medžiagos

Augimo reguliatorių, leistų naudoti javų pasėliuose Vokietijoje, sortimentas yra labai ribotas. Pateikiamos tik trys veikliosios medžiagos: chlormekvatchloridas (pvz., CCC), trineksapak-etilas (moddus) ir etefonas (kompozanas-extra).

CCC buvo pirmasis augimo reguliatorius javų pasėliuose ir savo reikšmės neprarado iki šiol. Šis preparatas stabdo giberelino susidarymą: taip neleidžiama augalų stiebams ilgėti. Tai druskos formos, vandenyje gerai tirpstantis (per 100 g/l) preparatas. Be to, šis preparatas gali į augalą patekti ir per šaknis, taip pat pristabdydamas stiebo augimą.

Giberelino sintezę augaluose stabdo moddus. Lyginant su CCC, šio preparato kviečiams, kvietrugiams bei rugiams pakanka vieno dešimtadalio. Jis geriau veikia žieminių miežių pasėlius.

Kompozanas augaluose suskyla iki dujinio etileno. Šis procesas priklauso nuo temperatūros. Kuo šilčiau, tuo kompozanas geriau veikia. Jis skatina augalų medžiagas gaminti etileną. Etileno koncentracija augaluose kartu su kitais stresiniais faktoriais (sausra ar karščiu), lėtina stiebų augimą.

Nuo 2001 m. liepos pirmosios dienos Vokietijoje buvo apribotas kai kurių augimo reguliatorių naudojimas. Pavyzdžiui, CCC naudoti žieminių miežių pasėliuose nuo tada yra neleistina. Kvietrugiuose pakeisti CCC naudojimo terminai.

Pakartotinai nupurkšti stiebai užauga trumpesni

Žieminius kviečius nupurškus EC 37-39 augimo tarpsniu, gautas geriausias efektas. Prie CCC pridėjus moddus ir nupurškus 31–32 augimo tarpsniu, 2003 metais negauta jokio efekto. CCC ar CCC + moddus išskaidytas purškimas, kaip ankstesniais metais, niekuo nebuvo pranašesnis. Pirmąjį kartą buvo nupurkšta terpćlo C ir moddus mišiniu, kuris ankstesniaisiais metais kituose javų pasėliuose buvo ypač efektyvus. Rezultatai pranoko vieno terpćlo C panaudojimą. Pridėjus LI 700, terpćlo C veikimas šiek tiek pagerėjo.

Antrasis purškimas labiau pristabdė žieminių miežių stiebo augimą negu vienas purškimas. LI 700 priedas nedavė didesnio efekto. Labiausiai stiebai sutrumpėjo du kartus panaudojus terpćlo C ir moddus mišinį. Iš bandymų rezultatų ir praktikos matyti, kad augimo reguliatoriai, panaudoti balandžio pabaigoje, prasidėjus lietums ir vešliau pradėjus augalams augti, labai pristabdė stiebų augimą. Šiek tiek pavėluotas apdorojimas augimo reguliatoriais dėl spartaus augalų augimo tą pavasarį buvo mažiau efektyvus.

Žieminių rugių stiebai labiausiai neaugo, kai buvo purkšta terpalo C ir moddus mišiniu. LI 700 priedas, net naudojant vien terpalą C, veikė geriau.

Kvietrugiuose vienkartinis ir pakartotinis preparatų naudojimas davė vos pastebimus skirtumus. Pridėjus moddus pirmojo ar antrojo purškimo metu, rezultatai beveik nepagerėjo.

Purškimo rekomendacijos

Pernai kovo ir balandžio mėnesiai Vokietijoje buvo labai sausringi. Žiemkenčių pasėliai po ilgos sausros buvo susilpnėję ir augimo reguliatorių naudoti nevertėjo. Vėliau sausa ir šilta liepa paskatino javus anksčiau subręsti ir jie neišgulė.

Žiemkenčiai 2003 m. rudenį Vokietijoje sudygo vienodai, tačiau dėl šalto oro rudenį pasėliai nėra labai vešlūs. Peraugusių pasėlių nepasitaikė, o šio pavasario sąlygos buvo tinkamos augimo reguliatoriams naudoti.

Augimo reguliatoriais reikėtų purkšti normaliomis oro sąlygomis, kuomet nėra šalnų, o dienomis temperatūra yra pakilusi per 10°C. Nepalankiomis oro sąlygomis purškimo reikėtų atsisakyti. CCC ir moddus mišinio purškimo terminai yra šiek tiek lankstesni. Moddus veikia stip

riau, kai intensyvesnė šviesa, tačiau mišinyje su CCC jo norma neturėtų viršyti 0,2 l/ha. Lengvose dirvose, kur dažnai trūksta drėgmės, augimo reguliatorius reikėtų naudoti labai atsargiai.

Šlesvigo – Holšteino žemėje pastaraisiais metais ypač gerai įvertintas CCC ir moddus mišinys. Juo purškiama vieną arba du kartus. Net vieną kartą nupurškus 31–32 augimo tarpsniais arba tuomet, kai išauga 1–2 bambliai, stiebai būna trumpesni.

Vešliai augančius pasėlius iš pat pradžių reikia purkšti didesne CCC doze (1,5–2,0 l/ha), kad būtų padėti geri atsparumo išgulimui pagrindai. Gerai maisto medžiagomis aprūpintus pasėlius galima purkšti du kartus: pirmąjį kartą 30–31 tarpsniu mažesne CCC doze (1,5–1,75 l/ha), pridėjus 0,1–0,15 l/ha moddus. Antrąjį kartą 31–32 tarpsniu, derinant su purškimu nuo septoriozės (0,5–0,75 l/ha CCC + 0,2 l/ha moddus).

Normalius, neperaugusius pasėlius pirmąjį kartą galima apdoroti mažesne CCC doze. Antrąjį kartą, kai jau galima įvertinti azoto trąšų poveikį, naudotinas CCC ir moddus mišinys.

Priklausomai nuo anksčiau naudotų preparatų veikimo bei dirvos drėgmės, 37–39 tarpsniais (kai pasirodo paskutinis lapas) galima purkšti etefono preparatais (terpalas C, cerone 480) arba moddus. Labai vėlai, 49–51 tarpsniais (plaukėjimo pradžioje), kaip skubios pagalbos priemonė, naudotinas cerone. Šis preparatas sutrumpina viršutinį tarpubamblį, tačiau naudojamas tik esant ekstremalioms sąlygoms (pavyzdžiui, 2002 metais). Taip papildomai apsidraudžiama, kad javai neišgultų.

Griežtai skirstyti preparatus pagal veisles jūrinio Šiaurės Vokietijos klimato sąlygomis nėra jokios prasmės. Kituose Vokietijos regionuose purškimas augimo reguliatoriais labiau detalizuojamas pagal javų veisles.

Žieminius miežius rekomenduojama du kartus purkšti terpćlo C ir moddus (1,0+0,2 l/ha) mišiniu. Pirmąjį kartą purškiama 32–37 tarpsniais (nuo antrojo bamblio iki paskutiniojo lapo pasirodymo) kartu su pirmuoju purškimu fungicidais.

Terpćlo C negalima naudoti kartu su herbicidais. Jeigu tuo metu pasėlius reikia purkšti herbicidais, pvz., nuo kibiųjų lipikų, iš augimo reguliatorių rekomenduojama pasirinkti moddus. Šio preparato normos: 0,6-0,8 l/ha daugiaeiliuose miežių pasėliuose ir 0,4–0,6 l/ha – dvieiliuose. Pakartotino purškimo metu 39–49 tarpsniais, be terpćlo C ir moddus mišinio, galima naudoti vieną terpćlą C (1,0–1,5 l/ha).

Žieminių rugių ir kvietrugių pasėlius rekomenduojama purkšti CCC ir moddus mišiniu (1,5 – 2,0 l/ha + 0,1 – 0,2 l/ha) 31–32 tarpsniais. Kaip alternatyvą galima naudoti vien tik CCC (1,5 l/ha) arba moddus (0,3 l/ha). Antrąjį kartą, 37–39 tarpsniais, siūloma rugius purkšti etefono preparatais (terpalas C, kompozanas – extra, ceronas 480) arba mišiniu iš terpćlo C ir moddus. Kvietrugių vėlyvajam purškimui tinka tik kompozanas – extra.

Pagal užsienio spaudą parengė
dr. Algirdas ALEKSYNAS

Lietuvoje registruotų augimo reguliatorių sąrašą galima pasitikslinti internete www.vaat.lt