Lietuvos žemdirbystės institute atliktų tyrimų metu nustatyta, kad cukrinių runkelių pasėlių piktžolėtumą lemia dirvoje esančių piktžolių sėklų kiekis, meteorologinės sąlygos, dirvos drėgmė. Cukrinių runkelių pasėlio viename kvadratiniame metre gali augti nuo 33 iki 245 vnt. piktžolių. Cukriniams runkeliams yra labai sunku konkuruoti su tokiu dideliu piktžolių kiekiu. Jos sudygsta kartu su runkeliais arba net anksčiau už juos, kadangi dauguma piktžolių pradeda dygti, kai dirva įšyla iki 2oC. Be to, piktžolės lengviau prisitaiko prie nepalankių sąlygų.

Piktžolių apskaitos (prieš cukrinių runkelių derliaus nuėmimą) vidutiniais duomenimis, herbicidai sunaikina nuo 67,2 iki 90,5 proc. piktžolių. Cukrinių runkelių pasėliuose naudojami herbicidai nevienodai efektyviai naikina visas piktžolių rūšis. Todėl rekomenduojama naudoti ne pavienius herbicidų preparatus, o jų mišinius, turinčius savo sudėtyje keletą veikliųjų medžiagų, kurios į piktžoles patenka per lapus ir šaknis. Cukrinių runkelių pasėliuose herbicidų mišiniai efektyviausiai naikina jaunas trumpaamžes dviskiltes skilčialapių stadijos piktžoles.

Rumokų bandymų stotyje jau daugiau kaip dešimt metų cukrinių runkelių pasėlyje naudojamas herbicidas betanalas ir jo mišiniai. Daugiausia piktžolių (56,4 vnt.) buvo nupurškus betanalu AM. Goltiksas visiškai sunaikino daržines žliūges, vienametes migles, plačiąsias balandūnes, dirvines čiužutes, dirvines karpažoles, baltažiedžius šakinius, ramunes. Herbicido goltikso efektyvumas padidėjo drėgną pavasarį, kai dirvoje pakako drėgmės. Goltiksas 19,9 proc. padidino betanalo AM ir 5,3 proc. betanalo progreso AM efektyvumą. Padidinta herbicido goltikso norma (1,5-2,5 l/ha) arba nortrono 0,2-0,5 l/ha priedas su betanalu AM 3,2 proc. efektyviau naikino piktžoles.

Rumokų bandymų stotyje buvo tirtas herbicido regio veikimas cukrinių runkelių pasėlyje. Prieš sėją dirva buvo nupurkšta dirviniu herbicidu pyramin turbo (4,0 l ha-1). Pirmoji piktžolių banga pasirodė, kai runkeliai buvo su dviem tikraisiais lapeliais. Cukrinių runkelių pasėlis buvo vidutiniškai piktžolėtas: vyravo baltosios balandos, daržinės žliūgės, kibieji lipikai, raudonžiedės notrelės, vijoklinės rūgtys. Herbicido regio (2,0 l ha-1) ir lipnumą gerinančios medžiagos vegeol (1,0 l ha-1) mišinio efektyvumas buvo palygintas su betanalu progres AM (1,5 l ha-1).

Herbicidai cukrinių runkelių pasėlyje išpurkšti piktžolėms sudygus, kai jos buvo skilčialapių tarpsnyje. Antroji piktžolių banga pasirodė po 8 dienų, tuomet pakartotinai purkšta tokiomis pačiomis herbicidų normomis. Piktžolės cukrinių runkelių pasėlyje suskaičiuotos praėjus mėnesiui po antrojo purškimo. Abu tirti herbicidai 60-65 proc. sumažino vijoklinių rūgčių ir žaliųjų šeryčių. Herbicidas regio 18 proc. efektyviau naikino kibiuosius lipikus ir 23 proc. - raudonžiedes notreles negu betanalas progres AM. Pastarasis sunaikino 75 proc. baltųjų balandų, 67 proc. daržinių žliūgių, 85 proc. dirvinių čiužučių, o herbicidu regio purkštuose laukeliuose šios piktžolės visiškai žuvo (100 proc.). Cukrinių runkelių pasėlyje, kuriame piktžolės buvo naikintos herbicidu regio mišinyje su augalinės alyvos vegeol mišiniu, gautas 27 proc. didesnis šakniavaisių derlius, negu purškiant betanalu progres AM.

Betanalo progres OF efektyvumui tirti buvo pasirinktas piktžolėtas laukas, kuris anksčiau kasmet buvo tręšiamas mėšlu (55 t/ha). Cukrinių runkelių pasėlyje sudygusios piktžolės skilčialapių tarpsnyje buvo nupurkštos betanalu progres OF (3 kartus po 1,0 l ha-1). Žuvo visos smulkiažiedės galinsogos, kurių nepurkštame variante buvo 124 vnt. m-2, sunyko visos dirvinės čiužutės, daržinės žliūgės, kibieji lipikai, trikertės žvaginės ir raudonžiedės notrelės. Betanalas progres OF sunaikino 97,4 proc. baltųjų balandų ir 68,4 proc. bekvapių ramunių. Beveik nesureagavo dirvinės usnys, dirvinės pienės ir dirviniai asiūkliai, kurie pastaruoju metu labai plinta Suvalkijoje. Betanalas progres OF gerai naikino kibiuosius lipikus, rūgtis, burnočius, apdegino rietmenes. Cukrinių runkelių plotus, kur gausu bekvapių ramunių, dirvinių pienių, usnių ir paprastųjų varpučių, reikia papildomai purkšti lontrelu ar agilu.

Rumokų bandymų stotyje 2001-2002 m. buvo atlikti įvairių herbicidų mišinių tinkamumo tyrimai cukriniams runkeliams. Trečiame variante drėgna dirva prieš cukrinių runkelių sėją buvo nupurkšta dirviniu herbicidu pyraminu turbo. Vyravo baltosios balandos, kibieji lipikai, dėmėtieji rūgščiai, dirvinės čiužutės. Piktžolės skilčialapių tarpsniu buvo purkštos įvairių herbicidų mišiniais gegužės 16 ir 25 dienomis bei birželio 7 dieną. Rankomis ravėta gegužės 25 d., birželio 14 d., liepos 4 d. ir rugpjūčio 5 dieną. Piktžolių apskaita atlikta po mėnesio nuo paskutiniojo purškimo. Rankomis ravėta keturis kartus ir sunaikinta 98,0 proc. piktžolių.

Cukrinių runkelių pasėlius nupurškus 3 kartus herbicidų mišiniu: betanalas progres OF (1,0 l) + goltiksas (1,0 l) + vegeol (0,5 l) buvo sunaikinta 75,3 proc. piktžolių. Prieš sėją išpurškus 4 l pyramin turbo, pikžolių sunaikinta 8,3 proc. daugiau. Pirmąjį kartą piktžoles nupurškus tik betanalu progres OF (1,0 l), o antrojo ir trečiojo purškimo metu sudarius herbicidų mišinį - betanalas progres OF (1,0 l) + karibu (25 g) + vegeol (0,5 l) – nupurkštame cukrinių runkelių pasėlyje sunyko 81,6 proc. piktžolių. Tačiau dėl šio mišinio cukriniai runkeliai patyrė labai stiprų stresą, dalis jų visai sunyko. Herbicidų mišiniai: betanalas progres OF (1,0 l) + goltiksas (1,0 l) +vegeol (0,5 l) arba betanalas progres OF (1,25 l) + vegeol (0,5 l) sunaikino 75,3-78,6 proc. piktžolių. Purškiant sudygusas piktžoles, dirva buvo sausa, todėl goltiksas piktžoles naikino labai silpnai. Dar silpniau veikė herbicidų mišiniai su betanalu AM.

Cukrinių runkelių lapų paviršiaus plotas išmatuotas birželio viduryje. Herbicidų mišiniai cukrinių runkelių lapų paviršiaus plotą sumažino nuo 51,4 iki 103,4 cm-2, palyginus su ravėtais cukriniais. Lapų paviršiaus plotą labai sumažino mišiniai, kuriuose buvo herbicido karibu.

Rumokų bandymų stotyje herbicido fokus ultra veiksmingumas paprastiesiems varpučiams buvo palygintas su fiuzilado veiksmingumu. Abiem herbicidais cukriniai runkeliai buvo purkšti po du kartus: fiuziladu - po 2 l ha-1, o fokus ultra - po 2 ir 3 l ha-1. Pirmąjį kartą purkšta, kai paprastieji varpučiai turėjo 5-6 lapelius. Nupurkštos fokus ultra varpinės piktžolės nustojo augti. Po savaitės piktžolės paraudo, patrauktos už viršūnėlių lengvai išsitraukė, o po 3-5 savaičių lapai visiškai nudžiūvo.

Prieš purškimą herbicidais žaliavo vidutiniškai 54 varpučių ūgliai viename kvadratiniame metre; jų šakniastiebių orasausė masė buvo 14 g m-2. Per mėnesį nepurkštame cukrinių runkelių pasėlyje išaugo dar 41 paprastųjų varpučių ūglis 1 m-2, o šakniastiebių orasausė masė padidėjo 11,3 g m-2. Nupurškus fiuziladu (2,0 l ha-1), ūglių sumažėjo 27 vnt. m-2, o šakniastiebių orasausė masė 9,3 g m-2. Nupurškus fokus ultra 2,0 l ha-1, ūglių sumažėjo 35 vnt. m-2, o šakniastiebių orasausė masė 7,1 g m-2, o nuo 3,0 l ha-1 atitinkamai 57 vnt. m-2 ir 9,3 g m-2. Po mėnesio nuo pirmojo purškimo fiuziladu ir fokus ultra buvo purkšta antrąjį kartą. Nepurkštame cukrinių runkelių pasėlyje žaliavo 117 paprastųjų varpučių ūglių 1 m-2, kurių šakniastiebių orasausė masė buvo 54,0 g m-2. Po mėnesio fiuziladas ir fokus ultra sunaikino 99 proc. paprastųjų varpučių ūglių.

Fiuziladas (2,0+2,0 l/ha) varpučių šakniastiebių orasausę masę sumažino 5,0 g m-2, fokus ultra (2,0+2,0 l ha-1) - 50,6 g m-2 ir (3,0-3,0 l ha-1) - 53,0 g m-2. Efektyviausiai paprastuosius varpučius naikino fokus ultra (3,0+3,0 l/ha). Nupurškus herbicidais fiuziladu ir fokus ultra, gautas 30,0-32,8 proc. cukrinių runkelių derliaus priedas.