Kvietrugiai palyginti dar nauji augalai, gauti selekciniu būdu sujungus kviečių ir rugių chromosomas. Kvietrugiai gerai prisitaiko prie dirvožemio ir agroklimato sąlygų, turi vertingų biocheminių ir ūkinių savybių, išlaiko geriausius tėvinių formų požymius: derlingi, geriau žiemoja, neišgula, atsparūs ligoms, sausroms, auga rūgščiose dirvose.

Lietuvoje kvietrugiai (Triticosecale Wittmack) plinta, tačiau šių javų auginama dar palyginti nedaug – visų pasėlių struktūroje jie sudaro tik 1,1-1,4 procentų. Veislių tyrimo punktuose žieminiai kvietrugiai daugeliu atveju buvo derlingesni už žieminius kviečius ir rugius. Pasvalio augalų veislių tyrimo stotyje užauginta po 9,55 t ha-1, o visuose Lietuvos ūkiuose - po 2,02-3,60 t ha-1. Toks mažas derlius yra dėl agrotechnikos reikalavimų nesilaikymo ir nepakankamos augalų apsaugos nuo ligų.

Nors kvietrugiai, palyginti su kviečiais, yra atsparesni grybinėms ligoms, tačiau jomis taip pat serga. Nustatyta, kad Vakarų Lietuvoje kvietrugių pasėliuose kasmet daugiausia plinta rūdys, septoriozė, kviečių dryžligė. Geltonosios rūdys per visą vasarinių ir žieminių kvietrugių vegetaciją mažai plinta, kiek daugiau - ankstyvaisiais augalų augimo tarpsniais. Galima sakyti, kad kvietrugiai šioms rūdims yra gana atsparūs. Patekusi ant lapo rūdžių infekcija neplinta, tik atsiranda lapo gyslomis apribota nekrotinė dėmė. Kai žiemos mėnesių vidutinė oro temperatūra yra žemesnė negu įprasta arba vegetacijos metu labai sausa, rūdys gali visai neplisti.

Daug gausesnė ir greitesnė yra rudųjų rūdžių infekcija. Rudųjų rūdžių plitimą lemia meteorologinės sąlygos. Šiltas ruduo stimuliuoja pirminę infekciją, o aukštesnė negu vidutinė temperatūra žiemą yra palanki patogenui peržiemoti. Tokiais metais jau kvietrugių bamblėjimo pradžioje rūdimis gali susirgti didesnioji augalų dalis. Didesnio rudųjų rūdžių intensyvumo galima tikėtis, kai kovas būna šiltas, o balandžio ir gegužės mėnesiais gausu kritulių. Sausringesniais metais, nors vidutinė oro temperatūra ir aukštesnė už daugiametį vidurkį, rudosios rūdys pradeda plisti gana vėlai.

Kvietrugiai, kaip ir kiti javai, jautriausi ligų sukėlėjams yra plaukėjimo ir žydėjimo metu, todėl didesnis drėgmės kiekis tuo metu suintensyvina ligų plitimą. Jeigu nuo augalų plaukėjimo iki žydėjimo yra labai šilti bei lietingi orai, kas savaitę rūdžių pažeistų lapų gali padvigubėti. Lapų septorioze (Stagonospora tritici) kvietrugiai serga mažai. Šios ligos sukėlėjas gali pradėti plisti, esant žemesnei temperatūrai, todėl, užsitęsus vegetacijai rudenį, kvietrugiai jau iš rudens užsikrečia šia liga. Pavasarį apie pusė kvietrugių gali sirgti septorioze, tačiau ligos intensyvumas nebūna didelis. Kvietrugių bamblėjimo viduryje dėl sauso oro, kontrastingų temperatūrų ar konkurencijos su kitais patogenais lapų septoriozė neplinta. Lapų ir varpų septoriozė (S. nodorum) - kasmet plintanti viena pagrindinių kvietrugių lapų ligų. Septoriozė pradeda plisti kvietrugių bamblėjimo pabaigoje ar žydėjimo metu. Tam turi įtakos temperatūra, krituliai bei oro drėgmė augalų bamblėjimo - grūdų pildymosi tarpsniais. Net ir negausūs krituliai šiuo laikotarpiu skatina plisti ligą. Kadangi septoriozė plinta su lietaus lašais, dažni lietūs paskatina staigius ligos protrūkius nuo apatinių ant aukščiau augančių lapų. Kviečių dryžligė (Drechslera tritici-repentis) kvietrugių pasėlyje pradeda plisti skirtingu metu, priklausomai nuo meteorologinių sąlygų. Optimali temperatūra septoriozei ir dryžligei vystytis yra panaši, todėl paprastai šios ligos plinta kartu, neretai aptinkamos vienoje nekrotinėje dėmėje. Epifitotinį dryžligės vystymąsi skatina drėgmė ir aukštesnė negu 20oC temperatūra. Lietingą vasarą šios ligos plinta daug intensyviau. Didesnis ligų išplitimas ir intensyvumas kvietrugių vegetacijos pabaigoje visais tyrimų metais susijęs ir su augalų amžiumi, nes senstantys augalai mažiau atsparūs.

Gausūs lietūs ir aukštesnė negu vidutinė temperatūra gali paskatinti lapų fuzariozę kvietrugiuose. Fuzarioze gali sirgti iki 10 procentų lapo ploto. Miltligei kvietrugiai iš dalies atsparūs, tačiau kai orai šilti ir nevėjuoti, lapijos viduje susidaro drėgnas mikroklimatas, palankus ligai plisti. Miltligė didelės žalos nepadaro.

Kvietrugiai nestipriai pažeidžiami rinchosporiozės. Šis sukėlėjas kvietrugiuose plinta vėsesniu oru, ankstyvaisiais javų augimo tarpsniais. Vėlesniaisiais kvietrugių augimo tarpsniais liga plinta lėčiau, o vėliau visai neplinta. Smarkiau išplisti ligai gali turėti įtakos šlapias, šiltas ir ilgas ruduo, kuomet iš rudens pastebima rinchosporioze sergančių augalų.

Ligų plitimas skirtingų veislių kvietrugiuose

Pastebėta, kad žieminiai kvietrugiai Alzo ir septoriozei, ir rūdims yra atsparesni negu Tewo ir Tornado kvietrugiai. Tewo augalai labai jautrūs abiejų minėtų ligų sukėlėjams, Tornado – vidutiniškai atsparūs septoriozei ir atsparūs rudosioms rūdims. Kviečių dryžligei jautresni yra Alzo kvietrugiai.

Vasariniai kvietrugiai pagal jautrumą ligoms nedaug skiriasi. Atsparesni yra Gabo kvietrugiai, ypač rūdims. Kviečių dryžligei atsparesni Wanad kvietrugiai, bet jie mažiau atsparūs rūdims ir septoriozei. Visais tyrimo metais ligoms jautrūs buvo Kargo kvietrugiai.

Ligoms plisti lemiamos įtakos turi meteorologinės sąlygos, tačiau skirtingos agrotechninės priemonės, bendroji žemdirbystės kultūra irgi lemia skirtingą ligų plitimo intensyvumą pasėliuose. Pastebėta, kad ligos labiau plinta atsėliuojamuose pasėliuose ar po netinkamų priešsėlių, tręšiant didelėmis trąšų normomis. Tais pačiais metais žydėjimo metu įvairiuose pasėliuose galima rasti nuo 5 iki 90 proc. rudųjų rūdžių pažeistų lapų. Pieninės brandos metu rūdžių pažeistų lapų skirtinguose pasėliuose būna panašiai. Septoriozės ir kviečių dryžligė plinta tolygiau - pažeidžiama 15-33 proc. kvietrugių lapų.

Nustatyta, kad net mažai ligų pažeistais lapais ar varpomis javų derlius būna mažesnis. Kuo ankstyvesniu augimo tarpsniu augalai suserga, tuo didesnė žala padaroma. Palankiais ligoms plisti metais vien agrotechninės priemonės kvietrugių neapsaugo, tenka purkšti fungicidais. Bandymuose lygintas dviejų fungicidų - juventus 6 % k.s. (metkonazolas 60 g l-1) ir allegro 25 % k.s. (kresoksim-metilas 125 g l-1 + epoksikonazolas 125 g l-1) - įvairių normų ir vieno ar dviejų purškimų veiksmingumas nuo kvietrugių grybinių ligų. Nustatyta, kad kvietrugius nupurškus įvairiomis fungicidų normomis, labai sumažėja lapų ligų aktyviuoju augalų augimo laikotarpiu. Biologinį fungicidų veiksmingumą lemia pradinis ligos intensyvumas iki purškimo fungicidais.

Skirtingais metais fungicidai buvo nevienodai efektyvūs, tačiau visa fungicido norma veikė ilgiau negu mažesnė norma. Mažesnės fungicidų normos efektyvesnės būdavo, esant silpnam ligų intensyvumui. Fungicidai veikia veiksmingiausiai, kai jais purškiama iki staigaus ligos išplitimo arba ligos pradžioje. Du kartus purkšti yra veiksmingiau negu vieną kartą. Fungicidas allegro ligų plitimą ir intensyvumą slopino veiksmingiau negu juventus.

Fungicidai labai gerai apsaugojo kvietrugius nuo rudųjų rūdžių. Labai išplitus rudosioms rūdims augalų žydėjimo metu, du kartus fungicidais purkštuose kvietrugių pasėliuose liga nebeplito. Fungicidais purkštuose kvietrugiuose mažiau plito ir septoriozė. Iki kvietrugių žydėjimo tarpsnio tik ant apatinių lapų plintančią septoriozę efektyviai slopino ir juventus, ir allegro.

Šiek tiek silpniau, bet veiksmingai fungicidai veikia ir kviečių dryžligę. Ypač veiksmingai liga buvo slopinama kvietrugiuose, du kartus nupurkštuose allegro 1,0 ir 0,75 l ha-1 norma. Pieninės brandos tarpsniu liga kvietrugiuose neplito.

Nors ligos veiksmingiau slopinamos, kai nupurškiama du kartus ir didesne fungicidų norma, tačiau tarp ligų intensyvumo kvietrugiuose, purkštuose visa ar sumažinta fungicidų norma bei vieną ar du kartus, buvo nedidelis skirtumas. Todėl nei finansiškai, nei aplinkosaugos požiūriu netikslinga purkšti visą normą ir du kartus. Mažai plintant ligoms, nupurkštuose kvietrugiuose, net ir praėjus kelioms savaitėms po purškimo, ligų intensyvumas esti labai menkas, todėl prevencinei ligų apsaugai pakaktų sumažintų fungicidų normų.

Fungicidai ne tik sumažina ligų plitimą, bet taip pat sulėtina lapų senėjimą brandos metu. Išsaugoti viršutinius lapus labai svarbu dėl derliaus. Kvietrugių žydėjimo pabaigoje dar būna trys žali viršutiniai lapai, o pieninės brandos viduryje, nepurkštų augalų lapai pradeda džiūti. Todėl derliaus sumažėjimą galima sieti ne tik su ligų plitimu, bet ir su žaliuojančių lapų skaičiumi. Kai pieninės brandos tarpsniu būna daugiau asimiliuojančių lapų, žieminių kvietrugių derlius esti didesnis.

Kvietrugių derlių lemia pasėlio būklė ir meteorologinės sąlygos, ligų išplitimo intensyvumas, fungicidų normos, veikimo trukmė bei veiksmingumas. Fungicidais purkštų žieminių kvietrugių derlius padidėja 0,15-1,23 t ha-1. Intensyviai plintant ligoms, fungicidai dar efektyvesni - derlius padidėja 0,75-1,94 t ha-1 (palyginus su nepurkštais augalais). Sausais metais, kai ligos menkai plinta, purkštų fungicidais kvietrugių grūdų derlingumas padidėja nedaug. Purkštų triazolų-strobilurinų grupės fungicidais kvietrugių derlius buvo didesnis negu purkštų vien triazolų grupės fungicidais.

Purkštų fungicidais vasarinių kvietrugių derlius didėjo visais tyrimų metais nuo 0,24-1,12 t ha-1 iki 0,11-0,45 t ha-1. Daugiausia derlius padidėja, kai purškiama fungicidais juventus du kartus 1,0 ir 0,75 l ha-1, vieną kartą 1,0 l ha-1 bei allegro – ir du kartus, ir vieną kartą 1,0 l ha-1 ir 0,75 l ha-1 norma. Nupurškus fungicidais, padidėja grūdų masė ir jų skaičius varpoje, tuo pačiu ir 1 000-čio grūdų masė. Žemdirbiai, prieš pradėdami purkšti fungicidais kvietrugių pasėlius, turėtų labai gerai įvertinti visus aplinkos veiksnius ir tik tada nuspręsti, ar verta purkšti.