Daugelis Lietuvoje naudojamų trąšų - amonio salietra, amonio sulfatas, kalio chloridas, kalio sulfatas ir kitos yra fiziologiškai rūgščios. Augalai, panaudoję trąšose esantį maisto elementą, dirvožemyje atpalaiduoja rūgščių sudėtines dalis – chloridus, sulfatus, nitratus, kurie su vandeniliu sudaro stiprias rūgštis. Dėl to trąšų įterpimo vietoje dirvožemis rūgštėja.

Neutraliuose dirvožemiuose trąšų fiziologinis rūgštumas neutralizuojamas dirvožemyje esančiu kalciu. Tačiau rūgštūs dirvožemiai nuo fiziologiškai rūgščių trąšų dar labiau parūgštėja, sudarydami nepalankias sąlygas augalams. Labai sumažėjus kalkinimo darbų apimtims, dėl fiziologiškai rūgščių trąšų, kalcio išplovimo į gilesnius sluoksnius bei augalų su derliumi paimamo kalcio, rūgščių dirvožemių plotai didėja.

Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centro žemės ūkio naudmenų monitoringo duomenimis, Vakarų Lietuvoje rūgščių dirvožemių, turinčių pH 5,5 ir mažiau, per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo 15-20 proc. Panašios tendencijos išryškėjo ir Rytų Lietuvos zonoje.

Rūgščiai reakcijai ypač jautrūs žieminiai kviečiai, ankštiniai augalai, cukriniai runkeliai, kukurūzai, miežiai. Tyrimais nustatyta, kad 5 t ha-1 javų grūdų ir atitinkamam šiaudų derliui išauginti reikia apie 60-70 kg kalcio oksido. Šakniavaisių 40 t ha-1 derliui išauginti reikia 80-110 kg kalcio oksido.

Kalcio poreikį iš dalies galima patenkinti ir dirvų rūgštėjimą sustabdyti, tręšiant kalcio amonio salietra. Kalcio amonio salietrą 2003 m. pradėjo gaminti AB „Achema“. Tai fiziologiškai nerūgšti trąša, turinti 27 proc. azoto, 6 proc. kalcio oksido (CaO) ir 4 proc. magnio oksido (MgO).

Analogiškos sudėties importinės kalcio amonio salietros veiksmingumas, lyginant ją su amonio salietra, buvo tirtas rūgščiuose dirvožemiuose Lietuvos žemdirbystės instituto Vėžaičių filiale. Bandymai vykdyti vidutinio rūgštumo nepasotintame balkšvažemyje: pHKCl 4,7-5,3, mainų rūgštumo 0,8-1,9 mekv. kg-1, judriojo Al 2,5-6,3 mg kg-1 turinčiuose vidutinį kiekį fosforo (113-124 mg kg-1) ir daug kalio (229-248 mg kg-1). Prieš miežių sėją visas bandymo plotas patręštas fosforo ir kalio trąšomis pakrikai. Kalcio amonio salietra ir amonio salietra įterptos lokaliai į sėjos eilutes kartu su sėkla.

Vidutiniais dvejų metų tyrimų duomenimis, nuo azoto trąšų, t.y. kalcio amonio salietros ir amonio salietros, palyginus su netręštais azotu miežiais, patikimai padidėjo bendras produktyvių stiebų skaičius. Tai rodo, kad ir didžiausios trąšų (N56) normos (kalcio amonio salietros 200 kg ha-1 ir amonio salietros 160 kg ha-1), įterptos lokaliai kartu su miežių sėklomis, jų daigumo nesumažino, o krūmijimąsi skatino. Miežių sudygimui ir stiebų vystymuisi abiejų trąšų įtaka buvo beveik vienoda. Tačiau grūdų derliui kalcio amonio salietra darė didesnę įtaką. Didžioji 56 kg ha-1 azoto norma kalcio amonio salietros pavidalu miežių derliui statistiškai patikimai buvo veiksmingesnė už amonio salietrą.

Ir amonio, ir kalcio amonio salietra, palyginus su netręštais miežiais, didino baltymų kiekį grūduose. Grūdų baltymingumui šiek tiek daugiau įtakos turėjo kalcio amonio salietra negu amonio salietra. Didžiausią baltymų kiekį sukaupė ir didžiausią grūdų derlių išaugino miežiai, tręšti kalcio amonio salietros 200 kg ha-1 norma.

Rūgščiose dirvose sėjant miežius sėjamosiomis, turinčiomis technines galimybes įterpti trąšas į sėklų įterpimo eilutę, naudinga išberti kalcio amonio salietros iki 200 kg ha-1, t.y. 56 kg ha-1 azoto normą.

Vakarų Lietuvos rūgštokame nepasotintame balkšvažemyje buvo tirtas kalcio amonio salietros poveikis žieminiams Begra veislės kviečiams, lyginant su amonio salietra. Dirvožemio pHKCl buvo 6,03. Mineralinio azoto (N-NO3+N-NH4) 0-40 cm sluoksnyje žiemkenčių vegetacijai atsinaujinant buvo 49 kg ha-1, fosforo (P2O5) - 110 mg kg-1, kalio (K2O–190 mg kg-1). Žiemkenčiai fosforu ir kaliu buvo tręšti iš rudens.

Ir kalcio amonio salietra, ir amonio salietra, panaudota žieminiams kviečiams vegetacijos pradžioje ir vėlyvesniais tarpsniais, sausaisiais 2003 metais buvo labai veiksmingos. Padidino grūdų derlių 0,94-1,82 t ha-1 ir aiškiai gerino grūdų kokybę. Didžiausias grūdų derlius išaugo, patręšus didžiausia (150 kg ha-1) kalcio amonio salietros norma. Taip patręšus gautas ir didžiausias šiaudų derlius – 4,99 t ha-1.

Kalcio amonio salietra, panaudota įvairiais žieminių kviečių vystymosi tarpsniais, palyginus su amonio salietra, darė didesnę įtaką derliui. Kalcio amonio salietra tręštų miežių didesnį derlių lėmė šiek tiek didesnis grūdų skaičius varpose ir didesnė absoliuti grūdų masė, palyginus su amonio salietra tręštų miežių.

Baltymų ir glitimo kiekį bei sedimentacijos lygį žieminių kviečių grūduose labai didino bamblėjimo ir plaukėjimo tarpsniais išbertos azoto trąšos. Kviečių grūdai pagal šiuos rodiklius visais bandymo atvejais atitiko pirmos klasės reikalavimus, o papildomai tręštieji vėlyvaisiais tarpsniais pralenkė grūdams nustatytus pirmos klasės reikalavimus.

Vegetacijos pradžioje, kada dirvožemyje drėgmės buvo pakankamai, išberta kalcio amonio salietra grūdų baltymingumą bei glitimo kiekį veikė daugiau negu amonio salietra. Tačiau bamblėjimo tarpsniu gegužės pabaigoje, ypač sausuoju periodu, išberta kalcio amonio salietra grūdų baltymingumą ir glitimo kiekį lėmė mažiau negu amonio salietra. Žiemkenčių vegetacijos metu tris kartus panaudotos azoto trąšos grūdų kokybinius rodiklius (išskyrus kritimo skaičių) didino labiausiai ir beveik vienodai.

Remiantis preliminariais tyrimų rezultatais, rūgštokuose dirvožemiuose kalcio amonio salietra gali visiškai pakeisti amonio salietrą. Tačiau naujos trąšos – kalcio amonio salietros panaudojimo plėtrą lems trąšų kaina, transportavimo išlaidos ir kitos įsigijimo sąlygos.