Žengiant į Europos Sąjungą, dažnam kyla klausimas, kaip bus tvarkoma sėklininkystės sistema naujomis ekonominėmis sąlygomis.

Didelių pokyčių sėklininkystės organizavime nebus. Tą gali patvirtinti visi atidesni žemdirbiai, turėję galimybę pavažinėti po svečias šalis. Sėklininkystės sistemos per pastaruosius dešimtmečius visose šalyse formavosi panašiai. Ruošintis stoti į ES, buvo patikslinti ir priderinti prie ES reikalavimų visi šalies sėklininkystės normatyviniai dokumentai - veislių apsaugos bei sėklininkystės įstatymai, privalomieji reikalavimai ir kiti. Reikia pripažinti, kad sėklininkystė ES šalyse reglamentuojama bei kontroliuojama labai griežtai.

Nesertifikuotą sėklą pardavinėti draudžiama

Pagal naujus nuostatus mūsų šalyje jau draudžiama pardavinėti nesertifikuotą sėklą. Jeigu kas skelbs, kaip anksčiau, kad „parduodu ūkišką, tinkamą sėti sėklą“- bus traktuojama kaip įstatymo pažeidimas. Sėklininkystės grandys truputį sutrumpėjo. Daugumos augalų sėklos sertifikuojamos iki antrosios reprodukcijos (C2), o kryžmadulkių augalų, pavyzdžiui rugių, sėklinę medžiagą nuo 2004 m. po elitinių sėklų bus galima padauginti tik vieną kartą ir tik iki pirmosios reprodukcijos.

Atsirado visiškai naujas sertifikavimo darbas - sėklų siuntų patikrinimas vegetaciniais bandymas. Jo esmė yra ta, kad, paėmus sėklų bandinius iš paruoštų sėklų siuntų, ne tik patikrinami sėklos kokybės rodikliai, bet dalis paimto sėklų bandinio pasėjama į laukelius. Juose augantys augalai stebimi. Tikslas – nustatyti, ar nesumaišytos veislės, ar neatsirado neleistinų priemaišų po to, kai veislės buvo aprobuotos. Tai papildomi duomenys apie sėklos kokybę, kuri ginčo atveju gali pasitarnauti kaip arbitražinis kriterijus, nes sėklą gali užteršti ir pats sėklos pirkėjas, jeigu nesilaiko sėjomainos, nerūpestingai prižiūri sėjamąsias mašinas ir kt.

Jau prieš kelerius metus pradėti taikyti ES reikalavimai sėklų pakavimui ir ženklinimui. Visos sėklos supilamos į maišus. Nebegalima sertifikuotų sėklų parduoti palaidų, sertifikuojamų augalų rūšių sėkloms klijuoti savo įmonės etikečių. Kai kurie minimalūs reikalavimai, pavyzdžiui, daigumui, sumažėjo.

Naujovės tiriant ir registruojant veisles

Yra ir augalų veislių tyrimo bei registravimo naujovių. Žemės ūkio augalų veislė į Tinkamiausių Lietuvoje auginti augalų veislių sąrašą įrašoma tuo atveju, jeigu ištirtos jos ūkinės savybės ir veislės pripažintos tinkamomis mūsų šaliai. Be to, ištirta, ar veislės atitinka išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo reikalavimus (IVS). Daržovių veislėms pagal ES reikalavimus būtina ištirti tik IVS.

Lietuvoje IVS tyrimai neatliekami, juos daro užsienio veislių vertinimo įstaigos. IVS tyrimai - tai daugiausia selekcininkų ir veisles registruojančių įstaigų rūpestis, nes pagal ES ir naujausius mūsų šalies reikalavimus registruojamų veislių išoriniai (dažniausiai) požymiai turi skirtis nuo visų žinomų veislių. Kiekviena naujai registruojama veislė turi turėti savo individualų aprašymą. Ūkininkui tai nelabai svarbu. Jam, kaip anksčiau, aktualu, kad veislė turėtų vertingus ūkinius požymius, būtų derlinga ir brandintų kokybiškus grūdus.

Naujoms augalų veislėms, selekcininkui pageidaujant, gali būti suteikta teisinė apsauga ir saugoma veislė bus įrašyta į Lietuvos Respublikoje saugomų augalų veislių sąrašą. Pagrindinės sąlygos, norint suteikti augalo veislei teisinę apsaugą: veislė turi būti nauja (jos dauginamąja medžiaga buvo galima prekiauti ne ilgiau kaip metus Lietuvoje ir ne ilgiau kaip 4 metus užsienyje) bei veislei turi būti atlikti IVS tyrimai ir iš institucijos, atlikusios IVS tyrimus, gauti jų teigiamus rezultatus patvirtinantys dokumentai. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje saugomų augalų veislių sąraše įrašyta Lietuvos selekcininkų sukurta valgomųjų bulvių veislė Goda.

Trejų metų adaptavimo periodas

Šalies žemdirbiai domisi, kaip bus su lietuviškomis augalų veislėmis, kurios šiuo metu yra Tinkamiausių Lietuvos sąlygomis auginti augalų veislių sąraše ir dauginama jų dauginamoji medžiaga. Tokioms veislėms yra numatytas 3 metų techninio adaptavimo periodas, per kurį selekcininkai turi atlikti IVS tyrimus. Ši procedūra yra pradėta prieš kelerius metus. Pirmosios lauko augalų veislės - linai Kastyčiai, bulvės Goda, žieminiai kviečiai Širvinta 1 jau išlaikė IVS egzaminą. Kitos - žieminiai kviečiai Ada, baltieji dobilai Sūduviai, pievinės miglės Gaja, motiejukai Žolis, miežiai Luokė buvo tirtos pirmuosius metus ir gavo teigiamą įvertinimą. Šiais metais IVS tyrimams bus pasiųsta dar 27 lauko augalų veislės.

Kadangi tyrimai tęsiami dvejus metus, 3 metų techninio adaptavimo laikotarpis suteiks galimybę IVS tyrimams pasiųsti veisles dar ir kitais metais. Veislėms, kurios mažiau paklausios, senos, adaptacinis laikotarpis leidžia užbaigti sertifikavimo grandinę, nepadarant žalos sėklų daugintojams. Jeigu veislė dauginama seniai, tačiau yra vertinga genetiniu požiūriu, ES reikalavimai leidžia ją dauginti kaip genetinių išteklių veislę.

Žemės ūkio augalų, daržovių veislės, kurios įrašomos į nors vienos Europos Sąjungos šalies nacionalinį sąrašą, įrašomos ir į Žemės ūkio augalų rūšių arba daržovių rūšių veislių bendruosius katalogus. To pakanka, kad veislę būtų galima dauginti visose ES šalyse.

Veisles rinksis patys žemdirbiai

Kaip sakoma, ispaniškus kviečius galima dauginti kad ir Suomijoje. Dažnas galėtų paklausti, kam tada tirti veisles nacionalinėse veislių tyrimo institucijose. Tą daryti būtina, nes taip apsaugomos vartotojų teisės, kad patiklus augintojas neapsigautų ir nepatirtų nuostolio. Ne visos ispaniškos veislės tiks suomiams. Dėl to visose valstybėse yra veislių tyrimo įstaigos ir nė vienas senose rinkos ekonomikos šalių ūkininkas nesės į savo laukus gerai neištirtos veislės. Jei žmogus netyčia nupirks blogą keptuvę, jis praras dešimtį kitą litų. Jei ūkininkas pasės 100 ha šalčiui neatsparių kviečių, o pas mus kartais ir ant neužsnigtos žemės šaltukas spusteli iki -16-18oC šalčio, nuostoliai bus milžiniški. Aišku, kokią ES sąrašo veislę sėti, gali nuspręsti tik pats žmogus, kuriam veislių tyrimo įstaigos tik pataria.

Sisteminga sėklininkystė Lietuvoje gyvuoja jau 80 metų. Ją kūrė ir puoselėjo kelios mūsų šalies kartos, dirbdamos nuoseklų, daug pastangų reikalaujantį, bet gerai už tai žemdirbiui atlyginantį darbą.