Rauplės

Ligą sukelia grybas Venturia pirina Fuck.– kriaušinis rauplėgrybis. Tai dažna ir labai pavojinga kriaušių liga, išplitusi visur, kur tik auginamos kriaušės. Daugiausiai žalos padaro lietingą, vėsią vasarą ligai jautrioms ir vidutinio jautrumo veislių kriaušėms. Liga pažeidžia lapus, žiedynus, vaisius, ūglius. Lapų viršutinėje pusėje susidaro tamsiai žalias, lyg aksominis, apnašas. Dėmės, skirtingai nuo kitų ligų sukeltų dėmių, neturi ryškiai apibrėžtų kontūrų. Ligos labiau apimtos lapalakščio vietos nuruduoja, ligoti vaisiai sutrūkinėja ir apsikrečia ruduoju puviniu. Apsikrėtę jauni vaisiai beaugdami deformuojasi. Sergančių šakučių žievė būna iškilnota kauburėliais, o patys ūgliai storesni, kartais deformuoti. Ypač ryškūs ligos požymiai ant ūglių matyti antraisiais metais po užsikrėtimo. Šaltą žiemą sergančios šakutės nudžiūsta.

Pirmieji sergantys lapai ir vaisiai aptinkami jau birželio pabaigoje. Parazito grybiena žiemoja pažeistose šakutėse ir nukritusiuose lapuose. Pavasarį, dažniausiai balandžio mėnesio antroje pusėje, susidariusios aukšliasporės apkrečia jaunus lapelius ir ūglius. Vasarą ligos sukėlėjas plinta konidijomis. Jeigu apkrėtimas įvyksta žydėjimo metu, galime netekti 50 proc. ir daugiau vaisių. Labai jautrių ligai veislių kriaušių lietingą vasarą išsaugoti praktiškai neįmanoma.

Atsparių ligai veislių nėra. Gana atsparios yra Alka, Alna, Amanliso sviestinė, Jules Guyot, Jūratė, Konferencinė, Mramornaja, Paten, Vasarinė sviestinė, Vindzorinė.

Apsauga. Auginant sode vertingų, vidutinio atsparumo ligoms veislių kriaušių, būtina naudoti profilaktines apsaugos priemones, pastebėti ligų ir kenkėjų plitimo pradžią. Masiškai plintant ligai ar kenkėjams, reikia naudoti chemines apsaugos priemones. Kiekviename sode reikėtų rudenį, pradėjus kristi lapams, visus vaismedžius nupurkšti 5 proc. karbamido tirpalu. Jei purškiama lapams nukritus, naudojamas 7 proc. tirpalas, kuriuo sudrėkinami ne tik medžiai, bet ir nukritę lapai. Mažiau rauplėmis serga tinkamai išgenėti, gerai apšviesti vaismedžiai. Be to, pavasarį būtina pašalinti visus pažeistus ūglius, sausas šakas, išvalyti kamieno žaizdas. Genint likusias, didesnes kaip 3 cm žaizdas būtina užtepti sodo tepalu ar aliejiniais dažais, į kuriuos įmaišoma 1-2 proc. fungicidų. Nuo rauplių, rūdžių, rudojo puvinio ir kitų ligų svarbu purškimų laikas ir kiekis. Ligoms plisti palankią vasarą fungicidais reikia purkšti ne mažiau kaip 4-6 kartus. Ypač svarbu nupurkšti prieš žydėjimą, po žydėjimo ir užuomazgoms krintant. Lenkijos ir kitų šalių versliniuose soduose tuo metu naudojami sisteminiai fungicidai arba jų mišiniai su kontaktiniais, o purškimų skaičius priklauso nuo meteorologinių sąlygų (6-9, o labai drėgną vasarą net 11-12 kartų).

Vaisių rudasis puvinys

Ligą sukelia grybas Monilia fructigena Pers. – sodinė monilija. Šis grybas pažeidžia kriaušes, obelis, slyvas, vyšnias, abrikosus, svarainius. Sode grybo užpulti vaisiai pūva ruduoju puviniu. Iš pradžių puvinio dėmė nedidelė, apskrita, kiek įdubusi, vėliau puvinys apima visą vaisių. Pūvančio vaisiaus paviršiuje susidaro pilkšvai gelsvos, dulkingos, koncentriškais ratais išsidėsčiusios karputės. Supuvę vaisiai gali virsti mumijomis ir likti kaboti ant medžio iki pavasario. Saugyklose pūvantys vaisiai pajuoduoja, bet karputės nesusidaro. Grybas plinta konidijomis. Žiemoja supuvusių vaisių mumijose ant medžių arba dirvos paviršiuje. Per sveiką odelę grybas įsiskverbti negali, todėl supūdo vabzdžių (vapsvų arba kitų kenkėjų), rauplių ar mechaniškai pažeistus vaisius. Tai pats žalingiausias puvinys soduose.

Kriaušių žiedus, lapus, ūglius, kartais vaisius, puola grybas Monilia cinerea Bonord. (M.Laxa Ehr.) – slyvinė monilija. Pirmieji ligos požymiai pastebimi vaismedžiams žydint. Kai kurių šakučių žiedai staiga paruduoja, nudžiūsta ir lieka kaboti ant šakų, lapai paruduoja, susisuka, jauni ūgliai nudžiūsta. Vaisiai pūva ruduoju puviniu, tačiau karputės jų paviršiuje būna išsimėčiusios netvarkingai. Moniliozė Lietuvoje daugiausiai kenkia vyšnioms, tačiau ant kriaušių taip pat gana dažnai aptinkama. Labai jautrios ligai Vasarinė sviestinė, Jūratė, Kleboninė. Vidutiniškai jautrios – Jules Guyot, Konferencinė, Mramornaja, Paten, Alvita veislių kriaušės.

Apsauga tokia pat kaip nuo rauplių.