Statistika teigia, kad dėl sausros, krušos ir kitų nelaimių žemdirbiai praranda apie 30 proc. galimo gauti derliaus. Lietuvoje pastaraisiais metais tuo galima buvo įsitikinti: dalies derliaus netekome dėl sausros, liūčių, krušos, viesulo, iššalimo, ligų, kenkėjų ir kitų žalingų veiksnių. Vienintelė galimybė sumažinti nuostolius - specializuotas įvairių žemės ūkio sričių draudimas. Jis turėtų būti svarbus mūsų ūkininkams, išgyvenantiems nelengvą pereinamosios ekonomikos laikotarpį ir kasmet dėl stichinių nelaimių patiriantiems net iki 300 mln. Lt nuostolį.

Pasaulio mokslininkai seniai pastebėjo, kad stichinės nelaimės ir kiti reiškiniai gamtoje periodiškai kartojasi. Jų periodiškumas apytikriai atitinka 12 metų saulės aktyvumo ciklą. Tačiau XX amžiuje žmonijos įtaka planetos ekosistemoms buvo tokia intensyvi, kad sujaukė gamtoje nusistovėjusią tvarką ir suaktyvino gamtos jėgų poveikį. Per pastaruosius 50 metų stichinių nelaimių nuolat daugėjo. Lietuvoje vasarą jau įprastu reiškiniu tapo kruša, nusiaubianti žemdirbių pasėlius. Ne vienas ūkis dėl krušos patyrė nuostolių, skaičiuojamų šimtais tūkstančių litų. Pastaraisiais metais padažnėjo ir sausra, anksčiau gana retas reiškinys mūsų šalyje.

Draudimas – galimybė išvengti nuostolių

Taigi galimybė bent iš dalies išvengti nelaimių ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms - turto draudimas.

Draudimo bendrovėse gali būti draudžiama:

• žemės ūkio augalų pasėlių žūtis nuo gamtos veiksnių padarytos žalos: ligų ar augalų kenkėjų; gaisro; išmirkimo, iššutimo; iššalimo, šalnos, krušos, liūties, audros, potvynio, sausros.

Kai kurios draudimo bendrovės siūlo drausti įvairių žemės ūkio augalų derlių nuo gamtos veiksnių padarytos žalos. Tai draudimas nuo iššalimo, išmirkimo, iššutimo, šalnų, sausros, krušos, audros, išplovimo, poplūdžio bei kitų veiksnių, turinčių įtakos derliaus sumažėjimui. Šis draudimas taip pat apsaugo būsimo derliaus investicinę vertę, įskaitant ir atsėjimo išlaidas bei tikėtiną pelną iš būsimo derliaus.

t žemės ūkio technikos sugadinimas ar sunaikinimas dėl: avarijų; potvynio, audros, liūties, krušos, žaibo trenkimo; gaisro ir sprogimo (jeigu tai nėra trečiųjų asmenų veikos ar avarijos padarinys); gyvųjų ir negyvųjų objektų poveikio nejudančiai žemės ūkio technikai, sukelto ne trečiųjų asmenų veikos; trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos, vagystės;

• pastatų, ž.ū. veikloje naudojamų įrengimų ir inventoriaus, žemės ūkio atsargų sunaikinimas ar sugadinimas dėl: ugnies - gaisro, sprogimo, žaibo trenkimo; transporto priemonės, jos dalies ar krovinio nukritimo ar atsitrenkimo; gamtinių jėgų poveikio - audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio, grunto suslūgimo; vandens poveikio - šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų; vagystės - vagystės su įsilaužimu, apiplėšimo, vandalizmo;
• gyvulių ir veislinių gyvūnų netekimas dėl: kritimo; priverstinio paskerdimo ar sunaikinimo dėl ligos; netekimo dėl gamtinių jėgų (audros, gaisro, elektros srovės įtampos) ar nelaimingų atsitikimų, kaip laukinių žvėrių užpuolimas, vabzdžių sugėlimas, susidūrimas su transporto priemone; dingimo ar žuvimo (dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos); 
• miško sunaikinimas dėl: vėtros, audros, gaisro.

Draudimo suma

Žemės ūkio augalų pasėlių draudimo suma - planuojamo nuimti derliaus vertė. Žemės ūkio technika, įrengimai, inventorius draudžiami jų įsigijimo verte, t.y. ta suma, už kurią visiško technikos sugadinimo ar sunaikinimo atveju galima įsigyti naują tokią pačią ar tas pačias funkcijas atliekančią techniką. Atsargos draudžiamos supirkimo (realizavimo) kainomis. Pastatai gali būti apdrausti jų atstatomąja verte arba rinkos verte.

Draudimo tvarka Lietuvoje

Daugelis pasaulio valstybių remia žemės ūkio subjektų turto draudimą. Lietuvos žemės ūkio ministras taip pat pasirašė įsakymą Dėl draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklių patvirtinimo (2003 m. sausio 30 d. Nr. 3D-27).

Pagal šį įsakymą Kaimo rėmimo programos lėšomis dalis draudimo įmokų kompensuojama žemės ūkio veiklos subjektams (įmonėms bei ūkininkams, tvarkantiems buhalterinę apskaitą), apdraudusiems jiems priklausančius pasėlius, gyvūnus, žemės ūkio techniką ir gamybinius pastatus nuo nepalankių gamtinių sąlygų ar kitų draudžiamųjų įvykių savanoriškuoju draudimu.

Nepriklausomai nuo to, ar nelaimė atsitiko, ar ne, žemės ūkio veiklos subjektams kompensuojama 35 proc., jauniesiems ūkininkams iki 40 metų – 40 proc. draudimo įmokų sumos.

Draudimo įmokų kompensavimo tvarka

Draudimo įmokos gali būti kompensuojamos dviem būdais.

Pirmasis būdas – dalis draudimo įmokų kompensuojama tiesiogiai draudimo įstaigoms. Draudimo įstaiga iš žemės ūkio veiklos subjektų tuomet nereikalauja kompensuojamos draudimo įmokų dalies. Šiuo atveju apie tai pažymima draudimo sutartyje (liudijime).

Žemės ūkio veiklos subjektai draudimo įstaigai pateikia šių dokumentų kopijas ir jas paliudijančius originalus: žemės ūkio veiklos subjekto įregistravimo pažymėjimą, dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į turtą. Be minėtųjų dokumentų, ūkininkai dar turi pateikti pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalą arba ūkininko ūkio balansą.

Antrasis būdas – kompensuojamoji draudimo įmokų dalis grąžinama žemės ūkio subjektams. Žemės ūkio subjektai draudimo bendrovėms sumoka visą draudimo įmoką. Ne vėliau kaip per mėnesį nuo draudimo sutarties (liudijimo) galiojimo pabaigos jie pateikia savivaldybei:

• prašymą grąžinti kompensuojamąją dalį draudimo įmokų. Prašyme nurodo žemės ūkio veiklos subjekto vardą, pavardę, asmens kodą (įmonės pavadinimą, įmonės/ūkininko ūkio kodą), adresą, kompensacijos dydį, banko pavadinimą, kodą, atsiskaitomosios sąskaitos numerį;
• papildomų dokumentų kopijas ir jas paliudijančius originalus: draudimo sutartį (liudijimą); žemės ūkio veiklos subjekto įregistravimo pažymėjimą; dokumentus, patvirtinančius nuosavybės teisę į turtą; dokumentus, patvirtinančius, kad draudimo įmokos sumokėtos; ūkininkai – pinigų, pirkimo ir pardavimo žurnalą arba ūkininko ūkio balansą.

Tuomet savivaldybė apskaičiuoja kompensacijos dydį ir pateikia Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM parašais ir antspaudu patvirtintą pažymą (originalą), kurioje nurodo žemės ūkio veiklos subjekto vardą, pavardę, asmens kodą (įmonės pavadinimą, įmonės/ūkininko ūkio kodą), adresą, kompensacijos dydį, banko pavadinimą, kodą, atsiskaitomosios sąskaitos numerį. Agentūra, vadovaudamasi šia pažyma, perveda lėšas į paramos gavėjo sąskaitą.

Už prašymuose pateiktos informacijos teisingumą atsako ją pateikę žemės ūkio veiklos subjektai.

Kompensuojamų draudimo įmokų dydį apskaičiuoja savivaldybė. Tais atvejais, kai kompensuojamoji draudimo įmokų dalis mokama tiesiai draudimo įstaigoms, kompensacijos dydį apskaičiuoja pati draudimo įstaiga.

Nacionalinė mokėjimo agentūra yra atsakinga už tai, kad kompensuojamos draudimo įmokos būtų išmokėtos jų gavėjams ir kad išmokėtų lėšų apskaita būtų teisinga.

Žemės ūkio veiklos subjektai ar draudimo įstaigos, kompensuojamas draudimo įmokas gavę neteisėtai, arba asmenys, prisidėję prie neteisėtų kompensuojamų draudimo įmokų gavimo (sąmoningai pateikė ar patvirtino klaidingus duomenis), atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.