23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2004/05
Daugiau šviesos ir šilumos
  • Mano ūkis
  • Mano ūkis

Kiekvienais metais daugeliui bulvių augintojų iškyla klausimas, ar apsimoka daiginti gumbus? Į šį klausimą galima atsakyti tik remiantis kiekvieno augintojo konkrečiomis vietovės sąlygomis, bulvių paskirtimi bei ūkininkavimo būdu. Pavyzdžiui, bulves auginant ekologiškai, jų daiginimas duoda nuo 0,7 iki 1,2 t/ha derliaus priedą.

Bulvių daiginimas priklauso nuo sodinimo laiko. Labai anksti pasodintos ir sudygusios bulvės gali nukentėti nuo šalnų, kurios būna įvairiu laiku. Todėl kiekvienas augintojas, atsižvelgdamas į pavasario orus, turi pasirinkti tinkamiausią bulvių sodinimo laiką.

Bulvių gumbus daiginti galima standartinėse dėžutėse, į kurias gumbai sudedami dviem sluoksniais. Kiekvienoje dėžutėje telpa apie 12,5 kg bulvių. Skaičiuojant minimalią sodinimo normą - 2,2 t/ha bulvių sėklos, vienam hektarui reikia 176 dėžučių. Joms sukrauti reikia 8-10 m² ploto. Tai gana daug darbo ir kitų sąnaudų reikalaujantis bulvių daiginimo būdas.

Paprasčiau ir pigiau gumbus daiginti polietileniniuose maišuose, kuriuos galima sukabinti ant stovų. Vienam hektarui užsodinti reikiamam gumbų kiekiui pakanka 4-6 m² patalpos ploto. Bulvių sėklą į maišus gali supilti speciali mašina. Iš maišų sudaigintos bulvės pilamos teisiai į sodinamąją. Tiesa, pilant iš maišų į sodinamąją, daigų nulaužoma daugiau negu pilant gumbus iš dėžučių.

60 dienų šviesos ir šilumos

Naudojamos įprastos bulvių sodinimo mašinos nepažeidžia daigų, kai jie būna ne ilgesni kaip 1,5 cm. Tai pasiekti galima tik bulves daiginant šviesoje. Tada daigai būna stangrūs, stiprūs ir ne taip lengvai nulūžta. Tamsioje arba nepakankamai apšviestoje patalpoje išaugę daigai lūžta ypač lengvai.

Daiginimo pradžioje bulvių gumbai turėtų būti apšviesti ne trumpiau kaip 8 val. per parą, dauginimo pabaigoje apšvietimo trukmė pailgėja iki 14 valandų. Kai tik daigeliai pasiekia 1-2 mm ilgį, apšvietimas turi trukti 12 val. per parą. Pakankamai šviesos gali teikti 2-3 vamzdinės 40 vatų stiprumo dienos šviesos lempos, pakabintos tarp eilių. Esant 12-14°C temperatūrai, procesas tęsiasi apie 60 dienų. Pirmąsias 15 daiginimo dienų temperatūra gali būti 5-6°C, vėliau reikia pakelti iki 12°C. Kad šiluma patalpoje pasiskirstytų tolygiai, būtina 2 kartus per dieną po 30-60 minučių įjungti ventiliatorių.

Kai tik daigai pasiekia norimą 1,5 cm ilgį, iki sodinimo pradžios temperatūra sumažinama ir nuolat palaikoma apie 5°C. Bulvių veislėms, kurių ramybės periodas ilgesnis, daiginimo pradžioje reikėtų pakelti temperatūrą iki 20°C. Tai paskatina daigų formavimąsi.

Sėklos kokybė

Jei nelieka laiko daiginti, reikėtų bent šiek tiek bulvių gumbus pastimuliuoti, kad pasirodytų 5-10 mm ilgio daigai. Kai bulvės sodinamos į 3-5°C temperatūros dirvą, 5 mm ilgio daigų nepakanka, kad dygimo procesas galėtų toliau vykti. Šaltos dirvos sukeltas šokas stabdo daigų augimą. Iš vėsaus sandėlio išimtų bulvių negalima sodinti į dirvą tą pačią dieną, nors tai labai sutaupytų laiko ir darbo sąnaudų. Savo sudėtyje 80 proc. vandens turintys bulvių gumbai į temperatūros pasikeitimus reaguoja kitaip negu 80 proc. krakmolo turintys grūdai. Bulvės dygti paprastai pradeda tik 8°C temperatūroje, kai, pavyzdžiui, vasariniai javai - jau 5°C temperatūroje.

Jei daiginimo maiše, išpylus gumbus į sodinamąją, lieka nulūžusių daigelių ar šaknelių likučių, sėkla tampa mažai daigi, nes gumbo senėjimo procesas yra per toli pažengęs. Todėl daiginant bulves ir po to pilant sėklą iš maišų į sodinamąją reikia elgtis labai atsargiai, kad kuo mažiau būtų pažeidžiami daigeliai.

Blogai ventiliuojamame sandėlyje ant bulvių gumbų susidaro kondensatas, dėl to bulvės gali susirgti šlapiuoju puviniu, fuzarioze. Šiomis ir kitomis ligomis susirgę pasodinti gumbai gali dirvoje nesudygti arba išauginti ligotus stiebus.

Daiginti gumbai anksčiau sudygsta lauke. Ypač tai svarbu ekologiškai auginant bulves, nes šis metodas duoda didesnes derliaus garantijas. Šviesa ir šiluma skatina daigų pasirodymą. Abu faktorius reikia reguliuoti pagal konkrečios bulvių veislės savybes. Papildomos laiko, darbo bei materialinės sąnaudos atsiperka gausesniu bulvių derliumi ir geresne jo kokybe.

Pagal užsienio spaudą parengė dr. Algirdas ALEKSYNAS