Zurnalui - A1-BASF + prenumerata 2024 11 19 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2004/04
Vokiečių pavardes garsina firmų pavadinimai
  • Daina STANIŠAUSKIENĖ
  • Mano ūkis

Neretai rinkdamiesi techniką nė nepagalvojame, ką simbolizuoja jos pavadinimas. Kai kurie mašinų vardai nieko nereiškia, kai kurie nurodo vietovę, kurioje ta technika pagaminta, tačiau dažnai po jais slepiasi šimtmečius besitęsianti šeimos istorija.

Trijų vokiečių įkurtose technikos gamyklose, kurioms atstovauja UAB „Kesko Agro Lietuva“, lankėsi grupė Lietuvos žemdirbių. Kai kurie ūkininkai į ekskursiją po įmones vyko jau tvirtai apsisprendę pirkti vienos ar kitos firmos mašinas, kitiems gi dar magėjo dirstelėti, kaip ir kur pasirinktoji technika gaminama. Beje, visoms trims kompanijoms – „Claas“, „Lemken“ ir „Grimme“ – vadovauja įkūrėjų vaikaičiai, ir visos jos yra šeimų nuosavybė.

Klestintis Klasų dinastijos verslas

Bene žinomiausia visame pasaulyje Vokietijos kompanija „Claas“ per pastaruosius dvejus metus į gamybą investavo per 60 mln. eurų. 1913 m. Augusto Klaso (August Claas) įkurta 250 m2 ploto įmonėlė, kurioje buvo gaminami pėdų surišimo aparatai, tapo stambiu derliaus dorojimo mašinų gamybos gigantu su nuosava kelionių agentūra ir būsimų darbuotojų rengimo mokykla. Iš viso penkiuose Vokietijos ir keturiuose užsienio fabrikuose dirba per 8 500 darbuotojų, 2002 m. apyvarta pasiekė 1,265 mlrd. eurų. Dabartinis kompanijos savininkas Augusto Klaso sūnus Helmutas Klasas (Helmut Claas) jau žino, kam perduos šeimos verslą – dukrai Katerinai Klas (Catherine Claas).

Harsevinkelio (Harsewinkel) 40 ha ploto savaeigių kombainų ir pašarų smulkintuvų gamykloje dirba 2,7-2,8 tūkst. darbuotojų. Kasmet čia apsilanko per 20 tūkst. lankytojų. Prieš daugiau kaip 50 metų pagamintą savaeigį kombainą Hercules šiandien pakeitė naujas Lexion 580. Viename Anglijos ūkyje su šiuo kombainu pasiektas javų kūlimo rekordas – 70 t/val. (ankstesnis 41 t/val.). Harsevinkelio gamykloje per pamainą nuo surinkimo linijos nurieda 9-11 derliaus dorojimo mašinų. Pernai lapkritį pasaulį išvydo jubiliejinis 400 000 kombainas Lexion 480. Praėjusieji metai įmonei svarbūs ir dėl to, kad Rusijoje, Krasnodaro mieste, pradėjo veikti nauja kombainų gamykla. Pasak reklamos skyriaus vadovo Rolfo Miulerio (Rolf Müller), su šia šalimi siejamos didžiulės viltys. Be to, pernai kompanija „Claas“ įsigijo Prancūzijos traktorių gamyklą „Renault“. „Pasikeitė ne tik šio traktoriaus spalva ir pavadinimas“, - lietuvius tikino R.Miuleris.

Netoli gamyklos esančiame Arnoldo Loermano (Arnold Loermann) 25 ha ūkyje specialiai įrengtoje trasoje Lietuvos žemdirbiai išbandė Claas traktorius, Lexion kombainą ir pašarų smulkintuvą Jaguar. „Su rusiškais ar mažesnio našumo kombainais net sunku palyginti. Visi įmanomi privalumai“, - išlipęs iš Lexion 580 erdvios kabinos sakė Gintautas Baliukevičius, dirbantis Kaišiadorių r. Romualdo Juodeikio 1 500 ha ūkyje, kuriame derlių doroja keli naudoti vokiški kombainai. Šiųmetį derlių R.Juodeikio ūkyje jau pjaus Lexion 460. Pasak UAB „Kesko Agro Lietuva“ pardavimų grupės vadovo Sigito Ašmono, tikėtina, kad šiemet lyderio pozicijas Lietuvos rinkoje užims Claas kombainai, nes jau 40 jų ūkininkai užsisakė.

Lemkenų šeimos plieniniai brangakmeniai

Žemės dirbimo technikos ir sėjamųjų kompanija „Lemken“ įkurta daugiau kaip prieš  160 metų. Šiandien jos savininkai Viktoras Leo Lemkenas (Victor Leo Lemken) ir Nikolė Lemken (Nicol Lemken) yra šeštos ir septintos kartos atstovai. Alpene įsikūrusioje įmonėje pagamintos žemės dirbimo technikos Vokietijoje nuperkama daugiausiai, nemažai mašinų įsigyja Prancūzijos fermeriai.

Per mėnesį gamykloje sunaudojama 700-900 tonų metalo lakštų, iš kurio po kokybės testų, grūdinimo ir specialaus apdirbimo gaminamos mechaninės ir pneumatinės sėjamosios, plūgai, kultivatoriai, skutikai ir kiti žemės dirbimo padargai, pavadinti brangakmenių vardais: rubinu, cirkonu, safyru, smaragdu, topazu ir kitais. Kai kurie gamyklos įrengimai patikimai tarnauja jau daugiau kaip 60 metų, tačiau vis daugiau jų keičiama šiuolaikiniais aukštų technologijų robotais.

Anot kompanijos eksporto komandos vadovo Dirko Holinderboimerio (Dirk Hollinderbäumer), nepaisant plintančios neariamosios žemdirbystės ir sumažėjusios plūgų gamybos, kompanijos pelnas nesumažėjo (metų apyvarta 180 mln. eurų). „Vietoj plūgų daugiau parduodama minimalaus žemės dirbimo padargų“, - tvirtino jis. UAB „Kesko Agro Lietuva“ vadybininkas Ričardas Ivaška ypač gerai vertino sekliam skutimui skirtą skutiką Rubin, kurio kiekviena 610 mm diametro lėkštė dirvos paviršių kopijuoja atskirai. Serijinė šių padargų gamyba pradėta tik pernai. Dar vieną naujovę – savaeigę sėjamąją Brilliant – Lietuvos ūkininkams pristatė firmos eksporto vadybininkas Kristofas Brėleris (Christoph Brähler). „Mes galime pelnytai didžiuotis, nes tokios mašinos prototipą pagaminome pirmieji. Ji dar nebaigta kurti – kol kas išbandoma“, - sakė S.Brėleris. 500 AG našumo mašina yra 6 metrų darbinio pločio, 4 m aukščio, su aktyviuoju kultivatoriumi. Su prikrautu sėklų bunkeriu ji sveria 24 tonas ir gali sėti, važiuodama 15 km/val. greičiu.

Bulvių auginimo mašinų gamykla – Grimų giminės nuosavybė

Dar viena garsi 140 metų gyvuojanti kompanija „Grimme“ – taip pat išradingų vokiečių, Grimų šeimos palikuonių, nuosavybė. Šiandien jai vadovauja Francas Grimas (Franz Grimme) jaunesnysis – įkūrėjo Franco Karlo Henriko Grimo (Franz Karl Henrik Grimme) proanūkas. Iki Antrojo pasaulinio karo vokiečio pastatytoje kalvėje buvo gaminami įvairūs žemės ūkiui skirti padargai, vėliau – tik bulvių nuėmimo kombainai. Specializuota bulvių auginimo technikos gamintoja kompanija tapo tik per pastarąjį dešimtmetį, kai sukūrė ir pradėjo gaminti visas bulvininkystės ūkiui skirtas mašinas: nuo sodinamųjų iki savaeigių kasimo kombainų. Firmai „Grimme“ priklauso ir dvi dukterinės transporterių ir įvairių poliuretano detalių įmonės.

Turėdami didelę patirtį kompanijos konstruktoriai prieš ketverius metus pradėjo kurti cukrinių runkelių nuėmimo kombaino prototipą. Pernai pagaminta 10 tokių savaeigių mašinų Maxtron 620, kurios demonstruojamos firmos atstovybėse Vokietijoje ir Rusijoje. Beje, pasak kompanijos inžinieriaus Aleksandro Klesterio (Alexander Klester), Rusijoje Grimme mašinų paklausa labai didelė. „Rytų rinkoje mūsų pardavimai sparčiai auga. Mes net naująjį cukrinių runkelių derliaus dorojimo kombainą pertvarkysime ir pritaikysime prie Rusijos sąlygų“, - sakė A.Klesteris.

Nuo pat įkūrimo pradžios įmonės savininkai didžiausią dėmesį skyrė technikos kokybei ir užsakovams, sakydami, kad pirkėjas yra karalius. „Tikrinamos ne tik surinktos mašinos, bet ir smulkiausios jų detalės. Pirkėjai viliojami ne kaina, o kokybe“, - teigė kompanijos atstovas. Būtent dėl kokybės Grimme mašinos ir pelnė Vilkaviškio r. ūkininko Eugenijaus Valucko, auginančio 100 ha bulvių, simpatijas. „Pagal SAPARD projektą užsisakėme visų bulvių auginimo mašinų komplektą“, - sakė ūkininkas, dairydamasis po gamyklą užsakytųjų mašinų.