Ūkininkų ir kitų žemės ūkio įmonių gamybos modernizavimui didelės įtakos turi apsirūpinimas žemės ūkio technika. Pažangių gamybos technologijų taikymas, darbo našumo didinimas ir produkcijos kokybės gerinimas yra svarbiausi žemės ūkio svertai konkurencinėje aplinkoje, o ypač tai svarbu įstojus į ES.

Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės vis daugiau įsigyja žemės ūkio technikos ir racionaliau ją naudoja. Nuo 1993 iki 2002 metų traktorių parkas visuose ūkiuose padidėjo 38,4 proc. – nuo 23 835 iki 93 617 vnt. arba 3,9 karto. Dėl to, kad pradėjo mažėti pasėlių plotai žemės ūkio bendrovėse ir kitose įmonėse, traktorių parkas jose sumažėjo nuo 50 021 (1993 m.) iki 9 610 vnt. (2002 m.). Tačiau traktorių skaičiaus didėjimas ar mažėjimas neparodo tikrojo apsirūpinimo jais lygio.

Apsirūpinimo traktoriais lygį lemia vienam traktoriui tenkantis pasėlių plotas: dabar jis siekia 33-20 ha. Esant kolūkinei žemės ūkio įmonių struktūrai, 1970-1980 metais apsirūpinimas traktoriais buvo blogesnis: vienam traktoriui teko 57-45 ha pasėlių.

Tuo metu, esant stambiai žemės ūkio gamybai, normatyviniai poreikiai traktoriams buvo apie 40 ha pasėlių. Dabar smulkiems ir vidutinio dydžio individualiems ūkiams traktorių reikmė padidėjo dėl mažų dirbamos žemės kontūrų bei plotų ir mažesnio technikos darbo našumo. Siekiant agrotechniniais terminais atlikti visus žemės ūkio darbus, ūkininkams reikėtų įsigyti tiek traktorių, kad vienam tektų 12-15 ha pasėlių. Žemės ūkio bendrovėms pakaktų mažesnio traktorių skaičiaus, kadangi jų dirbami žemės plotai yra didesni. Dideliuose ūkiuose rekomenduojama vienam traktoriui skirti 20 ha.

Apsirūpinimo traktoriais lygis nėra pakankamai tikslus dėl labai skirtingos traktorių galios. Traktorių poreikį lemia ir jų galingumas, tenkantis pasėlių ar žemės ūkio naudmenų ploto vienetui. Užsienio šalių duomenimis, Vokietijoje 100 ha žemės ūkio naudmenų tenka 380-400 kW, Danijoje – 200-220 kW. Mūsų šalies ūkininkų ūkiuose ir žemės ūkio bendrovėse kartu paėmus 100 ha žemės ūkio naudmenų tenka 137 kW traktorių galios. Ateityje visų kategorijų ūkiuose 100 ha pasėlių turėtų tekti 150-200 kW traktorių galingumų. Taigi ūkininkų ūkiuose papildomai reikia 15-20 proc. traktorių galios.

Įvairiuose ūkiuose traktorių poreikiai labai skiriasi. Lemiantis veiksnys yra vidutinis dirbamos žemės sklypo dydis arba vidutinis lauko užuoganos ilgis. Be to, kiek reikia turėti traktorių, priklauso ir nuo dirvų akmenuotumo, laukų reljefo ir jų konfigūracijos, dirvų mechaninės sudėties, dirvožemio drėgmės ir kitų veiksnių. Traktorių poreikiai nustatomi, atsižvelgiant į arimo darbų apimtį ūkyje ir jų atlikimo agrotechninius reikalavimus. Iki 20 ha ūkyje minimalus traktorių variklių galios poreikis yra 22 kW, 20-40 ha ūkiui – 44-59 kW, 40-90 ha – 59 kW, 100-200 ha – 80-100 kW, 200-300 ha – 120-170 kW, 300-400 ha – 210-230 kW, 400-500 ha – 230-270 kW traktorių variklio galingumų. Traktorių reikmė konkrečiame ūkyje turėtų būti koreguojama pagal minėtas dirvų ir laukų savybes bei gamybos specializaciją.

Kuo didesnis ūkis, tuo investicijos į techniką vienam hektarui žemės yra mažesnės. Tokia technikai būtinų investicijų ekonominė situacija skatina ūkius stambėti.

Kita labai svarbi technikos parko dalis yra javų dorojimo technika. Javų kombainų parkas nuo 1993 iki 2002 metų žemės ūkio bendrovėse ir kituose ūkiuose sumažėjo nuo 9 166 iki 8 062 vnt. Pagrindinė mažėjimo priežastis - esamų kombainų susidėvėjimas ir lėšų stoka naujiems nupirkti. Naujas Vakarų šalių gamybos Claas Mega 208 kombainas kainuoja 573 tūkst. litų, Ernte Meister 525 – 646 tūkst. Lt. Pigesnių ir mažesnių Suomijos kombainų Sampo Rosenlew kaina siekia 232 tūkst. Lt.

NVS šalyse gaminami kombainai kainuoja mažiau: Jenisej-1200 – 135 tūkst. Lt, Don-1500 – 189 tūkst. Lt. Tačiau jų darbo kokybė dėl didesnių grūdų kūlimo nuostolių daugelio ūkininkų netenkina. Įsigyjant kombainą, būtina numatyti, kokie bus javų plotai ir kokios galimybės iki galo išnaudoti jo pajėgumą. Mūsų sąlygomis metinis kombaino agrotechninis panaudojimo laikotarpis yra apie 200 darbo valandų. Žinotina, kad nemažai išlaidų reikės jam atnaujinti, remontuoti, apdrausti, saugoti, techninei priežiūrai atlikti ir kt. Kuo didesnis metinis kombaino išdirbis, tuo mažiau išlaidų tenka nuimto ploto vienetui. Todėl svarbu brangią techniką naudoti kuo intensyviau. Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) ir LŽŪU Žemės ūkio inžinerijos instituto mokslininkai rekomenduoja ūkininkams, auginantiems iki 20 ha javų, kombainą nuomotis iš agroserviso įmonių, kaimynų arba įsigyti kooperuojant lėšas su kitais ūkininkais.

Siekiant minimaliai sumažinti javų nuėmimo nuostolius, reikia turėti pakankamai kombainų. Remiantis statistikos duomenimis, pastaraisiais metais kombainų mažėja. Jei 1993 metais žemės ūkio bendrovėse ir kitose ž.ū. įmonėse vienam kombainui teko 65 ha javų, tai 2002 metais – net 95 ha. Dar mažiau kombainų yra ūkininkų ir kitų gyventojų ūkiuose: 2002 metais vienam kombainui teko 123 ha javų. Prieš trisdešimt metų Lietuvoje vienam kombainui teko 95 ha javų, 1980 metais – 116 ha, 1990 metais – 100 ha. Tuo laikotarpiu, esant stambiai žemės ūkio gamybai, toks apsirūpinimo kombainais lygis iš dalies pateisinamas. Juolab, kad pagal tuo metu veikiančią sistemą buvo galima įsigyti tik tiek technikos, kiek buvo skirta iš technikos fondų limitų.

Palyginti su kitomis užsienio šalimis minėtasis rodiklis mūsų šalyje yra labai žemas. Antai, Vokietijoje vienam kombainui tenka 36 ha javų, Danijoje – 48 ha, Airijoje – 83 ha, Olandijoje – 36 ha. Norint pasiekti normalų mūsų sąlygomis apsirūpinimo kombainais lygį (60 ha javų vienam kombainui), ūkiams kasmet reikėtų investuoti 400-600 mln. Lt. Tokių lėšų dauguma ūkininkų neturės dėl žemų grūdų ir kitos produkcijos supirkimo kainų. Be to, reikės pastatyti nemažai grūdų sandėlių, įsigyti geresnių grūdų valymo, džiovinimo ir kitų įrengimų, kurie taip pat daug kainuoja. Apskaičiuota, kad augalininkystės ūkiuose vienam javų hektarui kombainams įsigyti reikia nuo 2,1 iki 3,9 tūkst. Lt. Į grūdų džiovyklas ir valomąsias reikėtų investuoti nuo 0,5 iki 6,6 tūkst. Lt/ha javų.

NVS šalių gamybos traktoriai 1996 metais sudarė 93,6 proc. viso traktorių parko, o 2002 metais jų dalis padidėjo iki 95,8 proc. Didžioji dalis (66 proc.) javų kombainų taip pat pagaminti NVS šalyse.

Kad iki šiol buvo daugiau įsigijama NVS šalių traktorių ir kombainų (dėl mažesnių jų kainų), visiems suprantama. Tačiau siekiant tobulinti žemės ūkio darbų technologijas, reikia galingesnių, ekonomiškesnių, ilgaamžių traktorių, kombainų ir kitų žemės ūkio mašinų. Be to, tikėtina, kad, įstojus į Europos Sąjungą, padidės muitai iš NVS šalių importuojamai technikai. Todėl rusiškos mašinos pabrangs.