Kukurūzų tarkiuose yra beveik visų kukurūzo grūdą sudarančių maisto medžiagų, išskyrus krakmolo.

Kukurūzų krakmolo ir sirupo gamybos technologiniame procese iš išmirkytų ir sutrupintų bei sumaltų kukurūzų grūdų košės yra atskiriami daigeliai, ląsteliena, gliutenas (šios medžiagos ir yra kukurūzų tarkiai) ir krakmolo pienelis, iš kurio gaminamas sirupas.

Kukurūzų tarkių sudėtis

Kukurūzų tarkiai yra gaunami Šiaulių AB ,,Gliukozė“. Įmonė dirba periodiškai. Vieno gamybinio ciklo metu perdirbama 420-450 tonų kukurūzų grūdų ir gaunama apie 300 tonų kukurūzų tarkių. Per metus būna 8 gamybiniai ciklai, per kuriuos gaunama iš viso apie 2 400 tonų kukurūzų tarkių arba 192 tonų baltymų. Tai prilygsta 430 tonų sojos rupinių.

Kukurūzų tarkių 1 kilograme yra 300-350 gramų (30-35 proc.) sausųjų medžiagų. Vertingiausia maisto medžiaga, esanti kukurūzų tarkiuose, yra baltymai, kurių 1 kg sausųjų medžiagų būna 240-260 gramų. Be to, kukurūzų tarkiuose yra didelis kiekis daug energijos turinčių riebalų (1 kg sausųjų medžiagų yra 134-164 g riebalų).

Švieži kukurūzų tarkiai pagal baltymų kiekį prilygsta žirnių grūdams, o pagal riebalų kiekį – rapsų išspaudoms. Cheminės sudėties ir mitybinės vertės duomenys rodo, kad švieži kukurūzų tarkiai – baltymingas ir daug apykaitos energijos turintis pašaras.

Dėl didelio baltymų kiekio kukurūzų tarkiai turi būti šeriami normuotai ir jais galima balansuoti baltymų trūkumą galvijų racionuose. Norint apskaičiuosti, kiek kukurūzų tarkių galima skirti 1 gyvuliui per parą, reikia žinoti, kiek baltymų ir energijos jis gauna su kitais pašarais.

Švieži kukurūzų tarkiai labiausiai tinka melžiamoms karvėms. Per parą vienai karvei jų galima duoti 12-15 kg. Penimiems galvijams šviežių kukurūzų tarkių reikėtų skirti iki 10 kg per parą. Būtina atkreipti dėmesį, kad gyvulius galima šerti tik šviežiais kukurūzų tarkiais. Pastovėję krūvoje 2-3 dienas kukurūzų tarkiai pradeda kaisti ir rūgti. Tokie kukurūzų tarkiai ne tik praranda savo gerąsias savybes, bet gali pakenkti galvijų, ypač melžiamų karvių, sveikatai, sukelti virškinimo trakto, medžiagų apykaitos ligas, mastitus, padidinti somatinių ląstelių skaičių. Todėl reikia atsivežti tiek šviežių kukurūzų tarkių, kiek reikia 1-2 dienoms.

Galima silosuoti arba džiovinti

Norint išsaugoti kukurūzų tarkių mitybinę vertę, geriausia būtų juos dirbtinai džiovinti. Tačiau ši kukurūzų tarkių konservavimo technologija labai brangi, ir džiovinti pašarai būtų per brangūs, nors daugelyje šalių kukurūzų tarkiai yra džiovinami ir laikomi labai vertingu pašaru.

Tyrimų rezultatai nenuvylė

Vėriškių žemės ūkio bendrovėje pernai atliktas kukurūzų tarkių silosavimo tyrimas. Kukurūzų tarkiai buvo silosuojami 2003 metų liepos mėn. 15-16 dienomis gelžbetoninėje tranšėjoje, kurios sienos buvo išklotos polietileno plėvele. Kukurūzų tarkiuose lieka labai mažai cukraus (apie 5 g 1 kg sausųjų medžiagų). Rūgimo (fermentacijos) procesui užtikrinti, silosuojant į 1 t kukurūzų tarkių buvo pridėta 50 kg melasos. Taip 1 kg tarkių sausųjų medžiagų cukraus kiekis padidėjo iki 60-70 g. Šio cukraus kiekio pakanka, kad silosuojama masė gerai rūgtų.

Bendrovėje buvo pagaminta apie 60-70 tonų kukurūzų tarkių siloso. Iki šiol Lietuvoje nebuvo bandyta jų silosuoti.

Fermentacijos procesams tiksliau įvertinti kukurūzų tarkiai buvo papildomai silosuojami laboratorijoje 3 litrų talpos stiklainiuose su melasos priedu (pridedant jos tiek pat, kaip ir silosuojant tranšėjoje) ir be jokių priedų.

Praėjus 57 dienoms po silosavimo, buvo paimti siloso pavyzdžiai ir nustatyta kukurūzų tarkių siloso cheminė sudėtis bei fermentacijos rodikliai: pH, bendras fermentinių rūgščių (pieno, acto ir sviesto rūgšties) bei amoniakinio azoto (NH3N) kiekis, kuris nurodo baltymų irimo laipsnį.

Šviežių kukurūzų tarkių 1 kg buvo 321,7 g sausųjų medžiagų, o 1 tonai tarkių pridėjus 50 kg melasos, atskiestos vandeniu santykiu 1:1, sausųjų medžiagų kiekis sumažėjo 4,1 proc. Šviežių kukurūzų tarkių 1 kg sausųjų medžiagų buvo 254,5 g baltymų ir 134,2 g riebalų, ir palyginti nedidelis kiekis ląstelienos – 183,2 g.

Kukurūzų tarkių siloso cheminė sudėtis, t.y. maisto medžiagų kiekis, nuo šviežių kukurūzų tarkių skyrėsi nežymiai – šiek tiek sumažėjo baltymų bei ląstelienos, o visas cukrus suskilo į fermentines rūgštis. Pieno ir acto rūgšties kiekis silose rodė, kad jo kokybė gera. Pieno rūgštis sudarė didžiąją dalį fermentinių rūgščių, o sviesto rūgšties tebuvo tik pėdsakai. Amoniakinio azoto rasta tik 1,5-2,1 proc. nuo bendro azoto kiekio. Tai rodo nežymų baltymų irimą.

Dėl palankaus kukurūzų tarkių siloso rūgimo, jo mitybinė vertė buvo aukšta ir apykaitos energijos bei baltymų kiekis jame buvo panašus kaip ir šviežių kukurūzų tarkių. Todėl galima teigti, kad kukurūzų tarkiai silosuojasi gerai. Tačiau galimai rizikai išvengti 1 tonai silosuojamų kukurūzų tarkių rekomenduojama pridėti 50 kg vandeniu skiestos melasos (santykiu 1:1).

Kukurūzų tarkių silosu buvo šeriamos Vėriškių žemės ūkio bendrovės melžiamos karvės. 153 karvės 28 dienas (nuo 2003 m. spalio 16 d. iki lapkričio 12 d.) gavo vidutiniškai po 10 kg kukurūzų tarkių siloso, 15 kg – žolių siloso, 3,5 kg šieno ir šiaudų mišinio, 1,5 kg koncentruotų ir 0,2 kg mineralinių pašarų.

Šeriamų kukurūzų tarkių silosu karvių produktyvumas labai padidėjo. Pradėjus šerti kukurūzų tarkių silosą, iš vienos karvės vidutiniškai per parą buvo primelžiama po 8,6 kg 4 proc. riebumo pieno, o jau po 28 dienų iš vienos karvės buvo primelžiama vidutiniškai per parą po 11,8 kg 4 proc. riebumo pieno arba 3,4 kg daugiau. Per šį laikotarpį melžiamų karvių bandą papildė tik 3 šviežiapienės karvės, todėl jos neturėjo esminės įtakos bendram karvių bandos produktyvumo padidėjimui. Didėjant pieno kiekiui, pieno riebumas sumažėjo 0,4-0,5 proc., tačiau kukurūzų tarkių silosas nesumažino pieno baltymų kiekio ir nepablogino pieno higieninės-sanitarinės kokybės. Melžiamų karvių, gavusių kukurūzų tarkių siloso, produktyvumas labai padidėjo dėl to, kad, prieš pradedant šerti kukurūzų tarkių silosu, racione trūko baltymų ir energijos. Esant gerai subalansuotam racionui, kukurūzų tarkių siloso priedas būtų mažiau efektyvus.

Apibendrinant pateiktus bandymų rezultatus, galima teigti, kad, laikantis silosavimo technologijos reikalavimų, iš kukurūzų tarkių galima pagaminti geros fermentacijos kokybės, daug energijos ir baltymų turintį silosą. Kukurūzų tarkių silosą gyvuliai ėda noriai, ir jis labiausiai tinka baltymais papildyti melžiamų karvių racionus.