Pavasarinei sėjai reikėtų pasirinkti tokias augalų veisles, dėl kurių vėliau nekiltų problemų.

Sausio mėnesio ,,Mano ūkio“ numeryje jau buvo aptartos lietuviškų veislių perspektyvos įstojus į ES. Pavasario sėjai pasirenkant augalų veisles, svarbu atsiminti, kad derybų su Europos Sąjunga metu Lietuvos derybininkai iškovojo ilgiausią - septynerių metų - pereinamąjį laikotarpį, per kurį nereikės mokėti selekcinio užmokesčio už tų teisiškai saugomų augalų veislių dauginamąją medžiagą, kurias ūkininkai augins įstojimo į Europos Sąjungą metu.

Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymas galioja nuo 2002 m. balandžio 1 dienos. Jame yra įvardinti du užmokesčio, mokamo selekcininkams (veislės savininkams) tipai: licencinis ir selekcinis. Licencinis užmokestis mokamas selekcininkui, kai šis parduoda ūkininkui arba kitam žemės naudotojui savo sukurtą veislę dauginti pagal licencinę sutartį. Selekcinis užmokestis – ūkininko ar kito žemės naudotojo selekcininkui mokamas užmokestis už savo ūkyje užaugintą ir toliau sėjai savo ūkyje naudojamą saugomos veislės dauginamąją medžiagą.

Šių metų sausio mėnesį teisinė apsauga buvo suteikta pirmajai Lietuvos selekcininkų sukurtai veislei - valgomųjų bulvių veislei Goda (veislės selekcininkas – Lietuvos žemdirbystės instituto Vokės filialas). Ši veislė įrašyta į Lietuvos Respublikoje saugomų augalų veislių sąrašą.

Lietuvai 2004 m. gegužės 1 d. tapus Europos Sąjungos nare, augalų veislės, kurioms suteikta teisinė apsauga Europos Bendrijos augalų veislių tarnyboje (CPVO), bus teisiškai saugomos ir Lietuvoje. Todėl labai svarbu žinoti veisles, kurios yra teisiškai saugomos Europos Sąjungoje ir kurioms ši teisinė apsauga galios ir Lietuvos Respublikoje, mūsų šaliai tapus Europos Sąjungos nare. Atkreipkite dėmesį į pavasarį sėjamų arba sodinamų augalų veisles, kurios yra Lietuvos sąlygoms tinkamiausių augalų veislių 2004 m. sąraše ir kurioms visoje Europos Sąjungoje galioja teisinė apsauga (po 2004 m. gegužės 1 d. ši teisinė apsauga galios ir Lietuvos Respublikoje). Tai vasariniai kviečiai Baldus, Monsun, Picolo, Taifun, vasariniai miežiai Annabell, Barke, Braemar, Cellar, Extract, Hanka, Henni, Jersey, Landora, Mentor, Orthega, Pongo, Prestige, Sebastian, Scarlett, SW Wikingett, Thuringia, Tolar, sėjamosios avižos Aragon, Belinda, Freddy, Nelson, sėjamieji žirniai Delta, Classic, Eiffel, Hardy, Nitouche, Pinochio, Profi, Santana, Swing, pupos Scirocco, valgomosios bulvės Acapella, Albatros, Appell, Beluga, Colette, Columbo, Courage, Eloge, Innovator, Latona, Laura, Marlen, Miriam, Nora, Pirol, Raja, Red Scarlett, Rodeo, Rosara, Rossella, Sinora, Solist, Valisa, Vineta, Vivaldi, Tomba, Tomensa, Vitara, sėmeniniai linai Gold Merchant bei vasariniai rapsai Dorothy, Canyon, Heros, Liaison, Maskot, Senator, Sponsor, Star.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikai suteiktą 7 metų pereinamąjį laikotarpį dėl selekcinio užmokesčio nemokėjimo, jeigu žemės naudotojai savo ūkyje pasisės arba pasodins minėtas augalų veisles šį pavasarį, jiems selekcinio užmokesčio nereikės mokėti 7 metus už šių veislių savame ūkyje išaugintą, išsaugotą ir kitais metais pasėtą sėklą arba sodinamąją medžiagą.

Dėl selekcinio užmokesčio mokėjimo dydžio, mokėjimo trukmės sudaroma sutartis tarp selekcininko ir žemės naudotojo. Tačiau ir Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatyme, ir Europos Sąjungos reglamente 2100/94/EEB ,,Dėl augalų veislių apsaugos Bendrijoje“ yra nuostata, kad jei tokia sutartis nėra sudaryta, selekcinis užmokestis turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų vidutinio licencinio užmokesčio, mokamo Lietuvoje už tos pačios augalų rūšies sertifikuojamos žemiausios kategorijos dauginamąją medžiagą. Pavyzdžiui, jeigu vidutiniškai licencinis užmokestis sudaro apie 10 procentų sėklos vertės, tai selekcinis užmokestis gali būti apie 5 procentai vasarinių kviečių arba miežių sertifikuotos kategorijos antrosios reprodukcijos parduotos sėklos vertės.